aA
Gniutulas, likęs gerklėje, kurio negali sąmoningai atsikratyti, nes nežinai, kodėl jis atsirado. Protu nesuvoki istorijos, tačiau emociškai esi visiškai atsidavęs pasakojimui, kuris įtraukia ne smegenis, o jausmus. Negali papasakoti, apie ką buvo knyga, nors jai atsidavei visiškai. Taip atrodo pažintis su argentiniečių rašytoja Samanta Schweblin.
Knygos „Prieraišumo laisvė“ viršelis
Knygos „Prieraišumo laisvė“ viršelis
© Leidykla "Sofoklis"

Pirmoji jos knyga „Prieraišumo laisvė“, atnešusi autorei galimybę patekti į „Man Booker International“ finalą, pasirodė ir lietuvių kalba. Tai savo išore apgaulinga knyga. Apsakymas yra vos ilgesnis nei šimtas puslapių, o pats knygos formatas panašus į tų knygų, kurias žmonės ima laikui kelionėse prablaškyti. Šią klaidą padariau ir aš, knygą pasiėmęs į lėktuvą, ilgesniam skrydžiui paįvairinti.

Knyga yra dialogas tarp motinos, saugančios savo dukrą visomis išgalėmis, ir sūnaus, kurio motina savotiškai išsižadėjo. Tai pasakojimas apie vaikus, apsinuodijusius cheikalais, kuriais tręšiami laukai. Ir tai pasakojimas apie neapsakomus jausmus, kuriuos jaučia motina, kai kyla pavojus jos vaikui. Pasakojimas yra trumpas, tad jį ir reikėtų perskaityti vienu prisėdimu, niekieno neblaškomam, įsijautus į kiekvieną žodį ir raidę.

Laisvai tekantis, stebuklinės pasakos elementais ir grotesku paįvairintas naratyvas įtraukia emociškai. Autorė sugeba perteikti tai, kas, atrodo, yra ypač sudėtinga – motinos jausmus vaikui. Ir tai nėra tuščia pagyra knygai. Skaitant „Prieraišumo laisvę“, galima visiškai įsijausti ir suprasti pagrindinės herojės Amandos jausmus. Pagyros knygos autorei, nes tai ji sukuria be jokių detalių aprašymų. Žodžius S. Schweblin „taupo“ ir neaprašinėja nereikalingų detalių. Jeigu šiame apsakyme kas nors paminima, tai yra svarbu pačiai istorijai, tuo galite būti tikri.

Tačiau tuo pačiu skaitytojui rašytoja palieka daugybę klaustukų ir vietos interpretacijai. Tam tikra prasme, S. Schweblin primena japonų rašytoją Haruki Murakami, kuris stebuklinių istorijų elementų skaitytojui nepaaiškina ir nepateikia aiškios pabaigos, kas gi nutiko herojams. Skirtumas tas, kad S. Schweblin nesiteikia paaiškinti ir istorijos eigos.

Dialogas tarp Amandos ir Davido, kaip paaiškėja, vyksta lioninėje. Tačiau ar jis tikras, ar tai klejojančios mirštančiosios haliucinacija? Žyniuonė, perkelianti sielas iš kūno, egzistuoja, ar taip pat yra pagrindinės herojės fantazijos vaisius? Ar kas nors yra tikra, ar visa tai yra tik priešmirtinės gęstančios sąmonės sukurtos fikcijos? Tokie klausimai apninka, kai užverčiamas paskutinis knygos puslapis.

„Prieraišumo laisvė“, kaip turbūt jau supratote, nėra populiarioji literatūra, kurią supras ir įvertins kiekvienas skaitytojas. Tačiau tai knyga, norintiems pasimėgauti nuostabiai sukurptu pasakojimu, lengvu stiliumi, tačiau sudėtinga ir daugiasluoksne istorija. Knyga tiesiog smogia emociškai, priverčia mąstyti ir ieškoti tikrosios savo prasmės. Tai knyga, kurią perskaitęs nejučia imi ieškoti autorės interviu, kur ji plačiau papasakotų, kaip gimė mintis parašyti tokią istoriją.

