Pastebima didelė gausa lankytojų iš Ukrainos
„Kai kurie muziejai džiaugiasi ganėtinai dideliu būtent ukrainiečių lankytojų srautu. Šia muziejų iniciatyva nuo karo bėgantys žmonės tikrai naudojasi. Tą pastebiu ir savo vadovaujamoje įstaigoje (M. Pečiulis yra Kauno IX forto muziejaus direktorius – aut. past.). Kokie muziejai labiausiai patraukė ukrainiečių dėmesį? Natūralu, kad didesnių miestų įstaigos sulaukia didesnio ukrainiečių susidomėjimo. Bet negalėčiau atsakyti proporciškai, kuris muziejus lyderiauja. Bet kad šia paslauga naudojamasi nuo pat pradžių, kai ši akcija prasidėjo, – tai tikrai pastebima, lankytojų iš Ukrainos yra gausiai“, – konstatavo M. Pečiulis.
Kauno IX forto muziejus supažindina lankytojus su traumine patirties istorija. Pristatomos ir holokausto, ir lietuvių deportacijų, ir karo temos. Tad muziejininkai šiek tiek nuogąstavo, kad tai galbūt nebus pati aktualiausia ir patraukliausia alternatyva nuo karo bėgantiems žmonėms.
„Bet, vėlgi, pastebime, kad ukrainiečiai lankosi, domisi tomis tematikomis. Visai kitaip žiūri į istoriją, į tai, ką pristatome muziejuje. Kol kas – vien tik teigiami atsiliepimai. Karą patyrę žmonės visiškai kitaip žvelgia į istoriją. Nuolat pabrėžiame, kad atmintis privalo būti gyva, kad tai, kas išgyventa, – negali būti pamiršta. Kai tu prarandi istorinę atmintį – nesi apsaugotas ateičiai. Tie, kas dabar tiesiogiai patiria ar patyrė karo siaubą, visiškai kitaip pasižiūri į istoriją. Jų santykis su istorija tampa betarpiškas“, – sakė pašnekovas.
M. Pečiulis pasidžiaugė muziejų lauku, dinamiškai ir greitai reaguojančiu į šiandienos įvykius. „Muziejai stengiasi rodyti kultūros lyderystę visose situacijose, kad ir pačiose sudėtingiausiose, – kultūra tampa tuo į priekį stumiančiu veiksniu. Noras padėti, bendras empatijos jausmas – tikrai žavi. Stengiamės ne tik sausai pateikti faktus, bet ir pritaikyti maršrutus, tekstus išversti į ukrainiečių kalbą. Ekskursijų vadovai mokosi ukrainiečių kalbą... Visa tai džiugina“, – teigė jis.
Radvilų rūmų dailės muziejaus vedėjas Remigijus Černius pažymėjo, kad per praėjusį savaitgalį, vykstant Europos muziejų nakties renginiams, tikrai buvo apsilankę nemažai ukrainiečių.
„Nepasakysiu tikslaus skaičiaus, bet atskyrėme pagal kalbą. Jie mielai lankosi, yra žingeidūs, tikrai vaikšto į muziejus, domisi Lietuva. Taip pat esame apgyvendinę iš Charkivo pasitraukusią ukrainiečių šeimą. Statistiką sudėtinga vesti, viskas kompiuterizuota, kol nesukurta programa, kurioje būtų atskira eilutė „ukrainiečiai“. Tačiau kai tik įvedė šitą galimybę, jau per pirmą savaitę turbūt apie dvidešimt ukrainiečių pas mus apsilankė. Tai yra sąlyginai daug“, – trumpai apibendrino muziejaus vedėjas.
Paklaustas, kas visgi ukrainiečius labiausiai domina, R. Černius neišskyrė kažkokios srities – jiems įdomu viskas. „Praėjusį ketvirtadienį atidarėme naują parodą, ekspozicijų konsultantų ir parodų kuratorių buvo organizuojamos mini ekskursijos – labai domėjosi“, – tikino jis.
Spektakliai su ukrainietiškais subtitrais – sulaukia dėmesio
Valstybinio Jaunimo teatro Black Box kuratorė Giedrė Bagdžiūnaitė sakė, kad pirmasis nemokamas spektaklio „Broliai liūtaširdžiai“ (rež. K. Dehlholm) rodymas su ukrainietiškais subtitrais įvyko prieš pat Velykas.
Jos žiniomis, ir kiti teatrai, kur buvo rodyti spektakliai su ukrainietiškais subtitrais, sulaukia dėmesio. „Manau, kad menas visą laiką reikalingas, suteikia atgaivą sielai. Meno patirtis padeda atitrūkti nuo realybės, geriau suprasti kitą kultūrą, turi terapinį poveikį, padeda integruotis – turi daugybę labai svarbių funkcijų, mes tuo tikime ir matome. Norėtųsi, kad galėtume padaryti kažką daugiau, bet, deja, ne viskas visada yra įmanoma“, – sakė ji.
