aA
Jei esate iš tų žmonių, kurie mėgsta ne tik grožinę literatūrą, bet ir knygas, leidžiančias geriau pažinti save ir pasaulį, turėtume nepraleisti progos pasidomėti knygomis, kurias laidoje „Delfi Rytas“ rekomendavo knygų ekspertė Vitalija Maksvytė.
Knygų klubas
Knygų klubas
© Stopkadras

Richardas Wranghamas knygoje „Ugnis: kaip maisto ruošimas nulėmė žmogaus evoliuciją“ pateikia evoliucijos teoriją, kuri kelia diskusijas ir kviečia apmąstyti dabartinius mūsų valgymo įpročius.

Kada mūsų protėviai pradėjo apdoroti maistą? Kodėl mums patinka duoną supjaustyti riekelėmis? Kodėl mėgstame minkštą maistą? Kaip žmogaus kūnas prisitaikė valgyti termiškai apdorotą maistą?

R. Wranghamas analizuoja mūsų protėvių mitybą, jos kaitą amžių tėkmėje, pateikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip pasidarėme socialūs, o maisto gaminimas tapo poravimosi pagrindu ir paskatino namų ūkių formavimąsi.

Ugnis
Ugnis
© Knygos viršelis

„Tikrai patiks visiems tiems, kurie domisi žmogaus ir pasaulio evoliucija, kurie bando suprasti, kodėl mes esame tokie, kokie esame, kuriems patinka istorinės, dokumentinės knygos apie gamtą, mokslo populiarinimo literatūra ir tikrai patiks tiems, kurie domisi kulinarija, maisto gaminimu, nori daugiau suprasti apie sveiką mitybą, apie tai, kas žmogui tinka iš esmės“, – pasakojo V. Maksvytė.

Ji pridūrė, kad yra, kas šimtu procentu sutinka su autoriumi, taip pat yra, kas jį kritikuoja, bet abejingų ši knyga nepalieka.

Audronė Galvonaitė daugeliui yra tikrai gerai pažįstamas vardas. Jos knyga „Paskui orus jų klystkeliais: paprastai – apie klimatą, vėją, debesis ir meteorologinius reiškinius“ pateiks puikius paaiškinimus tiems, kurie klausia, kodėl sinoptikai, prognozuodami rytdienos orą, ir vėl apsiriko?

„Nemanykite, kad kuris džiaugiasi, jei jo prognozė nepasitvirtino. Tikrai ne. Sinoptikui tai tikras galvos skausmas. Dabar dėl vykstančios klimato kaitos jau net ne galvos skausmas, o auglys“, – pastebi A. Galvonaitė. Tai, ko ji mokėsi studijų metais, kas, kaip pati sako, buvo įkalta į galvą, nebeatitinka tikrovės. Arktyje dabar vasarą temperatūra aukštesnė nei Lietuvoje, o atogrąžose staiga iškrinta sniegas ar įvyksta dar kas nors netikėto.

„Ir keičiasi visa cirkuliacija, kurios mokeisi, kurios dėsnius žinojai. Niekas nebeatitinka. Tavo lig šiol susidarytas vaizdas, kaip viskas turėtų vykti, persitvarkyti oro masės, žlunga. Turi iš naujo analizuoti, ieškoti priežasčių, nulėmusių pasikeitimus“, – pasakoja mokslininkė.

Paskui orus
Paskui orus
© Knygos viršelis

Kita vertus, orą gali pakeisti ir žmogelis, kuriam šovė į galvą padegti pievą. Kaip tai vyksta ir ar pačiam galima pasigaminti ne tik debesų, bet ir škvalą?

Fizinių mokslų daktarė A. Galvonaitė paprastai, aiškiai ir su daugybe pavyzdžių pasakoja apie meteorologiją, orus ir klimatą, bendrąją atmosferos cirkuliaciją, debesis, vėjus, škvalus, viesulus, uraganus, pavojingus meteorologinius reiškinius, orų kaprizus ir siurprizus, orų ir klimato įtaką žmonių sveikatai.

