aA
Milijonai Leonardo da Vinci kodų užburtų turistų blaškosi po pasaulį, sekdami šio Renesanso genijaus paliktu pėdsaku. Gali būti, kad netrukus ieškantieji paslapčių rakto gali užsukti ir į Lietuvą. L. da Vinci didžiausius savo kūrybos lobius paliko italams, nors paslaptingiausias šio Renesanso kūrėjo paveikslas lankytojus mąsliai stebi nuo prancūzų muziejaus sienos. Vis dėlto tikėtina, kad buvo laikas, kai ir lietuviai savo šalyje turėjo progos grožėtis vienu iš genijaus kūrinių arba subtilia jo kopija.
Leonardo da Vinci. "Mona Liza"
© AFP/Scanpix
Iki šiol neatmesta galimybė, kad dabar jau sugriuvusioje Kražių jėzuitų vienuolyno bažnyčioje galėjo puikuotis Šventosios Mergelės Marijos paveikslas, priskiriamas L. da Vinci arba genijaus kūrinį nukopijavusio jo mokinio teptukui.

Kirbančią nežinią kursto vis pasigirstančios užuominos, kad prieš 400 metų į Kražius jėzuitai parsigabeno paveikslą – didelį, garsų ir brangų: L. da Vinci kūrinį arba jo kopiją, kuriame pavaizduota Mergelė Marija. Jis esą buvo skirtas papuošti dar tik statomai Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai.

Dabartinis Kražių klebonas, aistringas vietos istorijos tyrinėtojas kunigas Alionidas Budrius pripažįsta girdėjęs legendas apie garsiojo tapytojo paveikslą. Dvasininkas mano, kad tai buvusi L. da Vinci kūrinio kopija, kuri, pasak kunigo, jei būtų išlikusi, pritrauktų galybę žmonių į mažą, bet gražų ir didybės nepraradusį Kražių miestelį.

Jėzuitų bažnyčia, kurioje galėjo kabėti paveikslas – jau sugriuvusi. Iki šių dienų išlikę tik keli pamatų akmenys ir buvusios jėzuitų mokyklos studentų bendrabutis. Tačiau antrojoje Kražių bažnyčioje saugoma daugybė schemų, raižinių, kelios senos fotografijos ir begalė pasakojimų apie jėzuitų turtus bei Kražių klestėjimo metą. Tai viskas, kas liko iš šventovės, kurios centre – pagrindiniame iš dvylikos altorių – galėjo kabėti L. da Vinci kūrinys.

Klestint jėzuitams, Kražių Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia buvo didžiausia XVII amžiaus Žemaitijos šventovė. Pasak kunigo A. Budriaus, bažnyčia buvusi tokia didelė, kad galėtų lygintis su Kauno katedra arba Vilniuje stūksančia Petro ir Povilo šventove.

„Bažnyčios viduje stovėjo 12 iš medžio drožtų altorių. Centriniame altoriuje kabojo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslas – L. da Vinci paveikslo kopija (formatas 467x266 cm), kainavęs fundatoriams 600 olandiškų talerių“, – ši šykšti informacija pateikiama leidinyje „Lietuvos vienuolynai“. Tai viskas, ką kol kas galima sužinoti apie paveikslą bei jo vietą.

Jėzuitai, ilgą laiką garsinę Kražius, vėliau buvo priversti apleisti savo vienuolyną. Jo pastatai ėjo iš rankų į rankas, o paveikslas, nugrimzdęs užmarštin, pavirto į dulkes.

Menotyrininkė Sigutė Maslauskaitė, paklausta apie L. da Vinci paveikslą Kražiuose, gūžčiojo pečiais. Tačiau pripažino, kad jeigu ten jo būta – tai jėzuitai tikrai šį kūrinį turėję parsigabenti iš Romos, nes būtent Amžinajame mieste buvo šio ordino centrinė būstinė. Jėzuitai Italijoje turėjo daug ryšių ir tikrai žinojo, kokio kūrėjo paveikslą arba jo kopiją pirkti.

