aA
„Meno kūrinys turi stimuliuoti, provokuoti žmogų, skatinti interaktyvų mąstymą. Jis vertingas tik tada, kai įvyksta neapčiuopiama jungtis tarp sukurto objekto ir jo suvokėjo. Kartais paprasčiausias tam tikru laiku ar tam tikroje vietoje padėtas pagalys gali reikšti daugiau nei kokia konservatyvi prezidento skulptūra“, – sako žinomas Lietuvos dailininkas, skulptorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Antinis.
Robertas Antinis, „Pasitikimo ženklas“
Robertas Antinis, „Pasitikimo ženklas“
© T. Petreikio, asmeninio albumo nuotr.

Kūrėjas pranešime žiniasklaidai pasakoja apie įkvėpimus, meno misiją, kūrėjo iššūkius bei gyvenamųjų namų kvartalui „Šilo namai“ neseniai sukurtą skulptūrinį objektą.

Kaip atrodo įprasta Roberto Antinio diena, kokių kasdienių ritualų turite?

Mano tėvas (skulptorius Robertas Antinis vyresnysis, – aut. past.) taip darydavo ir mane mokydavo – nepulti iš karto prie molio gabalo. Ramiai prieiti, prisėsti ir pažiūrėti, ką gali šiandien padaryti. Gana ilgai naudojausi šiuo tėvo patarimu, tačiau vėliau mano gyvenimą papildė ir kiti kūrybiniai etapai. Šalia piešinių atsirado mano kurti tekstai, pradėjau dirbti su įvairiomis medžiagomis. Šiandien derinu skulptūrą, piešinį ir žodį. Šis derinys iškrenta iš tradicinio skulptoriaus gyvenimo konteksto. Iki pietų iš lėto įsivažiuoju, o kaip kūrėjas įsisiūbuoju antroje dienos pusėje.

Daugiau nei 20 metų dėstėte skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje. Kokį patarimą galėtumėte duoti pradedantiems kūrėjams, pasirinkusiems skulptoriaus profesiją?

Tarybiniai mokytojai buvo prasti pedagogai (deja, jų dar yra išlikę ir iki šių dienų) – jie mokė stereotipų ir tradicijų laikymosi. Visi turėjo būti vienodi, neišsišokti. Didžiausia kvailystė skulptoriaus erdvėje nurodinėti siaurą elgseną su objektu. Žodis „kompozicija“ šiuolaikiniame kūrėjų pasaulyje yra išbrauktas. Kas yra kompozicija reikia žinoti nebent meno mokyklą pradėjusiems lankyti mokiniams. Tačiau menas yra visiškai kas kita. Jis sukuriamas stimuliuoti arba ignoruoti. Jis tuo ir yra įdomus, kad išsisuka iš klišių ir neaktualių kompozicijų. Todėl dabartiniai mokytojai turi mokyti laužyti stereotipus, o ne įrodinėti, kad jie kertinis akmuo.

Būtina skirti vietą interaktyviam mąstymui – tai vienas pagrindinių dalykų. Nieko nuobodesnio už didaktinį mokymą nėra. Mokyklose ir universitetuose kalbėti turi moksleiviai ir studentai, o ne mokytojai. Taip ir meno kūriniai – jie yra tik vieta, kurią gali užpildyti suvokėjas: savo intelektu, norais, fantazijomis. Meno kūrinys yra it kabliukas, kuris pakreipia suvokėją ir įtraukia į žaidimą.

Pradedančiam kūrėjui reikia žinių ne kaip patį kūrinį kurti, o kaip žiūrėti į pasaulį, kaip praplėsti savo akiratį. Menas yra išsišokimas, menininku galima tapti nuo pirmos sekundės. Kaip išsišokti? Į pasaulį žvelgiant paviršutiniškai, pačiu primityviausiu žvilgsniu, arba iš nenuspėjamos gilumos.

Ar šiuolaikinis studentas geba pasipriešinti standartiniam mokymui?

Sutinku įvairių studentų. Yra 20-mečių, kurie mąsto lyg senukai, tačiau yra ir tokių, kurie iš karto supranta kūrybiškumo esmę. Šiuo metu turiu gabų mokinį, kuris pats drąsiai man paskambina ir klausia, kada galėtų atvykti į dirbtuves, siūlo savo pagalbą. Pasiūliau jam padėti man ruoštis artėjančiai asmeninei parodai. Susitikę bendraujame, tariuosi su juo ir jis puikiai reaguoja. Negaliu pasakyti, kad tai idealios renesanso laikų dirbtuvės, kuriose mokiniai ir mokytojai kartu dirbdavo, bet panašumo yra. Kalbėdamas su mokiniu, tardamasis, išvystau jo mąstymą, pasaulio matymą, padedu išsilaisvinti iš klišių, tuo pačiu tampu laisvesnis ir pats.

