aA
Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad negalima numatyti konkrečios mokesčio dalies kokiam nors fondui finansuoti, siūloma panaikinti Kultūros rėmimo fondą. Pagal projektą – Kultūros taryba bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų, kad tokie pokyčiai ne į gera, tačiau Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pirmininkė Asta Pakarklytė tikino, kad Kultūros rėmimo fondo panaikinimas yra natūralus sprendimas, tačiau neneigia – ilgalaikėje perspektyvoje šičia iškyla ne tik galimybės, bet ir grėsmės. Su šia nuomone sutinka ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentas Jonas Staselis, sakydamas, kad ankstesnė tvarka buvo mažiau priklausoma nuo politikų, ir vėlgi, pasak jo, pritrūko dialogo: „vežimas pastatytas prieš arklį“.
Kultūros rėmimo fondo panaikinimas: staigių pokyčių nebus, bet ateities perspektyvos miglotos
© DELFI / Tomas Vinickas

LKT biudžetas bus sprendžiamas kiekvienais metais

„Po KT sprendimo toks fondas tampa tiesiog eiline sąskaita, kadangi KT išaiškino, jog to fondo sandara yra prieštaraujanti Konstitucijai. Vadinasi, kaip ir minėjau, tai yra tiesiog tuščia sąskaita, jos panaikinimas visiškai logiškas žingsnis. Kultūros rėmimo fondas nelygu LKT. Kultūros rėmimo fondo biudžeto sandara buvo skaičiuojama nuo akcizų – alkoholio, tabako, azartinių lošimų. Antikonstituciniu pripažintas ne lėšų šaltinis, o būtent fiksuota procentinė dalis. Kultūros rėmimo fondą administruojanti LKT niekada ir neturėjo jokių sprendimo galimybių dėl biudžeto, visa tai buvo skaičiuojama automatiškai“, – aiškino A. Pakarklytė.

Nors nustatytas fiksuotas procentas susietas su gaunamomis lėšomis iš alkoholio, tabako ir azartinių lošimų akcizų, skiriama suma kiekvienais metais keisdavosi. „Nuo vienų akcizų 3 proc., nuo kitų – 10 proc. Visi šie surinkti mokesčiai atskaičius procentinę dalį atkeliaudavo į Kultūros rėmimo fondą, kurį administruodavo LKT, įprastai tai būdavo nuo 15 iki 21 mln. eurų. Kadangi šių produktų vartojimas augo, o be to ir pats akcizo mokestis didėjo, atitinkamai kiekvienais metais didėjo ir fondo lėšos. Dabar mes nebeturime šito modelio, nes teismas išaiškino, kad fiksuotas procentas nebepalieka teisės formuoti biudžetą, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, ekonomines, socialines ir visokias kitokias aplinkybes – joks fiksavimas yra negalimas“, – sakė ji.

A. Pakarklytė tikino ne kartą minėjusi, kad šičia iškyla ne tik galimybės, bet ir grėsmės ilgalaikėje perspektyvoje: „Tikrai nežinome, kokie valdantieji bus po dešimties metų, kokia bus kultūros ateitis. Nes pagal dabartinį principą, LKT biudžetas bus sprendžiamas kiekvienais metais.“

Asta Pakarklytė
Asta Pakarklytė
© Tomo Tereko nuotr.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad yra panaikintas ir toks privileginis aspektas, kurį turėję ir Kultūros rėmimo, ir sporto, ir aplinkos, ir klimato apsaugos fondai – kaupti lėšas sąskaitoje ir naudoti jas kitų metų reikmėms.

„Tiek kultūra, tiek sportas vykdo ir etapinius projektus – per dvejus, trejus, ketverius metus. Tai štai – dabar tokios galimybės nėra, nes lėšos turi būti panaudotos biudžetiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 1 d.) jeigu ne – grąžintos į biudžetą. Tai dar vienas nepatogumas, kurį reikės spręsti. Pagal buvusią tvarką manevro laisvės buvo išties daugiau. Kaip ir sakiau, tai buvo privilegija, suteikta specialiems fondams“, – kalbėjo ji.