Dailėtyrininkė Rūta Janonienė sakė nedaug žinanti apie galimą L. da Vinci pėdsaką Kražiuose. Bet pripažino, kad kalbų apie tai girdėjusi. Vis dėlto mokslininkė mano, kad tai – graži legenda, kuriai patvirtinti arba paneigti reikėtų išsamesnių tyrimų. Jų Lietuvoje kol kas niekas neatliko.

Kražių klebonas A. Budrius taip pat pripažįsta, kad žymusis Kražių paveikslas paminėtas vos vieną kartą – jėzuitų ūkio dokumentuose, turto apraše, kur užsiminta, koks tai buvęs paveikslas, kieno kurtas ir kiek kainavęs. Šis, bene vienintelis, pasak A. Budriaus, šaltinis suteikia vilties būsimiems tyrėjams, tačiau galutiniai neįrodo, kad įrašai senuosiuose dokumentuose yra tiesa.

Religinės dailės ir paveldo specialistai prasitarė, kad net jei jėzuitų į Kražius parvežtas paveikslas būtų buvusi L. da Vinci kūrinio kopija, išlikęs jis būtų itin didelis Lietuvos turtas, nes net Renesanso genijaus mokinių darbai šiandien neįkainojami. Pasak menotyrininkės S. Maslauskaitės, net L. da Vinci paveikslo kopija – retas, o gal net vienintelis toks atvejis anuometėje Lietuvoje.

Dailėtyrininkės Regimantos Stankevičienės teigimu, žinomų dailininkų paveikslai senaisiais laikais neabejotinai patekdavo į Lietuvą, nes pinigų didikams užteko. „Manau, žymių dailininkų paveikslų būta. Įdomiau, kur jie dingo, į kokias rankas nukeliavo ar kaip pražuvo“ , – sakė dailėtyrininkė.

R. Stankevičienės manymu, kalbos apie L. da Vinci paveikslą Lietuvoje tėra graži legenda. Visgi dailėtyrininkė pripažino, kad religiniai paveikslai, vaizduojantys Šv. Mergelę Mariją, Lietuvoje buvo itin populiarūs. Daugelis jų buvo apipinti legendomis, garbinami. Šie paveikslai dažnai būdavo kitų – stebuklingųjų, malonėmis pagarsėjusių kūrinių – kopijos.

Dailės specialistė taip pat tvirtino, kad daugelis Mergelės Marijos paveikslų Lietuvoje – vietinių meistrų darbai. „Piešdavo pagal tam tikrus atvaizdus – atvežtinius, stebuklinius. Siužetas buvo vienodas. Nebuvo siekiamybės padaryti naujai, reikėjo padaryti taip, kaip visi. Buvo nurodoma, kaip rekomenduojama vaizduoti Mariją. Lietuvoje Marijos etalonas buvo Čenstachovos Marija (paveisklas, laikomas stebuklingu, vadinamas „Juodąja Madona“, esantis Lenkijos Čenstachovos vienuolyne – red.)“ , – tvirtino dailėtyrininkė.

Religinio turinio paveiklsų iš užsienio parsiveždavo Lietuvos didikai. Kartais magnatai kviesdavosi žinomus dailininkus į Lietuvą ir prašydavo nutapyti paveikslą. Tačiau ir tokiu atveju parašų po kūriniais nerandama – nebuvo tokios tradicijos. Pavardės po dailininkų kūriniais pradedamos aptikti tik nuo XIX amžiaus, bet šis procesas taip pat priklausė nuo klebono išsilavinimo.

Vyskupas Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ rašė: „[...] Metuose 1689 pabaigę darbą įskūrė (Kražių – red.) naujoj bažnyčioj. [...] Vidurį bažnyčios jezavitai (jėzuitai – red.) papuošė dvylika altorių dailidės darbo. Didžiajame pakabino gražią maliavonę arba abrozdą, išrašytą Valakų žemėj per Leonardą da Vincį. Maliavonė ta reiškė motinos dievo į dangų ėmimą.