Rekomenduoju, jei nebijote daugiau klausimų nei atsakymų.

Knygą tinklaraščiui padovanojo „Sofoklio“ leidykla, tačiau apžvalgai įtakos tai neturi.

Samanta Schweblin „Prieraišumo laisvė“, Sofoklis, 2018, 128 p.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Per Užgavėnes Vilniuje bus pakurta pirtis ledinei Morei (2)

Sostinės Lukiškių aikštėje antradienį įsikurs Užgavėnių miestelis, pakviesiantis Vilniaus...

Mirė vos daugiau, nei 30-ies sulaukęs menininkas Jonas Jurcikas (29)

Pirmadienio naktį mirė tapytojas Jonas Jurcikas. Tai LRT.lt patvirtino menotyrininkė Raminta...

Aukcione Paryžiuje – gatvės menininko interpretacijos Monos Lizos tema triumfas (1)

Vienas Prancūzijos gatvės menininkas iš 330 Rubiko kubų sukūrė savą Monos Lisos versiją,...

MO muziejus skelbia lankomiausios parodos uždarymo programą (1)

Ši savaitė yra paskutinė, kada galima pamatyti MO muziejaus didžiąją parodą „Rūšių...

Paryžiaus aukcione už 480 tūkst. eurų parduota iš Rubiko kubų sukurta „Mona Liza“ (1)

Leonardo da Vinci paveikslo „ Mona Liza “ atvaizdas, vieno gatvės menininko sudėliotas iš...

Top naujienos

Kęsto Komskio verslas žlunga nesumokėjęs našlaičiams (150)

Vilnietė Simona Kibirkštytė viena augina du mažus vaikus. Be tėvo juos paliko tragiška avarija,...

Pirkėjams rūpi ne tik kaina: už skandalus įmonės sumoka kritusiais pardavimo rodikliais (48)

Lietuviai skaito produktų etiketes, o specialūs produktų žymėjimai, tokie kaip „ekologiška“...

Gyvai / Specialisto patarimai perkantiems automobilius ir pokalbis apie Užgavėnes „Delfi rytas“

„Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, – taip šiandien turėtume šūkauti, užsikąsdami ir...

Nuramino dėl Vilniuje įtarto koronaviruso atvejo: visi mėginiai neigiami (135)

Dėl koronaviruso tirto iš šiaurės Italijos grįžusio vyro mėginiai buvo neigiami, patvirtino...

Italija ištikta šoko, pirminio koronaviruso šaltinio nustatyti nepavyksta šalį krečia ir politikų rietenos (53)

Europoje kilusios koronaviruso bangos paliestoje Italijoje tolydžio plinta panika. Šalies...

Mirė Sausio 13-osios byloje kaltu pripažintas buvęs sovietų gynybos ministras (109)

Maskvoje mirė buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas , pranešė Rusijos...

Koronavirusui skverbiantis į Europą, prognozuojamos pasekmės: Lietuvos ekonomikai tai atsilieps (33)

Lietuvos ekonomikai Kinijoje ir Šiaurės Italijoje siaučiančio koronaviruso pasekmės bus...

Ant suolo lemiamu metu paliktas Motiejūnas: Kinijoje gynybos principai kitokie (15)

Donato Motiejūno sugrįžimas į Lietuvos rinktinę nebuvo rožėmis klotas. Pasitelkęs savo...

The Economist

Vėl paverskime Europą nuobodžia! (1)

ES ginčijasi dėl smulkmenų ir džiaugiasi grįžusiu nuobodžiu stabilumu.

Bankai nespėja dalyti paskolų, tačiau NT analitikas ragina pradėti galvoti logiškai (63)

Ekonomistai jau kelerius metus viešojoje erdvėje kalba, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Vienas iš...

|Maža didelių žinių kaina