Kaip vieną trukdžių G. Bagdžiūnaitė įvardino ir negreitą teatrų proceso veikimą. „Kontaktuojame ir su Kauno dramos teatru, ir su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru – kartu tariamės, kokius geriausia spektaklius rodyti, kad būtų bendra iniciatyva, apimtų skirtingas amžiaus grupes. Yra visokių dalykų – ir autorinės teisės, ir kiti dalykai. Kartais negalime sureaguoti taip greitai, kaip norėtume. Kad ir ruošdami subtitrus vienam ar kitam spektakliui... Yra ir tokių niuansų bei subtilybių“, – atkreipė dėmesį ji ir kartu pasidžiaugė, kad šalyje organizuojama daug iniciatyvų – bendradarbiavimas, sklaida tarp skirtingų institucijų ir organizacijų yra labai geranoriška.
Turinio pasirinkimas, anot G. Bagdžiūnaitės, šiuo atveju taip pat labai svarbus. „Turime galvoti ir apie nuo karo bėgančių žmonių psichologinę būseną, kad rodomas spektaklis nebūtų per sunkus. Jaunimo teatro repertuare yra ir tokių spektaklių, kurie nagrinėja labai sunkias temas. Tokiu atveju tariamės, galvojame, ką daryti. Pradėjome nuo vaikų – tokiai auditorijai norisi kuo daugiau duoti, kuo daugiau iniciatyvų suteikti, kad jie integruotųsi į naują realybę“, – kalbėjo G. Bagdžiūnaitė.
Ukrainiečiai noriai atranda bibliotekas
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos padaliniuose ukrainiečiai gali gauti nemokamą skaitytojo pažymėjimą, dalyvauti neformaliojo švietimo programose. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė pažymėjo, kad didžiausias dėmesys skiriamas lietuvių kalbos mokymui.
„Ukrainiečiai labai susidomėję, turime keturis savanorius, kiekvieną dieną, penkias dienas per savaitę po dvi valandas vyksta mokymai. Yra grupės, iš viso mokome 70 žmonių, papildomai laukia dar 20. Stebina, nes šie mokymai vyksta jau antrą mėnesį, bet norinčių išmokti kalbą grupėse nenubyra“, – ukrainiečių užsispyrimu stebėjosi B. Lauciuvienė.
Pašnekovė pasakojo, kad ukrainiečiai labai noriai atranda bibliotekas, patys jų ieško.
„Visi renginiai bibliotekoje ir taip vieši, bet skaitytojų pažymėjimai, kopijavimai, vieša interneto prieiga – visa tai ukrainiečiams yra suteikiama nemokamai. Biblioteka turi septyniolika padalinių, tad yra nemažai ukrainiečių skaitytojų, jie telkiasi. Problema ta, kad neturime knygų ukrainiečių kalba, tai juos savotiškai ir žeidžia, esame nepajėgūs to išspręsti. Girdėjau, kad Vilniaus biblioteka susisiekė su Ukraina, gavo 500 egz. knygų ukrainiečių kalba, mums kol kas surasti prieigos prie ukrainietiškos knygos nepavyko“, – išsakė rūpestį B. Lauciuvienė.
Ukrainiečių vaikai, tęsė ji, dalyvauja edukacijose, įvairiuose užsiėmimuose, neformaliuose mokymuose.
„Galvojame apie vasaros stovyklas tam tikruose padaliniuose. Dabar bibliotekoje veikia ukrainietės dailininkės Natalijos Didenko paroda „Gyvenimo siluetai“. Ji sukūrė šiuos darbus jau būdama Lietuvoje. Bandėme parduoti kūrinius, deja, kol kas nesėkmingai. Tenka dažnai bendrauti su ukrainiečiais, kalbantis išryškėja jų noras kiek galima greičiau sugrįžti į savo žemę. Tuo pat metu jie visada išreiškia padėką už skiriamą dėmesį. Ukrainiečiai labai arti ir su mumis. Dalinamės viskuo, ką turime“, – sakė B. Lauciuvienė.
Kultūros ministerija: siūlomomis galimybėmis naudojamasi
Kultūros ministerijos duomenimis, nuo karo prieglobstį Lietuvoje radę ukrainiečiai aktyviai susipažįsta su mūsų muziejais ir jų ekspozicijomis: kovą galimybe nemokamai apsilankyti Kultūros ministerijai pavaldžiuose muziejuose pasinaudojo net 10 568 Ukrainos piliečiai.
Didžiausio ukrainiečių susidomėjimo sulaukė Lietuvos nacionalinis muziejus (3480 lankytojų), Lietuvos jūrų muziejus (2788 lankytojai) bei Valdovų Rūmai (1924 lankytojai).
Kultūros ministerija priminė, kad nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams atviros ir Lietuvos bibliotekos, scenos meno įstaigos, kultūros centrai. Daugiau informacijos ČIA.
