Išgirsti ateities akordeono legenda tituluojamą prancūzą Vincentą Peirani (rugpjūčio 18 d., pirmadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje) Vilniuje – išskirtinė prabanga, dovanojama Prancūzų instituto Lietuvoje. V. Peirani talentas nuginkluoja net didžiausius skeptikus – jo rankose akordeonas išsiskleidžia neįtikėtinų galimybių palete ir pažaboja įvairiausius žanrus. 2013 metais charizmatiškasis atlikėjas buvo tituluotas geriausiu Prancūzijos džiazo muzikantu, o kritikai pritrūksta žodžių jo pasirodymams apibūdinti, sutartinai pripažindami, jog „tai, kažkas negirdėto“.

Ciklo meno vadovą Martyną Levickį jau puikiai pažįsta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio publika. Akordeoną, kaip neaprėpiamų galimybių instrumentą, pristatantis kūrybingas atlikėjas ir toliau lieka ištikimas savo misijai – šiemet jis parengė net keletą ambicingų ir novatoriškų projektų. Vieną jų, įgyvendins kartu su anglų kompozitoriumi Benu Lunnu (rugpjūčio 25 d., pirmadienį, 20 val. „Swedbank“ lauko terasoje), kurio muzika apibūdinama išraiškingais epitetais: „nuosaikus transcendentiškumas“, „nuostabus audringas skambesys“, „žadina jausmus“. Bendrame projekte „25-asis taktas“ menininkai sieks praplėsti standartinį koncerto suvokimą, sujungdami improvizaciją, modernius opusus ir šiuolaikines technologijas.

Rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio balete „Šventasis pavasaris“ skambančios šešios autentiškos lietuvių liaudies melodijos tapo netikėtu įkvėpimu dar vienam B. Lunno ir M. Levickio kūrybiniam projektui (rugpjūčio 27 d., trečiadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje). Atrinkę lietuvių liaudies dainas, „Šventojo pavasario“ temas, kompozitorius su akordeonistu sujungė jas į vieną darnų skambesį misterijoje „Stravinskio sapnas“. Pasak menininkų, „Šventasis pavasaris“ iki šiol intriguoja ir kursto vaizduotę, atgimdamas vis naujomis formomis – vieną jų galėsite pamatyti „Kristupo vasaros festivalyje“.

Į tolimąją Pietų Afriką nukels baritono Njabulo Madlalos (rugpjūčio 31 d., sekmadienį, 19 val. Vilniaus Universiteto botanikos sode) pasirodymas. Šiame koncerte taip pat pamatysime išradingąjį, muzikinių eksperimentų nevengiantį M. Levickį, kuris kartu su trimis instrumentalistais solistui padės atlikti egzotiškas, afrikietiška dvasia persmelktas melodijas. Reto grožio, „kreminiu“ tembru apdovanotam ir aktoriniu meistriškumu žavinčiam N. Madlalai, žadama įspūdinga operos solisto karjerai, tačiau jis nepamiršta dainų, skambėjusių prieš miegą. Koncerte išgirsite melodijas, atliekamas „click“ dialektu, išimtinai naudojamu Zulu, Xhosa gentyse.

Neįprastas akordeono ir alto duetas (rugpjūčio 26 d., antradienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje) skambės koncerte „Ašaros muzikoje“, tačiau neapsigaukite – vakaras nebus graudus. Ianas Andersonas ir Rafalas Lucas, vedini kūrybinių iššūkių troškulio, įkūrė duetą „Van Vliet“, panaudodami žymaus amerikiečių kompozioriaus vardą (Don Van Vliet), geriau žinomo avangardinės muzikos atlikėjo „Captain Beefheart“ slapyvardžiu. Originalus duetas žada intriguojantį koncertą, kuriame ašaros riedės tikrai ne iš liūdesio.

Daugiau kaip 30 metų scenoje praleidęs akordeonistas Genadijus Savkovas (rugpjūčio 29 d., penktadienį, 19 val.Šv. Kotrynos bažnyčioje) pakvies į nuotaikingą ir žaismingą koncertą, skirtą Lietuvos akordeono legendų atminimui. Neįtikėtinai gausiu repertuaru ir įspūdingu bendražygių sąrašu galintis pasigirti atlikėjas, šįkart taip pat nenuvils – koncerte susirinkę skirtingų žanrų atstovai džiugins melodijomis, pagardintomis tango, valsų motyvais, jausmingais Lotynų Amerikos ritmais bei žavingomis miniatiūromis.

Tikra akordeono muzikos fiesta sukvies daugybę jaunųjų Lietuvos talentų ir šio instrumento patriotų į vieną sceną (rugpjūčio 30 d., šeštadienį, 16 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje). Didžiajame akordeonistų koncerte, kurį drąsiai galima vadinti maratonu, muzikantai su publika dalinsis mėgstamais kūriniais, įsukdami į meistriškų, subtilių, originalių, rimtų, trapių, intelektualių, žaismingų melodijų verpetą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)