LMKA vadovaujančio J. Staselio pastebėjimu, ankstesnė tvarka buvo mažiau priklausoma nuo politikų, tai garantavo nustatytas konkretus procentas, atitenkantis Kultūros rėmimo fondui, o dabar esą kiekvienais metais reikės kalbėtis, įrodinėti ir derėtis su Finansų, Kultūros ministerijomis.

„Dabar yra tokia situacija – LKT turi grąžinti dalį lėšų, kauptų per metų metus. Tos lėšos, kurios skirtos tęstiniams projektams, bendroj sumoj sudaro vos ne ketvirtadalį metinio finansavimo. Klausimas, ar Finansų ministerija nori gilintis, kas, kodėl, ir kaip – sakydama, kam gi jums tiek lėšų. Tačiau kiekviena situacija neturi lengvo atsakymo ir lengvos išeities. Techniniu, teisiniu požiūriu, kad fondas yra naikinamas – suprantama, nes jis, iš tiesų, tebuvo sąskaita, į kurią ateidavo lėšos. Iš kitos pusės, keista, kad LRT finansavimo atveju, yra nustatytos tam tikros tvarkos, formos, kiekiai, skaičiai (kaip norime, taip pavadinkime) pagal kuriuos LRT biudžetas yra formuojamas, į ką politikai negali kištis ar ką nors nulemti.Galima būtų pasinaudoti šia formule. Ankstesnis formatas buvo per akcizą, bet dabar nebėra jokio atskaitos taško, per kurį būtų galima mažesnė politikų įtaka“, – problemą įvardijo J. Staselis.

Įžvelgia rizikos faktorių

Į pastebėjimą, kad ateityje gali nutikti įvairiausių dalykų, formuodami biudžetą politikai lėšų gali ir visai neskirti, A. Pakarklytė atmetė tokią versiją. „Būtų itin radikalus atvejis, jį vis dėl to atmesčiau, aišku, visada galime pasvajoti, o galbūt biudžetą padidins? Vėlgi, reikia būti realistais, nežinau, viskas išties atsiduria valdžios rankose biudžeto formavimo metu“, – komentavo sprendimą A. Pakarklytė.

Nors ir tikimasi, kad veiklų ir projektų finansavimas nesumažės, visgi ir J.Staselis čia įžvelgia rizikos faktorių: „Galbūt reikėtų dar kartą kreiptis į KT, kad peržiūrėtų savo apsisprendimą, remiantis naujomis aplinkybėmis. LRT atveju, taip, situacijos nėra identiškos. Nesu teisininkas, negaliu komentuoti iš teisinės pusės, bet iš moralinės – jos yra ganėtinai panašios. Šie sprendimai turi ir tolimesnes pasekmes.“

J. Staselis kėlė klausimą, ar iš tiesų norima išgirsti abi puses? „Jeigu Vyriausybės strateginiuose dokumentuose (bent prieš porą metų) buvo aiškiai deklaruojama, kad dalis paslaugų turėtų būti perduota nevyriausybiniam sektoriui. Kalbu ne tik apie kultūrą, bet bendrai – dalis paslaugų ir jų įgyvendinimas turi būti perduodas iš viešojo į nevyriausybinį sektorių. Vadinasi, turi būti sudarytos tvarios sąlygos nevyriausybiniam sektoriui veikti. Ne vienkartinės vienerių metų paraiškos, finansavimai, projektai, veiklos ir t.t. Tas vienkartinumas, vienmetiškumas, iš tiesų, labai komplikuoja tvarius darinius ir tvarų veikimą. Visas pasaulis kalba apie tvarumą, tęstinumą, įmanomai pasiekiamas prasmes to, kas yra veikiama, o ne ad hoc (lot. šiam tikslui) veiksmus. Šiuo atveju, grįžtame atgal, tolstame nuo to, apie ką kalba visas pasaulis. Tvarumas sunkiai įmanomas po šitų sprendimų“, – įsitikinęs LMKA prezidentas.