Kodėl Lietuva, kuri dėl savo klimato galėjo būti vadinama Dievo užančiu, dabar tokia nebėra? Ar vis dar galima lietaus vandeniu plauti plaukus? Kodėl nėra uragano lietuvišku vardu? Kokie rekordinio dydžio krušos gabalai yra iškritę Lietuvoje? Ar Lietuvoje būna miražų? Kaip stebint žuvėdras pajūryje galima nuspėti orus? Kokiame Lietuvos kurorte netinka ilsėtis sergant širdies ir kraujagyslių ligomis?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite žinomiausios Lietuvos meteorologės Audronės Galvonaitės knygoje!

„Skaičiau kaip saldainį, su didžiuliu malonumu: galima atpažinti autorės intonacijas, balsą, jos charizmą. Autorė nėra švelni, ji drįsta rėžti tiesą, tai, ką galvoja apie žmogaus veiklą, klimatą, tiesiai šviesiai skaitytojui į akis“, – įspūdžiais dalinosi V. Maksvytė.

Gidė, rašytoja Gina Viliūnė ir fotografas Raimondas Urbakavičius skaitytojams pristato atnaujintą knygos „Vilniaus šventovės“ leidimą.

„Knygos idėja buvo surinkti į vieną albumą visas Vilniaus šventoves – nuo seniausių iki moderniausių. Šventovių radimasis, gyvavimas, kaita, jų likimai neatsiejamai susipynę su paties Vilniaus istorija. Mūro sienose ir skliautuose, šventuose paveiksluose ir ikonose glūdi amžių atmintis. Nerūšiavome jų pagal architektūros stiliaus grynumą ar pirmapradį autentiškumą – visos šventovės išsirikiavo albume chronologine tvarka, pagal vyraujantį architektūros stilių. Tiek fotografijomis, tiek pasakojimais mėginome atkurti šventovių likimus, atskleisti paslaptis, pasekti legendas, prisiminti kūrėjus ir mecenatus. Paliudyti Vilniaus didybę ir tikėjimo galią. Tereikia trumpam įsivaizduoti, kaip atrodytų Vilnius be bažnyčių bokštų, cerkvių kupolų, varpų skambesio... Šventovės – tai miesto dvasia“, – knygą pristato autoriai.

Vilniaus šventovės
Vilniaus šventovės
© Knygos viršelis

„Tai tikrai ta knyga, kurią galima imti į rankas, skaityti ar po vieną bažnyčią, ar visą knygą iš eilės. Ji įkvepia kilti nuo kėdės ir eiti į mūsų mielą Vilnių, pasižiūrėti į tuos lobius, kuriuos jame turime, naujomis akimis, ir gal net atrasti bažnyčių, apie kurias nežinojote, nes Vilniaus bažnyčių sąrašas tikrai ilgas“, – pasakojo V. Maksvytė.

Sebene Selassie knyga „Ryšys su savimi ir pasauliu. Kaip pasiekti harmoniją savo gyvenime“ – praktinių patarimų ir įžvalgių atradimų kupina knyga, kuri kviečia atkurti prarastą ryšį su visa kuo – vėl pasijusti visumos dalimi.

Žinoma meditacijos mokytoja Sebene Selassie, remdamasi senovės filosofija, moksliniais tyrimais ir savo patirtimi, kviečia mus džiaugtis kiekviena akimirka: jausti malonumą, šokti visų akivaizdoje, susitaikyti su mirtimi, atleisti už tai, kas atrodo neatleistina, susidurti su savo pačių šešėliais, o svarbiausia – būti geranoriškiems sau ir kitiems.

Ryšys su savimi ir pasauliu
Ryšys su savimi ir pasauliu
© Knygos viršelis

„Būdami visumos dalis galime kiekvieną akimirką džiaugtis, būti laisvi ir mylėti. Kaip sakė šviesaus atminimo dzenbudizmo mokytoja Charlotte Joko Beck, „kiekviena akimirka kupina džiaugsmo, kai liaujamės ją vertinę“. Mokytoja atskyrė džiaugsmą ir laimę: laimė turi priešybę – nelaimę. Džiaugsmas nesusijęs nei su laime, nei su nelaime, nei su žavėjimusi ar nepatikimu. Džiaugtis – tai nuolankiai priimti kiekvieną mirksnį. Kiekviena su džiaugsmu sutikta akimirka yra mūsų. Tai – laisvė. Meilė – didžiausia džiaugsmo ir laisvės išraiška. Džiaugsmas, laisvė ir meilė gali būti sinonimai. Ir jie visi reiškia gebėjimą justi ryšį,“ – kalba S. Selassie.

