Mistinės paieškos
„Mirus XIII Dalai Lamai, jo balzamuotas kūnas buvo pasodintas į sostą ir laukiama, kol kūnas pakeis padėtį. Kai jo galva pasisuko į vieną pusę, prasidėjo būrimas šventajame ežere, kuriame vienuoliai pamatė raides, iš kurių nustatė, kokioje Tibeto provincijos vietovėje reikia ieškoti būsimojo Lamos. Taip speciali vienuolių ekspedicija atsidūrė Šiaurės rytų Tibete. Čia, viename kaime, nekilmingų žemdirbių šeimoje, gyveno mažas berniukas, tada dar vardu Lhamo Dhondrup. Paieškos grupė su savimi atsigabeno įvairių daiktų, kurie priklausė XIII Dalai Lamai. Trejų metų vaikas juos atpažino kaip savus“, - pasakoja tibetologas V. Korobovas.
Štai ką apie tai rašo pats XIV Dalai Lama savo autobiografijoje „Laisvas tremtinys“: „Vienuoliai išdėliojo prieš mane įvairiausių gražių žaislų ir saldumynų. Tarp tų išdėliotų daiktų buvo ir mirusio mano pirmtako Dalai Lamos XIII daiktai. Aš juos ir pasirinkau.“
Buvo Lietuvoje
Šiuo metu dvasinis ir pasaulietinis tibetiečių vadovas gyvena Indijoje, kur atvyko dar 6 dešimtmetyje, bėgdamas nuo Kinijos represijų.
Už taikos skelbimo idėjas ir pastangas be smurto sureguliuoti tarpvalstybines problemas Dalai Lamai 1989 metais buvo įteikta Nobelio taikos premija. Jis yra apkeliavęs beveik 60 šalių, jam suteikti 57 garbės daktaro vardai.
Dalai Lama yra susitikęs su įvairių religijų atstovais, kelis kartus jį buvo priėmęs popiežius Jonas Paulius II. Lietuvoje XIV Dalai Lama lankėsi du kartus – 1991 ir 2001 metais.
Kraupi dvaro paslaptis
1994 m. liepos 4 d. prasidėjo kasinėjimai Tuskulėnų dvaro teritorijoje, kur 1944-1947 metais buvo laidojami nužudytieji Vilniaus KGB pastate. Istorikas Arvydas Anušauskas sako, jog nuo 1944 m. iki 1947 m. čia pagal SSSR karinių tribunolų ir ypatingojo pasitarimo nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta beveik 800 asmenų:
„Dauguma jų buvo kaltinami ir nuteisti pagal tuomet galiojusio baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį – „Tėvynės išdavimas“. Mirties nuosprendžius vykdė iš NKGB-MGB darbuotojų sudaryta „spec. grupė“, kuri po egzekucijų aukas slapta užkasdavo masinėse kapavietėse buvusio Tuskulėnų dvarelio teritorijoje. Šį dvarą NKVD darbuotojai vadino „Bartašiūno vila“. Nuo 1944 m. J. Bartašiūnas buvo LSSR vidaus reikalų liaudies komisaras, aktyviai slopinęs lietuvių disidentinę veiklą. Tas dvaras, arba „Bartašiūno vilos“ ūkis užėmė 1,3 ha ploto, teritoriją juosė akmens ir mūro tvora.“ Rasti egzekucijų aukų palaikai 2004 metais palaidoti Kolumbariume, o greta jo, Tuskulėnų dvaro sodybos pastatuose, rengiamasi atidaryti muziejų, skirtą Tuskulėnų aukoms, kapaviečių tyrimams ir Tuskulėnų dvarelio istorijai.
Vakcinos ir alus
1885 m. liepos 6 d. prancūzų chemikas ir mikrobiologijos mokslo pradininkas Louis Pasteur sėkmingai išbandė vakciną nuo pasiutligės – pasiutusių gyvulių apkandžioti žmonės pirmą kartą medicinos istorijoje buvo paskiepyti ir taip išgelbėti nuo mirties.
Taikydami pagrindines L. Pasteur idėjas, kiti mokslininkai vėliau atrado vakcinas nuo daugelio kitų sunkių ligų. Beje, jam turi būti dėkingi ir alaus mėgėjai – šis mokslininkas išrado pasterizacijos procesą ir nustatė, jog mielės yra gyvas organizmas (būtent jos ir gamina alkoholį aluje). Po šių L. Pasteur atradimų alaus pramonė suklestėjo.