Jonas Staselis
Jonas Staselis
© DELFI / Andrius Ufartas

J. Staselis: KT sprendimas nei buvo nuslėptas, nei nebuvo

Ar kultūrininkai dėl šių įvardintų pokyčių turėtų sunerimti? „Tiesą sakant – įdomus klausimas. Teismo nutarimas yra paskelbtas 2020-ųjų lapkričio 3 d. Vis laukiau kultūros bendruomenės reakcijos į tikrai labai didelį pokytį. Tos reakcijos buvo itin mažai. Štai praėjus beveik metams – Vyriausybės pritarimu toliau teikiamas projektas naikinti tą fondą – dalis kultūrininkų sunerimo. Bet juk tam buvo beveik visi metai. Negalėčiau įvertinti, ar to nerimo yra daug ar ne, net nežinau, kiek žmonių yra susipažinę su situacija“, – stebėjosi LKT pirmininkė.

Paklaustas, kodėl kultūros bendruomenės atsakas į šį nutarimą buvo silpnas, galbūt ta tyla buvo dėl nepakankamo informavimo, J. Staselis sakė, kad sprendimas „nei buvo nuslėptas, nei nebuvo“.

„Kai pavasarį Seimo Kultūros komitete buvo ruošiamasi aptarti Kultūros tarybos klausimus, tai LMKA tada kreipėsi ir į Kultūros ministeriją, ir Kultūros komitetą, ir žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame apžvelgėme visą situaciją, buvo paminėta, kad susidarius tokiai situacijai – logiškas sprendimas, kad fondo įstatymas bus naikinamas. Tuo metu su kolegomis diskutavome, kai kam tai atrodė labai skausminga: kaip gi mes patys kalbame apie fondo naikinimą? Visgi akivaizdu, fondas lieka tik iškaba. Jei LKT biudžetinė įstaiga, vienam ar kitam formate susijusi su Kultūros ministerija, tai manau, kad apie savo ūkį ir problemas turėtų kalbėti to ūkio valdytojai, o ne vežimą prieš arklį statyti. Kai politikai nori priimti sprendimus, susijusius su kultūra, menininko statusu, tai jie, visų pirma, nusprendžia priimti sprendimus, ir dažnai, tik vėliau informuoti. Šiuo atveju, kai tai jų prerogatyva spręsti, kalbėti ir ieškoti“, – sakė J. Staselis.

Politikai, anot J. Staselio, galėtų labiau pabandyti derinti sprendimus, atsiklausti menininkų, visgi esą retai tai darantys.

„Dabartinė Kultūros ministerijos vadovybė turi tą siekį, iš esmės, tai atliekama ir daroma, su tam tikromis išimtimis, o ta išimtis – LKT. Jei pasižiūrėtume nuosekliai, kaip vyko procesas – viskas taptų aišku. LKT suorganizavo anoniminę apklausą, dėl LKT įstatymo pakeitimo projekto (bus siūloma Seimui keisti tam tikrus LKT įstatymo punktus, tuo pačiu bus svarstomas ir projektas naikinti Kultūros rėmimo fondą, nes jis lieka tuščias). Apklausoje buvo prašoma atsakyti į keliolika klausimų (dėl ekspertų viešinimo taip pat). Praėjus keletui savaičių, Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei LKT įstatymo pakeitimo projektą, vieną kartą birželio, vėliau liepos mėnesį. LKT finansuoja šalies kultūros lauką – nuo nevyriausybinio sektoriaus iki nacionalinių muziejų. Apklausa anoniminė – galėjot jūs parašyti, jūsų kaimynas, aš – nuo asociacijos, kuri atstovauja daugiau nei keturiems tūkstančiams meno kūrėjo statusą turinčių asmenų. Niekas nežino, kokių kompetencijų turintys žmonės dalyvavo apklausoje. Po trumpo laiko buvo pateiktas įstatymo projektas. Normali praktika, tokius dalykus sprendžiant – remtis kultūros lauko, pagrindinių paraiškovų pastabomis, vietoj to – pasirinkta anoniminė apklausa. Keista situacija“, – pastebėjo J. Staselis.