Maliavonė ta 7 mastų ilgumo, o 4 platumo, jezavitai Rymę pirkę būk už 600 raudonųjų. Metuose 1820 bažnyčiai griūnant mokslinyčios vyresnybė išėmusi maliavonę iš altoriaus nunešė į knyginyčią. Čia drėgny bebūdama pradėjo gesti ir pūti. Tuokart maliavojimo mokytojas norėdamas geriau ją užlaikyti, supjaustė į šratus. O tie ant kits kito sukloti dar spėriau būtinai supuvo. Žmonės sako vyskupą Jūzupą siūlojus už ją 300 raudonųjų“.

Ši M. Valančiaus užuomina teikia vilties, kad Kražiuose tikrai L. Da Vinci paveikslo būta, deja jo vertės - nesuvokta.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Garsus prancūzų artistas Woodkid surengs pasirodymą Lietuvoje

Paaiškėjo dar vienas labai įdomus kitų metų koncertas. Pagaliau turėsime progą pamatyti...

Šventiniame koncerte Vilniaus filharmonijoje – Nomedos Kazlaus ir Montserrat Marti duetas (29)

Trečiadienio vakarą klasikinės muzikos gerbėjai rinkosi į ypatingą koncertą Vilniaus...

Italijoje atsirado prieš 22 metus pavogtas Klimto paveikslas (2)

Atsirado 1997-aisiais Italijoje pavogtas austrų tapytojo Gustavo Klimto (1862-1918) paveikslas....

Kamilė Gudmonaitė: vidinėms krizėms lyties nėra (1)

Režisierė Kamilė Gudmonaitė Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato spektaklį „Panika“ pagal...

Ispanų tenoras Jose Carreras paskelbė svarstąs apie savo muzikinės karjeros pabaigą

Garsusis ispanų tenoras José Carreras paskelbė, kad ketina baigti savo muzikinę karjerą....

Top naujienos

Laikai, kai alkoholis liejosi laisvai: tarsi tradicija girtuoklystė ėjo iš kartos į kartą

„Kaip upė prasideda nuo upokšnio, taip ir girtavimas prasideda nuo taurelės. Žmogus pasidaro...

Nužudyto centrinio banko pareigūno perspėjimas buvo lemtingas SEB (59)

Ne visi pinigų plovimo skandalai vienodi. Kai pasaulis sužinojo, kad milijardai nešvarių pinigų...

Naujasis siūlymas dėl bankų apmokestinimo kelia klausimų: ne tik padidins kainas, bet ir prieštarauja Konstitucijai (266)

„Mes turime vieną milijardą eurų, kurių kažkas tiesiog nemoka. Tol, kol šie mokesčiai nėra...

Žiema trumpam atsitraukia, grįžta rudeniški orai (9)

Penktadienį dangumi plauks stori pilki kritulių debesys. Naktį ir rytą šlapias sniegas...

Kartu 53 taškus mėgėjų lygoje „suvertę“ Lavrinovičiai: vakar mama bažnyčioje buvo (23)

Sostinės krepšinio lygoje („GEALAN–SKL“) užtikrintą pergalę pasiekė „Sporto namai“...

Jurgita Barišauskienė

Kai žiemos šventės tampa beskonės, o masinis kalėdinis šurmulys tik erzina (5)

Žiemos švenčių laikotarpis dažnam žmogui tampa ne tik linksmybių, bet ir įvairių išbandymų...

Naujausios ir ilgiausiai rašytos Andriaus Užkalnio knygos pristatymo nepraleido ir žinomi bičiuliai: taps dar vienu bestseleriu (156)

Ketvirtadienio pavakarę sostinėje žinomas publicistas ir žurnalistas Andrius Užkalnis...

Šios frazės gali sugriauti bet kokius santykius (13)

Būtina visą laiką sekti, ką kalbame. Neretai artimieji girdi iš mūsų skaudžias frazes, o...

„Google“ ne juokais susirūpino saugumu: kaip sužinoti ar jūsų slaptažodis nėra pavogtas (8)

„ Google “ neseniai išleido 79-ą „ Chrome “ versiją, kurioje buvo patobulinta...

Kurtinaičio kariauna nutraukė pralaimėjimų seriją – nuskriaudė Giedraičio ALBA komandą (5)

Rimo Kurtinaičio treniruojami krepšininkai lipa iš nesėkmių liūno. Maskvos srities „Chimki“...