Kaip jūs pats žiūrite į pasaulį?

Aš mėginu kvailioti. Ne visuomet pavyksta, bet infantilumo, kuris žvelgiant iš šono galbūt gali atrodyti lyg kvailumas, yra (jo buvo ir pas mano tėvą). Kartais pavyksta truputį žvilgtelėti į kitą pusę – kitokiu, neįprastu rakursu. Tik svarbu, kad pats menininkas neišsigąstų savo padaryto žingsnio. Tam reikia žmonių, kurie į viską gali pažvelgti iš šono. Žinoma, jie turi būti atitinkamo mąstymo, irgi truputį kvanktelėję. Kvanktelėjęs su kvanktelėjusiu gali susikalbėti, o kvanktelėjęs su protingu – sunkiau. Svarbu rasti žmogų, sugebantį įžvelgti, ką neeilinio tau pavyko padaryti ir, be abejo, padrąsinantį tave nesustoti ir judėti į priekį.

Kurį savo kurtą objektą laikote reikšmingiausiu – tiek jums pačiam, tiek visuomenei?

Daugiausia dėmesio sulaukė 2002 metais sukurtas Romo Kalantos aukos vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“. Sutapo labai daug palankių aplinkybių ir man tiesiog pavyko sukurti kitokį paminklą, kuris patiko ir to meto valdžios atstovams. Jis atitiko tų dienų dvasią, buvo konceptualus, išsaugojo erdvę, kurioje įvyko R. Kalantos pasipriešinimas. Aš įsiterpiau į miestą su viena kraštine kaip su apdegusiu istorijos lapu, tarytum pažymėdamas tuos kelių dienų Kauno įvykius ir priminiau apie R. Kalantos auką.

Praėjo daug metų, bet daugelis dabartinių paminklų nėra konceptualūs ir šiandien jie nėra tokie, kokie turėtų būti. Jie neatitinka XXI a. dvasios. Meno kūrinys turi stimuliuoti, provokuoti žmogų, skatinti interaktyvų mąstymą. Jis vertingas tik tada, kai įvyksta neapčiuopiama jungtis tarp sukurto objekto ir jo suvokėjo. Kartais paprasčiausias tam tikru laiku ar tam tikroje vietoje padėtas pagalys gali reikšti daugiau negu kokia konservatyvi prezidento skulptūra. Paminklą galima suvokti ir per lytėjimą ar garsą. Kartais žmogus net neturi primygtinai žinoti, kad yra prisilietęs prie meno kūrinio. Kaip ir žmonių santykiuose, taip ir mene, svarbiausia yra gebėjimas jungti laiką ir jausmus.

Kokie kūrybiniai impulsai jus lydi šiuo metu?

Praėjusių metų pabaigoje buvo atidaryta mano kūrybos paroda, kuriai intensyviai ruošiausi. Kadangi rašau tekstus, mėgstu supinti žodinius dalykus su vizualiniais. Parodoje mano objektai – trintukai, prie jų buvo mano tekstai. Visi šie mano deriniai ir jungtys priklauso suvokėjui. Esu tik šioks toks sufleruotojas, kuris domisi, kas vyksta tarp viso to – kartais nuspėju. Dažnai prisijungiu prie suvokėjo ir dar kartą įsitikinu, jog lieka tik tai, kas neapčiuopiama ir įžengia į mūsų vidų. Man buvo svarbu, kad visa tai susijungtų į vieną derinį.

Šiuo metu bendradarbiauju su statybos bendrove „YIT Lietuva“. Naujai Kauno gyvenvietei „Šilo namai“ šalia Panemunės šilo sukūriau 6 metrų objektą „Pasitikimo ženklą“. Šis objektas yra suvirintas ir išpjautas iš storo metalo lakšto. Paprastai tariant, iš priekio ir galo tai kiauras kubas, o iš kairės ir dešinės pusės yra išpjauti pirštai. Sukurtas objektas tai lyg savotiški vartai, jungiantys gyvenamąją ir miesto erdvę. „Pasitikimo ženklas“ – dovana miesto gyventojams ir svečiams. Prieš daugelį metų gyventojai retais atvejais miegamajame rajone, vos išėję iš namų galėdavo išvysti meno kūrinius. Šiandien situacija – kitokia. Kuriant šį objektą, man buvo svarbu interaktyvumas su gyventojais. Siekiau įsiklausyti į aplinką. Galvodamas apie idėją, žiūrėjau į dabartį, stengiausi pajusti praeivius. „Pasitikimo ženklas“ – tai pasitikimas ir atsisveikinimas su žmonėmis, ateinančiais ir išeinančiais iš šio naujo, gamtos prieglobstyje įsikūrusio, gyvenamųjų namų rajono. Šiuo metu „Pasitikimo ženklą“ baigia realizuoti puikus metalo meistras Rimantas Varanius.