V. Maksvytė atskleidė, kad autorė pati nuo mažumės išgyveno atskirties jausmą, kai, atvykusi iš Afrikos į JAV, visur jautėsi nepritampanti. Visgi, galiausiai ji rado būdą tai įveikti, o dabar pati moko kitus keliaudama po pasaulį, vesdama įvairius mokymus ir meditacijas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mirė Švedijos vaikų rašytojas Ulfas Nilssonas

Trečiadienį vakare mirė švedų vaikų rašytojas Ulfas Nilssonas, trečiadienį vakare pranešė...

Paroda „Stebuklingas dienoraštis“ – Lietuvos žydų genocido dienai atminti

Rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido aukų atminties dieną, Vilniaus teatre „Lėlė“...

Pasaulinė Algimanto Puipos filmo „Sinefilija“ premjera įvyks tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje

Spalio 8 – 17 dienomis Lenkijoje vyks 37 – asis, tarptautinis Varšuvos kino festivalis. Kino...

Tarptautiniai „Sirenų“ veidai: „Eichmannas Jeruzalėje“ režisierius Jernej Lorenci kuria ypatingą ryšį tarp scenos ir auditorijos (1)

„Man atrodo, kad tai yra spektaklis, kurį privalu pamatyti šiandieninei visuomenei. Jai privalu...

Ko nepražiūrėti šiemet: rekomenduoja Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programos sudarytojos

Dvejojantiems, ką žiūrėti jau rytoj prasidedančiame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje...

Top naujienos

Lietuvos darbo rinkos neišgelbėtų net didžiuliai gimstamumo rodikliai: Krėpšta kalba apie imigraciją (10)

Vienas didžiausių iššūkių Lietuvos ekonomikai yra demografija , sako Lietuvos banko valdybos...

Praeityje skandalingo veikėjo karjeroje – neįtikėtinas šuolis: be medicininio išsilavinimo gavo aukščiausias pareigas ligoninėje Malinauskas: tai visiškas absurdas (143)

Paaiškėjus apie kontroversiškai vertinamo Juliaus Pankos naujas pareigas Kupiškio ligoninėje,...

Į Lietuvą atslenkanti šiluma pažers daug nemalonumų: įspėja jau dėl šios nakties žada stiprią audrą, sudėtingiausia situacija Klaipėdoje (18)

„Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatoma didesnė šiluma , tačiau orai bus tokie, kad...

Naujausi duomenys: skelbia, kiek iš viso jau paskiepyta lietuvių išryškėjo miestas lyderis (337)

Dar vakcinacijos nuo koronaviruso infekcijos pradžioje deklaruotas siekis paskiepyti 70 proc....

Medikai kovoja dėl sunkia COVID- 19 forma sergančio vaiko gyvybės: aiškėja, kad tėvai nebuvo pasiskiepiję (21)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys feisbuke pasidalijo trumpa informacija apie reanimacijoje...

Arūnas Milašius. Vilniaus ateitis – vienišų žmonių ir porų be vaikų miestas (15)

Ant vilniečių galvų pasipylė įdomių naujienų srautas. Tokių linksmų, keisiančių įprastą...

Grigaičiuose kertamas medis užvirto ant žmogaus – vyras žuvo papildyta (34)

Ketvirtadienį, 17.11 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Likimo valiai palikti klubai jaučiasi žlugdomi sostinės „monopolininkų“

Kas trejus metus Vilniuje kova dėl titulų prasideda savivaldybės kabinetuose. Kai kam ten ir...

Jungtinės Karalystės sprendimas suglumino net vakcinologus: pateikit įrodymus Indija pagrasino atsakomaisiais veiksmais (71)

Jungtinės Karalystės vyriausybė susiduria su vis didėjančiu pasipriešinimu dėl atsisakymo...

Visą dieną trunkanti kova tęsiasi: Šimonytė atsakė Karbauskiui, ką mano apie jo pastabą (63)

Premjerė Ingrida Šimonytė dar kartą paaiškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (...