Vienas iš šios iniciatyvinės grupės narių dailininkas, o tuomet ir pirmasis nepartinis Dailininkų sąjungos pirmininkas Bronius Leonavičius prisimena, jog posėdžio, virtusio pirmuoju Sąjūdžio susirinkimu, tema turėjo būti ekonomika: „Programoje buvo numatyta svarstyti Lietuvos ekonomikos klausimus, taip pat kalbėta apie Gorbačiovo persitvarkymo programą.

Posėdžiui vadovavo akademikas Eduardas Vilkas. Susirinkusieji, ypač jaunimas, pradėjo kelti šurmulį ir sakyti, kad ekonomika, Gorbačiovo politika gali palaukti – reikia kalbėti apie mūsų reikalus. E. Vilkas juos bandė tildyti, sakydamas, kad čia – ne mitingas. Vis dėlto tuomet jis buvo priverstas pasitraukti nuo scenos. Pirmininkavimą posėdžiui perėmė, rodos, Bronius Genzelis. Taip viskas ir išsirutuliojo – gimė Sąjūdis“. Pasternakas

1960 m. gegužės 30 d. Maskvoje mirė rusų rašytojas ir poetas Borisas Pasternakas. 1957 m. Vakaruose be sovietinės valdžios žinios buvo išleistas B. Pasternako romanas „Daktaras Živago“. Po metų už šį kūrinį, taip pat ir kitus darbus, autoriui skirta Nobelio literatūros premija. Tai sužinojusi, sovietinė valdžia pradėjo tikrą puolimą prieš B. Pasternaką – jis buvo šmeižiamas spaudoje, jį pasmerkė Rašytojų sąjunga, o aukščiausi valdžios organai net pareiškė: jeigu jam čia blogai, galįs išvykti. Publicistas Pranas Morkus teigia, jog poetas skaudžiai sureagavo į šiuos išpuolius: „Šiandien gal koks nors statybininkas visai lengvai ir net su džiaugsmu palieka Lietuvą, tačiau jau nebe jaunam poetui tėvynė reiškė labai daug. Jis nenorėjo jos prarasti“.

Neatlaikęs spaudimo, rašytojas Nobelio premijos teikimo komitetui nusiuntė telegramą, kurioje paskelbė atsisakąs premijos. Ir tik devinto dešimtmečio pabaigoje, pradėjus keistis politinei santvarkai, B. Pasternakui skirtą Nobelio premiją atsiėmė jo sūnus.

Radijo pradininkas Marconis

1896 m. birželio 2 d. radijo išradėjas italas Guglielmo Marconis gavo patentą savo naujam išradimui – radijui. Tiesa, pirmasis radijo ryšio bandymas buvo kurioziškas. Kad patvirtintų radijo bangų sklidimą, G. Marconis savo asistentą su imtuvu nusiuntė už kelių mylių. Asistentas neturėjo siųstuvo, tad vietoj jo buvo paimtas medžioklinis šautuvas. Kai mokslininkas išgirdo asistento šūvį, suprato, kad radijo bangos nusklido ir buvo priimtos.

Jis ir toliau daugybę kartų tobulino bei patentavo savo išradimą. 1901 m. jau pavyko nusiųsti radijo žinią ir per Atlanto vandenyną. Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto prodekanas doc. dr. Juozas Sveikata teigia, jog tokių rezultatų G. Marconis pasiekė tik per savo atkaklumą: „Pavyzdžiui, tam, kad nusiųstų žinią už vandenyno, mokslininkas, montuodamas ir tikrindamas įrenginius, net 80 kartų pirmyn ir atgal perplaukė Atlantą. Ir tai buvo padaryta ne šiais laikais, o 1901-aisiais, to meto garlaiviais“.

Beje, visos žinios buvo išsiųstos Morzės abėcėle – taškais ir brūkšniais. Žmogaus balsą radijas perdavė tik 1906 m., o komercinės radijo laidos pradėtos dar vėliau – 1920-aisiais. Žinoma, G. Marconis už savo išradimus buvo apdovanotas Nobelio premija.

Haidno terapija

1809 m. gegužės 31 d. mirė austrų kompozitorius klasikas Franzas Josefas Haydnas. Yra žinoma apie Haidno ir Mocarto draugystę, kad didieji klasikai žavėjosi vienas kito kūriniais. Tik V. A. Mocartas pasirinko laisvo menininko kelią ir gyveno skurde, o Haidnas, gyvendamas kunigaikščio rūmuose, kūrė muziką pagal užsakymus. Haidnas mirė 1809-aisiais, po to, kai Napoleonas užpuolė Vieną. Pasakojama, jog paskutiniai jo žodžiai buvo skirti tarnams, išsigandusiems patrankų šūvių. Beje, teigiama, kad šio kompozitoriaus muzika turi ir gydomųjų galių – gerina atminį ir padeda susikaupti.

Kafkos testamentas

1924 m. birželio 3 d. nuo plaučių tuberkuliozės mirė rašytojas Franzas Kafka. Testamentu F. Kafka pavedė savo artimiausiam draugui rašytojui Maxui Brodui sudeginti visą savo nespausdintą literatūrinį palikimą – grožinius kūrinius ir jų fragmentus, laiškus ir dienoraščius. Tačiau šis neįvykdė testamento, argumentuodamas, kad tokio palikimo sunaikinimas būtų per didelis nuostolis literatūrai. Taip buvo išspausdinti dar trys F. Kafkos kūriniai – „Amerika“, „Procesas“ ir „Pilis“.

Pirčiupių tragedija

Birželio 3 d. Pirčiupių kaimas mini savo tragedijos metines. 1944 m. birželio 3–iosios rytą, vos išaušus, šalia kaimo esančioje Rūdininkų girioje slapstęsi sovietiniai partizanai apšaudė vokiečių kariškių mašinas. Tuomet žuvo keli vokiečiai, kiti pabėgo ir jau tą pačią dieną į kaimą atsiuntė baudžiamąjį būrį. Vokiečiai apsupo kaimą ir, suvarę į kluonus, gyvus sudegino 119 žmonių. Tarp jų buvo 49 vaikai.

Jauniausiajam tebuvo šešios savaitės. Dar devynias dienas kaime patruliavo vokiečių kareiviai, neleidę artimiesiems palaidoti sudegintųjų. Tik tuomečio Valkininkų klebono kun. Juozapo Bardišausko dėka vokiečiai galiausiai davė leidimą palaikus palaidoti. Kaip pasakojo gyvi likę liudytojai, laidotuvės buvo be jokių iškilmių: kaimo vyrai paskubomis iškasė dvi duobes – į vieną duobę dėjo apanglėjusius moterų ir vaikų kaulus, į kitą – vyrų palaikus.

Šventoji eretikė

1431 m. gegužės 30 d. ant laužo sudeginta Orleano mergele vadinama prancūzų tautos didvyrė Jeanne d‘Arc. Tuo metu vyko Šimtametis karas tarp Prancūzijos ir Anglijos. J. d‘Arc regėjo mistines vizijas ir, kaip pati teigė, jų paveikta nusprendė, kad jos misija – išvaduoti Prancūziją iš anglų okupacijos. Jeanne su draugais nuvyko pas karalių ir įtikino jį savo galia. Būdama 17-os, ji vadovavo prancūzų armijai Orleano apsuptyje (po kelių dienų anglai iš šio miesto pasitraukė), taip pat kituose mūšiuose. Vėliau prancūzų didvyre tapusią J. d‘Arc sugavę burgundai, perdavė ją Anglijai. Jos bažnyčia d‘Arc paskelbė eretike ir sudegino. 1920 m. popiežius Benediktas XV Jeanne d‘Arc paskelbė šventąja.

Sukilėlis Sierakauskas

1826 m. gegužės 30 d. dabartinėje Volynės srityje gimė vienas iš 1863 m. sukilimo vadovų Zigmantas Sierakauskas. Z. Sierakausko tėvas žuvo 1830–1831 m. sukilime, todėl motina, kaip rašo Tomas Venclova knygoje „Vilniaus vardai“, rengdavusi mažąjį Zigmantą mergaitės drabužiais, kad jis kaip „maištininko“ sūnus nebūtų iš jos atimtas. Peterburge Z. Sierakauskas studijavo matematiką ir ekonomiką. Mėgo keliauti, ne kartą lankėsi Vilniuje. Europos revoliucinio judėjimo paveiktas sukilimo organizavimo reikalais vyko į Austriją, bet pasienyje buvo sulaikytas ir aštuoneriems metams išsiųstas eiliniu kareiviu už Uralo. Mirus carui Nikolajui I, Sierakauskas gavo karininko laipsnį. Pradėjo bendrauti su rusų radikalais – N. Nekrasovu, N. Černyševskiu; susipažino su ukrainiečių dailininku ir poetu I. Ševčenka.

1861–1863 m. Z. Sierakauskas vaidino dvilypį vaidmenį – iš pažiūros buvo lojalus rusų karininkas, tačiau tuo pat metu rengė sukilimą. Lietuvos sukilėlių prašomas jis ėmėsi karo vado pareigų. Laimėjęs porą mūšių, buvo sutriuškintas trijų dienų kautynėse ties Biržais. Sužeistas Z. Sierakauskas buvo suimtas ir karo lauko teismo nuosprendžiu pakartas Vilniaus Lukiškių aikštėje.

Trisdešimt penktasis – jauniausias prezidentas

1917 m. gegužės 29 d. gimė 35-asis Jungtinių Valstijų prezidentas Johnas F. Kennedey. Prezidentu jis tapo 1961 m. Jauniausias visų laikų prezidentas pasižymėjo kaip daug žadantis šalies vadovas. Savo inauguracijos kalboje jis garsiai prabilo apie to meto problemas – šaltojo karo grėsmę bei rasinę diskriminaciją. Tapęs prezidentu, J. F. Kennedey įkūrė Taikos korpusą, tiekiantį pagalbą besivystančioms šalims. Taip pat jis skyrė 5 bilijonus dolerių kosmoso programai paremti, tad 1961 m. į kosmosą išskrido pirmasis JAV astronautas. Prezidento dėka taip pat buvo išvengta atominio karo su Sovietų Sąjunga, tad žmonių pasitikėjimas šalies vadovu nuolat augo.

1963-iųjų lapkritį J. F. Kennedey su žmona išskrido į Dalasą sakyti kalbos. Pakeliui iš oro uosto jį sveikino galybė žmonių. Kai atviras prezidento automobilis įvažiavo į aikštę, iš Teksaso mokyklos knygų saugyklos pastato buvo paleisti 2 šūviai. Jie mirtinai sužalojo prezidentą.

Vienu sakiniu

1657 m. birželio 3 d. mirė anglų medikas Williamas Harvey. Būtent jis nustatė, kad kraujas teka kraujagyslėmis, o širdis veikia kaip siurblys.

1640 m. gegužės 30 d. mirė dar vienas žymus tapytojas diplomatas Peteris Paulis Rubensas. Daugelio dailininko paveikslų svarbiausias personažas – Elena Furman, kurios grožį tapytojas ypač idealizavo.

1859 m. gegužės 31 d. Londone pradėjo veikti Big Benas – laikrodis Parlamento rūmų bokšte.

1740 m. birželio 2 d. gimė prancūzų rašytojas Donatienas Alphonse‘as Francois de Sade‘as, geriau žinomas kaip markizas de Sade‘as. Į pasaulio istoriją de Sadas įėjo savo lytiniais iškrypimais. Sadizmu pavadintas lytinis iškrypimas, kai pasitenkinimas patiriamas fiziškai arba morališkai kankinant savo partnerį.

2002 m. birželio 1 d. apie 18 tūkst. klaipėdiečių, kaukiant uoste stovinčių laivų sirenoms, susikibę rankomis, apjuosė savo miestą. Ši akcija buvo skirta Vaikų gynimo dienai ir uostamiesčio 750 metų jubiliejui.

1991 m. gegužės 31 d. australė Mini Manro tapo vyriausia pasaulyje nuotaka. Ji ištekėjo būdama 102 metų amžiaus.

„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).