Pafantazuokime. Jei turėtumėte galimybę pasirinkti iš naujo išgyventi kurį nors praeities meno laikotarpį, kur eitumėte ir ką darytumėte?

Įdomus klausimas. Rinkčiausi XX amžių, nes esu infantilus, mėgstantis kvailybes, paradoksus ir sarkazmą. Į XXI a. įeinu kaip į nežinią, kuri niekados nesibaigs.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Vilniaus teatras „Lėlė“ kviečia į virtualią premjerą: pelių apgyvendintoje scenoje susitiks istorija, nūdiena ir laisvė žaisti (1)

Gruodžio 10 d. 19 val. žiūrovai kviečiami pamatyti tiesioginę Ainio Storpirščio režisuoto...

Audiovizualinių miniatiūrų seriją sukūrę menininkai garsą ir vaizdą tyrinėjo per mikroskopines mus supančios aplinkos detales

Menininkė Aistė Ambrazevičiūtė ir elektroakustinės muzikos kompozitorius Yiorgis Sakellariou...

Paauglių literatūros konkurso nugalėtoja savo istoriją skyrė nei geriems, nei blogiems herojams

Baigėsi šeštą kartą leidyklos „ Alma littera “ ir nepriklausomų ekspertų organizuojamas...

Kviečiama teikti kandidatus Jurgos Ivanauskaitės premijai

Leidykla „Tyto alba“ kviečia teikti kandidatus Jurgos Ivanauskaitės premijai. Nuo 2008 metų...

Tomo Vengrio vaidybinis filmas „Gimtinė“ žengia į savo 20-ąjį tarptautinį festivalį

Prasidėjęs Europos kultūros TV kanalo ARTE festivalis „ ArteKino “ režisieriaus Tomo...

Top naujienos

Sukrečiantį vaizdo klipą išleidusi Rusijos grupė: jūsų karaliukui ateina galas (264)

Rusijos repo grupė „Kasta“ paskelbė vaizdo klipą, kuriame rodomi akivaizdūs įvykių...

Vilniuje užsisakė naminį kugelį išsinešti, o kai atidarė pakuotę – laukė staigmena (271)

Dabar toks metas, kad kavinių ir restoranų maistu galima pasimėgauti tik užsisakius jį...

Žiemą kol kas teks pamiršti – į šalį vėl pradės plūsti šiluma (10)

Ketvirtadienio rytas išauš debesuotas, pragiedrulių bus nebent šiaurės vakariniame šalies...

Čempionų lyga kaista: į atkrintamąsias žengė tik įvarčių mašiną ir gynybos ramstį praradusi „Borussia“ prancūzas surinko „pokerį“ (3)

Prie aštuonių kelialapius į UEFA Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas jau turėjusių...

Mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Giscard'as d'Estaing'as (18)

Mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard'as d'Estaing'as , pranešė „France 24“....

Vokietijos rankose – tikrasis Putino ginklas Ukrainai ir Baltarusijai valdyti: ar galima pasirinkti išdavystę? (358)

Būti ar nebūti? Toks klausimas vėl iškilo Vakarų Europai svarstant vamzdyno „ Nord Stream 2...

Vytautė Merkytė | D+ nariams

Kas slepiasi po Paryžiaus gatvėmis: 6 mln. sielų įspėja – sustok, čia yra mirties imperija (2)

Nors Paryžius yra meilės ir romantikos miestas, vieno fakto negalime ignoruoti – po jo gatvėmis...

Dulkys – apie nuotaikas po susitikimo su prezidentu: dėl vieno dalyko su Šimonyte buvome susitarę (332)

„Nenorėčiau spėlioti. Atvirai kalbant, gal ir nelabai yra laiko toms emocijoms, nes tikrai visa...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+ nariams

Pasiilgusiems kelionių siūlo aplankyti lietuvišką Laplandiją, Aliaską ar net Tailandą

Manote, kad žiemą nėra ką veikti? Netiesa. Dar vienas mitas, jog per karantiną galima nebent...

|Maža didelių žinių kaina