A. Pakarklytė neneigė tarp kultūrininkų pastebėjusi „beprasidedančią paniką“ socialiniuose tinkluose, tad dar kartą norėjo pabrėžti, kad „Kultūros rėmimo fondas yra tik sąskaita.“

„ LKT administruodavo tos sąskaitos finansus. Kitaip tariant, LKT nėra nei uždaroma, nei naikinama. Kitas dalykas, pati tvarka vyks įprastu būdu, LKT vykdys savo sutartinius įsipareigojimus, kviečiame teikti paraiškas“, – sakė ji.

Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos kultūros taryba
© V. Budrio nuotr.

Ieškos naujų galimybių, kurios neprieštarautų Konstitucijai

Vis dėl to, įvykus minėtiems pokyčiams, anot A. Pakarklytės, belieka ieškoti naujų, alternatyvių galimybių, kurios neprieštarautų Konstitucijai.

„Tarkim, viena jų, kuria ganėtinai intensyviai naudojasi užsienio menų tarybos – tam tikri procentai iš loterijų pajamų. Netgi esu padariusi apžvalgą – kaip senose demokratijose veikia menų tarybos. Vienas iš populiarių modelių yra lėšos iš loterijų plius valstybės biudžetas, plius kitos pajamos. Kitos pajamos – visiškai vizionieriškas ir utopinis lygmuo, kuris yra tik siekiamybė Lietuvai – investuoti į fondus ir akcijas, disponuoti nekilnojamuoju turtu, turėti meno kolekcijas ir jas nuomoti, iš to gauti lėšas. Tai LKT neturi ir nedaro nė vieno iš mano minėtų aspektų, bet tai ilgalaikėje perspektyvoje pritrauktų papildomų lėšų“, – sprendimo variantų yra pasiūliusi LKT pirmininkė.

Kitas modelis, pasak jos, tai yra tiesiogiai iš biudžeto skiriamos lėšos, su parlamento pritarimu tarpininkaujant arba ne – Kultūros ministerijai. „Pasirinkome šį modelį, negalėčiau teigti, kad jis blogiausias iš visų galimų sugalvotų – tikrai ne. Pagal tokį modelį gyvena ir kitos šalys, bet reikia ieškoti papildomo šaltinio ir galimybių“, – įsitikinusi ji.

Kultūrininkai ir anksčiau skundėsi dėl nepakankamo finansavimo. Paklausta, ar po tokių pokyčių neliks nuskriaustas kultūros sektorius, A. Pakarklytė sakė, kad į LKT veiklą, visų pirma, žvelgianti ne kaip į paramą, o investiciją. „Apskritai, kalbant platesniu masteliu, jeigu visuomenė mano, kad jai kultūra visiškai nereikalinga – apmaudu. Jeigu reikalinga – galbūt visuomenė norėtų susimokėti už tokias paslaugas? Arba visuomenė sutiktų mokėti daugiau mokesčių ir gauti viešąsias paslaugas? Tai yra iš tiesų daug aspektų, galima apie tai plačiai pamąstyti“, – erdvės sprendimams įžvelgė ji.

LMKA nariai siūlo keisti tvarką iš esmės, nors ir suprasdami, kad tokie pokyčiai greitai neįvyksta. „Siūlome pagalvoti apie tai, ką mes giname? Galbūt vertėtų Vyriausybei pasiplanuoti (siūlėme, kai buvo ruošiama programa), kad kultūrai būtų skiriama bent 1,5 proc., o perspektyvoje – iki 2 proc., kaip yra skiriama krašto apsaugai. Kultūrą galėtume prilyginti krašto apsaugai, siekti, kad būtų finansuojama taip pat. Tokiu atveju, mažiau kils klausimų – kas, kur, kaip. Tai toks siūlymas, aišku, tai politinės valios klausimas, bet tuo pačiu ir vertybinis“, – kalbėjo J. Staselis.

Su KT nutarimu galima susipažinti ČIA.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Ramutė Rachlevičiūtė ragina atsigręžti į esmines kultūros politikos problemas: fabrikas projektų epochoje (2)

Dailėtyrininkė, mokslininkė, daugelio monografijų autorė, dėstanti Vilniaus dailės akademijoje...

Dailininkė Ariadna Čiurlionytė: mūsų giminėje meninis auklėjimas – visiškai natūralus dalykas (11)

Prieš pradėdama pokalbį su menininke Ariadna Čiurlionyte pasamprotauju, kad tokios garsios šeimos...

Vienas Italijos miestas nepakluso Kinijos prašymui atšaukti disidento parodą (1)

Vienas Italijos miestas neatsisako savo planų surengti kinų menininko disidento darbų parodą,...

„Žvejai“: romanas, kuris leis pajusti Afrikos alsavimą

„Pasakojimas įtraukia net tą, kuris nesidomi Afrika“, – sako vertėja Aušra...

„Noelės dienoraštis“ ir kitos rašytojo Evanso istorijos, kurias atrado milijonai

35 milijonai parduotų knygų egzempliorių ir vertimai į 24 kalbas – tokia auditorija gali...

Top naujienos

Karštus nuotykius išdavė feisbukas: 15-metė tapo motina, vaiko tėvas – nuteistasis (16)

Dvidešimtmečio vilniečio naktinės linksmybės su penkiolikmete mergina baigėsi ne taip, kaip...

Pavojingą bakteriją turi kone kas trečias – kol žmogus nieko nejaučia, kiti sėkmingai užsikrečia (14)

„Epidemijos ir pandemijos prasideda ir baigiasi, vienintelė tuberkuliozė yra amžina“, –...

Tokių vaizdų Lietuva nematė jau seniai: podiumu žingsniavo ir pusnuogiai, ir apsirengę (50)

Ryškiausias mados įvykis Lietuvoje – „ Mados infekcija “, vienam vakarui atvėrė buvusio...

Vytautė Merkytė | D+

Po baisiausios visų laikų aviacijos katastrofos Tenerifėje pritrūko karstų: iš pradžių niekas nesuvokė, kaip ant pakilimo tako galėjo susidurti du lėktuvai (2)

Kanarų salos yra pamilta lietuvių ir kitų europiečių atostogų vieta. Dar prieš pandemiją...

Žaibiškai išdygę daugiabučiai verčia abejoti jų kokybe ir verte: ar patenkinami gyventojų lūkesčiai? (65)

Šiandien vienas po kito dygsta gyvenamieji ir komerciniai pastatai. Verslininkai nori užsidirbti,...

Bauda vairuotojui virto detektyvu: nubausta ir visa virtinė kitų automobilių savininkų (6)

Panevėžyje siaurutės Kauno gatvelės gyventojas Rimantas Mikėnas užkūrė tikrą detektyvą...

Agnė Kulitaitė: mane apsvaigino ir išprievartavo. Mano istorija – viena iš milijono? (34)

Rugpjūčio mėn. „Delfi Plius“ publikuotas Agnės Kulitaitės tekstas su skausmingomis moterų...

Vienuolika „Šok su žvaigžde“ porų stoja prieš komisijos ir žiūrovų teismą: kuriuos dalyvius palaikote jūs? Kviečiame dalyvauti balsavime (6)

Šeštadienio vakarą LRT televizijos eteryje su žiūrovais jau trečią savaitę sveikinasi pasaulį...

5 gardūs receptai išskirtiniams ir ilgiems pusryčiams – skirkite laiko sau ir savo artimiesiems (1)

Jei darbo dieną retas kuris galime pasimėgauti neskubiais pusryčiai s, savaitgalį yra tas metas,...