aA
Milijonai Leonardo da Vinci kodų užburtų turistų blaškosi po pasaulį, sekdami šio Renesanso genijaus paliktu pėdsaku. Gali būti, kad netrukus ieškantieji paslapčių rakto gali užsukti ir į Lietuvą. L. da Vinci didžiausius savo kūrybos lobius paliko italams, nors paslaptingiausias šio Renesanso kūrėjo paveikslas lankytojus mąsliai stebi nuo prancūzų muziejaus sienos. Vis dėlto tikėtina, kad buvo laikas, kai ir lietuviai savo šalyje turėjo progos grožėtis vienu iš genijaus kūrinių arba subtilia jo kopija.
Leonardo da Vinci. "Mona Liza"
Leonardo da Vinci. "Mona Liza"
© AFP/Scanpix
Iki šiol neatmesta galimybė, kad dabar jau sugriuvusioje Kražių jėzuitų vienuolyno bažnyčioje galėjo puikuotis Šventosios Mergelės Marijos paveikslas, priskiriamas L. da Vinci arba genijaus kūrinį nukopijavusio jo mokinio teptukui.

Kirbančią nežinią kursto vis pasigirstančios užuominos, kad prieš 400 metų į Kražius jėzuitai parsigabeno paveikslą – didelį, garsų ir brangų: L. da Vinci kūrinį arba jo kopiją, kuriame pavaizduota Mergelė Marija. Jis esą buvo skirtas papuošti dar tik statomai Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai.

Dabartinis Kražių klebonas, aistringas vietos istorijos tyrinėtojas kunigas Alionidas Budrius pripažįsta girdėjęs legendas apie garsiojo tapytojo paveikslą. Dvasininkas mano, kad tai buvusi L. da Vinci kūrinio kopija, kuri, pasak kunigo, jei būtų išlikusi, pritrauktų galybę žmonių į mažą, bet gražų ir didybės nepraradusį Kražių miestelį.

Jėzuitų bažnyčia, kurioje galėjo kabėti paveikslas – jau sugriuvusi. Iki šių dienų išlikę tik keli pamatų akmenys ir buvusios jėzuitų mokyklos studentų bendrabutis. Tačiau antrojoje Kražių bažnyčioje saugoma daugybė schemų, raižinių, kelios senos fotografijos ir begalė pasakojimų apie jėzuitų turtus bei Kražių klestėjimo metą. Tai viskas, kas liko iš šventovės, kurios centre – pagrindiniame iš dvylikos altorių – galėjo kabėti L. da Vinci kūrinys.

Klestint jėzuitams, Kražių Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia buvo didžiausia XVII amžiaus Žemaitijos šventovė. Pasak kunigo A. Budriaus, bažnyčia buvusi tokia didelė, kad galėtų lygintis su Kauno katedra arba Vilniuje stūksančia Petro ir Povilo šventove.

„Bažnyčios viduje stovėjo 12 iš medžio drožtų altorių. Centriniame altoriuje kabojo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslas – L. da Vinci paveikslo kopija (formatas 467x266 cm), kainavęs fundatoriams 600 olandiškų talerių“, – ši šykšti informacija pateikiama leidinyje „Lietuvos vienuolynai“. Tai viskas, ką kol kas galima sužinoti apie paveikslą bei jo vietą.

Jėzuitai, ilgą laiką garsinę Kražius, vėliau buvo priversti apleisti savo vienuolyną. Jo pastatai ėjo iš rankų į rankas, o paveikslas, nugrimzdęs užmarštin, pavirto į dulkes.

Menotyrininkė Sigutė Maslauskaitė, paklausta apie L. da Vinci paveikslą Kražiuose, gūžčiojo pečiais. Tačiau pripažino, kad jeigu ten jo būta – tai jėzuitai tikrai šį kūrinį turėję parsigabenti iš Romos, nes būtent Amžinajame mieste buvo šio ordino centrinė būstinė. Jėzuitai Italijoje turėjo daug ryšių ir tikrai žinojo, kokio kūrėjo paveikslą arba jo kopiją pirkti.