Dviejų Nobelių laureatė
1934 m. liepos 4 d. mirė lenkų ir prancūzų fizikė, Nobelio premijos laureatė Marie Curie. Ši mokslininkė įvedė radioaktyvumo terminą. Tiesa, patį reiškinį atrado kitas mokslininkas, Antuanas Anri Bekeleris.
Teorinės fizikos ir astronomijos instituto prof. Romualdas Karazija sako, jog tik po to, kai pasirodė pranešimas apie šį jo išradimą, M. Curie, drauge su savo vyru, taip pat ne mažiau garsiu mokslininku Pjeru Ciuri, pradėjo tyrinėjimus šioje srityje: „Už šiuos darbus 1903 metais visi trys buvo apdovanoti Nobelio premija. Tačiau visgi garsiausias M. Ciuri pasiekimas buvo dviejų cheminių elementų – polonio ir radžio – atradimas, kuris taip pat buvo įvertintas Nobelio premija, šįsyk chemijos srityje. Taip mokslininkė tapo pirmuoju žmogumi, laimėjusiu dvi Nobelio premijas.“
Mokslininkė mirė 1934 –aisiais nuo leukemijos – kraujo vėžio. Manoma, jog šią ligą sukėlė dažnas sąlytis su radioaktyviosiomis medžiagomis.
Dovana
1776 m. liepos 4 d. pasirašyta Amerikos Nepriklausomybės Deklaracija. Pagrindinis jos autorius buvo Thomas Jeffersonas, vėliau tapęs trečiuoju JAV prezidentu. Minint 100 – ąsias Deklaracijos metines, prancūzai nusprendė amerikiečiams, kaip JAV ir Prancūzijos simbolį, padovanoti Laisvės statulą.
"Ledi Liberty", taip ją vadina amerikiečiai, buvo sukurta ne JAV, o Paryžiuje. Prancūzai amerikiečiams pasiūlė bendrą projektą: amerikiečiai stato pjedestalą, o prancūzai sukurs ir pagamins pačią statulą, kuri vėliau bus surinkta Amerikoje. Tačiau prasidėjus darbui, pritrūko pinigų.
Todėl ir Prancūzijoje, ir JAV pradėta rinkti aukas: buvo organizuojamos įvairios loterijos, labdaros renginiai, parodos, aukcionai ir t.t. Prancūzai greitai surinko reikiamą pinigų sumą, o štai amerikiečiai šiam reikalui aukojo nenoriai. Galiausiai 1885 metais statulos pjedestalas – 47 metrų aukščio pamatas – buvo pastatytas.
Pozavo žmona
Tuomet į darbą kibo prancūzai. Jaunas skulptorius Frederikas Ogiustas Bartoldis iš pradžių sukūrė nedidelę, šiek tiek daugiau nei metro moters figūrą. Beje, jam pozavo žmona. Paskui buvo pagamintos dar trys, jau didesnės figūros, ir galiausiai sukurta ta, kuri stovi ir šiandien.
Tai didinga moteris su klasikine mantija ir karūna ant galvos. Pati statula yra 46 metrų aukščio ir sveria 225 tonas. Beje, Niujorko Laisvės statula – ne vienintelė pasaulyje. Daugybė statulos kopijų (tiesa, ne tokių didingų) stovi kituose pasaulio miestuose – Buenos Airėse, Bankoke, o Paryžiuje – monumento tėvynėje – jų net dvi.
Drugeliai ant gipso
1907-ųjų metų liepos 6 dieną gimė dailininkė Frida Kahlo. Iš pradžių ji net nesvajojo tapti dailininke – baigusi mokyklą, pradėjo studijuoti mediciną. Tačiau autobuso avarija, į kurią pateko 18–metė Frida, negrįžtamai pakeitė jos gyvenimą.
Gydytojai stebėjosi, kaip ji liko gyva: nustatyti dubens kaulų, stuburo, šonkaulių lūžiai, į vienuolika dalių skilę dešinės kojos kaulai, išnarintas petys. Tėvai, norėdami palengvinti dukters skausmą ir vienatvę, nupirko jai tapybos reikmenis. Pirmieji piešiniai – margi drugeliai - pasirodė ant gipsinio korseto.
Beveik metus po avarijos praleidusi lovoje, Frida pasveiko ir netgi galėjo vaikščioti, tačiau stiprūs skausmai buvo viso likusio gyvenimo palydovas.
