Mahtob Mahmoody „Nenutraukiamos gijos“ – skaitytojų pageidavimu kartojamas knygos leidimas. Tai istorija, nuskambėjusi visame pasaulyje. Pirmą kartą apie ją žmonės išgirdo iš Mahtob Mahmoody mamos Betty Mahmoody knygos „Tik su dukra“, pagal kurią vėliau taip pat buvo pastatytas filmas. Tada Betty pasakojo savo tikrą istoriją, kaip ji, amerikietė, ištekėjusi už iraniečio, kuris buvo baigęs mokslus Amerikoje, ten jau ilgą laiką gyveno ir dirbo, kartu su juo ir dukra išvyko į Iraną, kaip ji manė, poros savaičių atostogoms. Tačiau vos nuvykus iš jų su dukra buvo atimti pasai ir paaiškėjo, kad vyras nesiruošia joms leisti grįžti namo į Ameriką. Visgi, po maždaug pusantrų metų joms pavyko pabėgti, tačiau jų kelionė namo buvo itin sudėtinga. Šįkart apie tai, kaip viskas atrodė jai, pasakoja jau suaugusi dukra Mahtob.
„Knyga patiks tikrų istorijų gerbėjams – apie daug ką verčianti pamąstyti ir šių dienų kontekste. Tiems, kas domisi moterų istorija, taip pat religijų, kultūrų istorija“, – sakė V. Maksvytė.
Garreto M. Graff „Vienintelis lėktuvas danguje. 9/11 Diena, kai sustojo pasaulis“, kaip galima suprasti iš pavadinimo, pasakoja apie tragiškus Rugsėjo 11-osios įvykius Amerikoje. Tačiau tai – ne žurnalistinis tyrimas, aiškinantis, kas atsitiko ir kodėl.
„Tai pasakojimas, kaip žmonės išgyveno tą dieną, kaip jautėsi ir kad ta diena kai kuriems tęsiasi iki šiol“, – pasakojo V. Maksvytė.
Autorius surinko daugiau nei 500 liudytojų pasakojimus, gaisrininkų, policininkų, dalyvavusių gelbėjant žmones, politikų, stebėjusių įvykius, net astronauto, kuris buvo aukštai virš žemės ir pirmasis iš oro erdvės galėjo stebėti, kaip tai atrodo iš toli, artimųjų, kurių šeimos nariai negrįžo į namus.
Kaip sakė V. Maksvytė, visiems tiems, kas po vasaros jaučiasi pasiilgę rimtesnių skaitinių.
Claire Berest „Nieko nėra juodo. Romanas apie Fridą Kahlo“ jau įvertintas Prancūzijos skaitytojų – 2020 metais pelnė apdovanojimą „Grand prix des Lectrices de ELLE“.
Spalvingų drobių autorė Frida Kahlo, kurios gyvenimas dar spalvingesnis, išsiskiria iš garsiausių, ekstravagantiškiausių menininkų. Tiesiai, nedvejojant rėžiami žodžiai, išraiškingos manieros, kunkuliuojantis jausmingumas ir kiekvienas per nelaimingą atsitikimą suluošinto kūno judesys rodo, kad tai moteris, kurios negąsdina nei gyvenimas, nei mirtis.
Ji keikiasi kaip vežikas, mirksta tekiloje, mėgsta kaišytis plaukus gėlėmis, kalbėti apie seksą be užuolankų ir dalyvauti audringuose vakarėliuose. Ji dievina tapybą ir tapo savo gyvenimą. Tačiau jos visatos centras – Diegas Rivera, gyvenimo meilė ir garsiausias Meksikos dailininkas. Jis – saldžiausia jos palaima ir prakeiksmas, jos laimė ir gniuždantis sielvartas. Jis jai – viskas. Jos spalvų spalva.
Claire Berest drąsiai margina knygos puslapius legendinės Fridos ir Diego meilės istorijos spalvomis: nuo įsiskverbiančio mėlio, naktyje išnykstančios plieno mėlynos, ūmios ir šaižios laužo raudonos, šerkšnu kvepiančios ir šviežio sviesto geltonos iki pelenų pilkos – Fridos gyvenime nieko nėra juodo, tikrai nieko. Tai pasakojimas apie atskirai egzistuoti negalinčius ir nuo buvimo drauge kenčiančius mylimuosius, apie jų įspūdingą kūrybą, apie komunistų veiklą Meksikoje, kapitalizmą Amerikoje ir siurrealizmą Europoje.
„Tikrai ši knyga patiks tiems, kas mėgsta prancūzų literatūrą – joje gausu aistros, polėkio gyventi, patiks mėgstantiems įtraukiančias, spalvingas, temperamentingas knygas“, – kalbėjo knygų ekspertė.
Christina Baker Kline „Ištremtos“ – ambicingas ir daug jausmų sukeliantis romanas apie trijų moterų gyvenimus Australijoje 19 a., jų sunkumus siekiant išsigelbėti, išeiti į laisvę ir įsitvirtinti naujoje visuomenėje.
19 a. pradžioje Londone jauna naivi guvernantė Evangelina, suviliota šeimininkų sūnaus, būdama nėščia apkaltinama vagyste ir pasodinama į plačiai pagarsėjusį Niugeito kalėjimą. Po kelių mėnesių mergina išgirsta nuosprendį: ji bus išgabenta į Van Dimeno žemę Australijoje, kur tremiami nuteistieji. Nors mergina ir nenutuokia, kas jos laukia, žino viena: jos kūdikis gims kelionėje.
Laive Evangelina susidraugauja su jauna žolininke Heizele, nuteista ištremti septyneriems metams už tai, kad mamos verčiama pavogė sidabrinį šaukštą. Jos net nenumano, kaip ateityje susipins jų likimai.
Tuo metu, kai kalinių laivas atplaukė į Van Dimeno žemę, daugybė aborigenų jau buvo prievarta perkelti į kitas, atšiaurias, nederlingas vietas, o jų gimtosiose žemėse karaliavo baltieji kolonizatoriai. Vietinę mergaitę našlaitę Matiną Van Dimeno žemės gubernatorius su žmona atsigabena į savo rezidenciją iš smalsumo, pasižiūrėti, ar įmanoma civilizuoti „laukinius“.
Romanas paremtas tikrais istoriniais faktais. 1788–1868 metais iš Anglijos ir Airijos daugiau kaip 160 000 nusikaltėlių buvo išplukdyti atlikti bausmės Australijoje. Tarp jų viena iš septynių buvo moteris. Ištremtos dėl menkų nusikaltimų, tokių kaip vagystės. Pagal statistikos duomenis, šiuo metu 20 procentų Australijos gyventojų yra tų ištremtų žmonių palikuonys.
„Patiks ne tik tiems, kas mėgsta istorinius romanus, bet ir tiems, kas domisi moterų teisėmis, žmogaus teisėmis, daug istorinių faktų, kurie man buvo netikėti“, – sakė V. Maksvytė.