Dailėtyrininkė Rūta Janonienė sakė nedaug žinanti apie galimą L. da Vinci pėdsaką Kražiuose. Bet pripažino, kad kalbų apie tai girdėjusi. Vis dėlto mokslininkė mano, kad tai – graži legenda, kuriai patvirtinti arba paneigti reikėtų išsamesnių tyrimų. Jų Lietuvoje kol kas niekas neatliko.

Kražių klebonas A. Budrius taip pat pripažįsta, kad žymusis Kražių paveikslas paminėtas vos vieną kartą – jėzuitų ūkio dokumentuose, turto apraše, kur užsiminta, koks tai buvęs paveikslas, kieno kurtas ir kiek kainavęs. Šis, bene vienintelis, pasak A. Budriaus, šaltinis suteikia vilties būsimiems tyrėjams, tačiau galutiniai neįrodo, kad įrašai senuosiuose dokumentuose yra tiesa.

Religinės dailės ir paveldo specialistai prasitarė, kad net jei jėzuitų į Kražius parvežtas paveikslas būtų buvusi L. da Vinci kūrinio kopija, išlikęs jis būtų itin didelis Lietuvos turtas, nes net Renesanso genijaus mokinių darbai šiandien neįkainojami. Pasak menotyrininkės S. Maslauskaitės, net L. da Vinci paveikslo kopija – retas, o gal net vienintelis toks atvejis anuometėje Lietuvoje.

Dailėtyrininkės Regimantos Stankevičienės teigimu, žinomų dailininkų paveikslai senaisiais laikais neabejotinai patekdavo į Lietuvą, nes pinigų didikams užteko. „Manau, žymių dailininkų paveikslų būta. Įdomiau, kur jie dingo, į kokias rankas nukeliavo ar kaip pražuvo“ , – sakė dailėtyrininkė.

R. Stankevičienės manymu, kalbos apie L. da Vinci paveikslą Lietuvoje tėra graži legenda. Visgi dailėtyrininkė pripažino, kad religiniai paveikslai, vaizduojantys Šv. Mergelę Mariją, Lietuvoje buvo itin populiarūs. Daugelis jų buvo apipinti legendomis, garbinami. Šie paveikslai dažnai būdavo kitų – stebuklingųjų, malonėmis pagarsėjusių kūrinių – kopijos.

Dailės specialistė taip pat tvirtino, kad daugelis Mergelės Marijos paveikslų Lietuvoje – vietinių meistrų darbai. „Piešdavo pagal tam tikrus atvaizdus – atvežtinius, stebuklinius. Siužetas buvo vienodas. Nebuvo siekiamybės padaryti naujai, reikėjo padaryti taip, kaip visi. Buvo nurodoma, kaip rekomenduojama vaizduoti Mariją. Lietuvoje Marijos etalonas buvo Čenstachovos Marija (paveisklas, laikomas stebuklingu, vadinamas „Juodąja Madona“, esantis Lenkijos Čenstachovos vienuolyne – red.)“ , – tvirtino dailėtyrininkė.

Religinio turinio paveiklsų iš užsienio parsiveždavo Lietuvos didikai. Kartais magnatai kviesdavosi žinomus dailininkus į Lietuvą ir prašydavo nutapyti paveikslą. Tačiau ir tokiu atveju parašų po kūriniais nerandama – nebuvo tokios tradicijos. Pavardės po dailininkų kūriniais pradedamos aptikti tik nuo XIX amžiaus, bet šis procesas taip pat priklausė nuo klebono išsilavinimo.

Vyskupas Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ rašė: „[...] Metuose 1689 pabaigę darbą įskūrė (Kražių – red.) naujoj bažnyčioj. [...] Vidurį bažnyčios jezavitai (jėzuitai – red.) papuošė dvylika altorių dailidės darbo. Didžiajame pakabino gražią maliavonę arba abrozdą, išrašytą Valakų žemėj per Leonardą da Vincį. Maliavonė ta reiškė motinos dievo į dangų ėmimą.

Maliavonė ta 7 mastų ilgumo, o 4 platumo, jezavitai Rymę pirkę būk už 600 raudonųjų. Metuose 1820 bažnyčiai griūnant mokslinyčios vyresnybė išėmusi maliavonę iš altoriaus nunešė į knyginyčią. Čia drėgny bebūdama pradėjo gesti ir pūti. Tuokart maliavojimo mokytojas norėdamas geriau ją užlaikyti, supjaustė į šratus. O tie ant kits kito sukloti dar spėriau būtinai supuvo. Žmonės sako vyskupą Jūzupą siūlojus už ją 300 raudonųjų“.

Ši M. Valančiaus užuomina teikia vilties, kad Kražiuose tikrai L. Da Vinci paveikslo būta, deja jo vertės - nesuvokta.

Savaitraštis „Panorama“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Spektaklio „Kaip visur, kaip visi“ premjera išsikraustė į kiemą Užupyje: tinkamesnės vietos kalbėti apie gentrifikaciją nerasi

Spalio 2, 3, 5 dienomis Užupyje, Filaretų g. 23 kieme, įvyks režisieriaus Nauberto Jasinsko...

Poetinis Druskininkų ruduo. Ar poeziją įmanoma uždaryti į kalėjimą?

Rugsėjo 29 d. – spalio 4 d. Vilniuje ir Druskininkuose vyks jau 32-asis literatūros festivalis...

Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininku perrinktas Arūnas Matelis (2)

Rugsėjo 27 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių visuotiniame susirinkime sąjungos...

Laukiama pretendentų gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją

Kultūros ministerija primena, kad iki spalio 1 dienos priima paraiškas gauti Nacionalinę Jono...

Tarptautiniai „Sirenų“ veidai: „Moters dalys“ pagal Kornél Mundruczó

Vienas įdomiausių šių laikų Europos režisierių vengras Kornél Mundruczó sugrįžta į...

Top naujienos

Eugenija Grižibauskienė | D+

Verslininkas Kirvaitis – apie „One“ virsmą tarptautiniu gigantu, derybas su „Google“ ir pardavimų šuolį nuo nulio iki 30 milijonų (1)

Aldo Kirvaičio įkurta, globalių finansų rinkoje besidarbuojanti „ Metasite “ kompanija jau...

Turkijoje prasidėjo „antra vasara“: pilni lėktuvai lietuvių atostogauja už juokingas kainas (167)

Nors kalendorinė vasara baigėsi – populiariuose Turkijos kurortuose atrodo, kad atostogų sezonas...

COVID-19 pandemijos pabaigos prognozės: Lietuvos profesoriai pasakė, kada viskas turėtų baigtis (670)

Praėjusią savaitę vakcinos gamintojos „Moderna“ vadovas Stephanas Bancelis viešai pasisakė,...

Nauja tvarka dėl moksleivių izoliacijos įnešė daugiau sumaišties: kai kurių punktų negali suprasti (63)

Sprendimai dėl trumpesnės mokinių izoliacijos socialiniuose tinkluose sukėlė ir tėvų...

Orų prognozė: saulę paslėps debesys

Lietuvos orus lems anticiklono pietvakarinė dalis, tačiau diena nebus saulėta. Naktį šalies...

Duomenų mokslininkas: nenoriu gąsdinti dėl 4000 naujų atvejų, bet mes link to einame (458)

„Aš sakyčiau prastėjimo greitis yra panašus kaip ir praeitą savaitę, gal šiek tiek...

Daugiausia plaukų netenkame naktį: geri patarimai, kad jie neslinktų miegant (7)

Kad ir kaip puoselėtumėte plaukus, dėl tam tikrų priežasčių gali suintensyvėti jų slinkimas...

Ant suolo lyderį lemiamu metu palikęs Schilleris: mums reikia kitokio jo žaidimo (10)

Po pirmų dvejų rungtynių naujajame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) sezone dėl komandos gynybos...

F-1 pilotas Nico Huelkenbergas su lietuve žmona Egle tapo tėvais: paskelbė ne tik nuotrauką, bet ir retą kūdikio vardą (58)

Pasaulyje žinomas F-1 pilotas Nico Huelkenbergas šią vasarą vedė lietuvaitę mylimąją...