Pagijusi ji grįžo į normalų gyvenimą, atnaujino nutrūkusius ryšius su mokyklos draugais ir įstojo į Jaunųjų komunistų lygą. Ir tuomet Fridos gyvenime pasirodė Diegas Rivera, žymus Meksikos sienų tapytojas.
Keikėsi ir gėrė tekilą
Smulki raiša moteris keikėsi, be perstojo rūkė, gėrė tekilą ir traukė nepadorias dainas. Tačiau nepaisant to, Frida buvo inteligentiška ir ugninga asmenybė, prikaustanti visų dėmesį. D. Riveros taip pat.
Tad 1929 metais 22 –ejų Frida ištekėjo už 20 metų vyresnio vyro. Tapytojas buvo aukštas, svėrė 130 kg ir šalia smulkios, vos 45 kg sveriančios žmonos atrodė kaip milžinas.
Temperamentingųjų menininkų vedybinis gyvenimas buvo audringas - ašaros, išsiskyrimai, susitaikymai, išdavystės. D. Rivera linksminosi su kitomis moterimis.
Pati dailininkė taip pat buvo užmezgusi ne vieną romaną. Trumpam jos meilužiu buvo tapęs netgi politinis tremtinys Levas Trockis, kuomet jis su žmona, atvykęs į Meksiką, apsigyveno poros namuose.
Dailininkės sveikata nuolat blogėjo, po eilinio vizito iš ligoninės Frida grįžo vežimėlyje. Jai nuolat buvo leidžiami skausmą malšinantys vaistai. Tačiau ji nesiliovė piešusi.
Galiausiai menininkė jau nebepakildavo iš lovos. Prieš pat mirtį buvo surengta pirmoji ir paskutinė asmeninė menininkės paroda jos gimtojoje Meksikoje. Nors gydytojai draudė dalyvauti parodos atidaryme, jis vis dėl to ten buvo - į salę Frida buvo iškilmingai įnešta savo lovoje.
Kunigaikščio kupranugariai
1572 m. liepos 7 d. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, paskutinis Gediminaičių dinastijos atstovas Žygimantas II Augustas. Jis įvykdė Valakų reformą, pradėjusią Lietuvoje gyvenimą kaimais, o vaidijas suskirstė į apskritis.
Žygimantas Augustas patvirtino II Lietuvos Statutą, užtikrinantį bajorų teises.
Žygimantas Augustas, išauklėtas italų humanistų, kurių nestigo jo motinos dvare, laikomas išmintingų ir išsilavinusiu, tačiau silpno charakterio valdovu. Tomas Venclova knygoje “Vilniaus vardai“ rašo, jog dėl pomėgio atidėlioti darbus, amžininkai jį praminė „Rytdiena“. Karaliaus Žygimanto Augusto laikais Vilnius pasiekė klestėjimo viršūnę.
Jis baigė statyti tėvo pradėtus valdovų rūmus Žemutinėje pilyje: juose buvo karališkoji biblioteka, paveikslų galerija, kapela, teatras. Valdovas Vilniuje laikė arklides su 2 tūkstančiais žirgų bei žvėryną – liūtą, penkis lokius ir 10 kupranugarių. Tačiau pats savo rūmuose Žygimantas Augustas gyveno kukliai, trijuose kambariuose, turėjo tik porą tarnų.
Žygimantas Augustas garsus ir savo nežemiška meile Barborai Radvilaitei, su kuria slapta susituokė po pirmosios žmonos Elžbietos mirties.
Vienu sakiniu
1253 m. liepos 6 – oji - Mindaugo karūnavimo diena. Karalius Mindaugas yra pirmasis valdovas, priėmęs krikštą. Jis taip pat pastatė Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.
1988 m. liepos 9 d. Vilniaus Vingio parke vyko daugiatūkstantinis Sąjūdžio mitingas, kuriame buvo pasitikti 19-osios TSKP partinės konferencijos delegatai.
1709 m. liepos 8 d. Rusijos caras Petras Didysis su 50 tūkst. kareivių Poltavos mūšyje sutriuškino Švedijos karalių Karolį XII bei 20 tūkst. jo kareivių.
1900 m. liepos 4 d. gimė muzikantas Louis Armstrong. 1971 m. liepos 6 d. džiazo legenda mirė.
1854 m. liepos 7 d. mirė vokiečių fizikas Georg Simon Ohm. Jo vardu pavadintas elektros varžos vienetas.
1971 m. liepos 3 d. Paryžiuje, eidamas 27 – uosius metus, mirė roko grupės „The Doors“ lyderis Jim Morrisonas.
„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val., kartojimas - 19.10 val.
