„Turinčios istorinį motyvą knygos tikrai labai suintriguoja: labai įdomu, ką autorius padarys su tuo motyvu, kaip jis toliau įjungs fantaziją, vaizduotę, kaip apžais ir kaip parašys“, – kalbėjo L. Buividavičiūtė, pridurdama, kad ji mėgsta įvairias, tiek istoriniais faktais paremtas, tiek fikcines knygas.
Pasak jos, prisiminti istoriją ypač svarbu, net jei tai nėra lengva patirtis. „Man atrodo labai svarbu liudyti, prisiminti, tam, kad pagerbtume kritusių žmonių atminimą ir kad nekartotume praeities klaidų“, – sakė ji.
Pirmoji jos pristatyta knyga – Jack Fairweather „Savanoris. Misija – sunaikinti Aušvicą. Tikra Witoldo Pileckio istorija“. Tai – tikra istorija, kaip Lenkijos pasipriešinimo kovotojas pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą norėdamas ją sabotuoti, apie drąsius ir rizikingus jo bandymus perspėti Sąjungininkus apie beviltišką kalinių padėtį ir nacių planus, apie jo pastangas organizuoti kalinių pasipriešinimą ir, kol ne vėlu, prisišaukti pagalbą iš išorės.
Siekdamas išsiaiškinti tūkstančių į paslaptingą nacių koncentracijos stovyklą Reicho pasienyje patekusių žmonių likimą, trisdešimt devynerių metų lenkų pasipriešinimo kovotojas Witoldas Pileckis savo noru ryžosi drąsiai misijai – su suklastotais tapatybės dokumentais tyčia patekti į koncentracijos stovyklą, kad galėtų informuoti pogrindį, kas nutiko anksčiau į šią stovyklą patekusiems jo tautiečiams.
Vis dėlto informacijos rinkimas nebuvo vienintelis Witoldo tikslas: jis nusprendė organizuoti išpuolį iš vidaus – ten, kur vokiečiai mažiausiai to tikėjosi.
Knygos autorius Jackas Fairweatheris – buvęs Irako ir Afganistano karo reporteris, knygų „Pasirinkimo karas“ (A War of Choice) ir „Geras karas“ (The Good War) autorius. Jis vadovavo „Daily Telegraph“ Bagdado biurui, rengė vaizdo reportažus „The Washington Post“ iš Afganistano. Už straipsnius apie karą pelnė Britanijos spaudos apdovanojimą ir Užsienio spaudos klubo nominaciją. Gavęs išskirtinę prieigą prie anksčiau paslėptų dienoraščių, šeimos ir koncentracijos stovyklą išgyvenusių asmenų prisiminimų bei neseniai išslaptintų dokumentų, Jackas Fairweatheris atvertė išgyvenimo, keršto ir išdavystės tamsiausiu žmonijos istorijos laikotarpiu puslapį. Atskleisdamas tragišką Pileckio misijos baigtį, jis parodė, kad jo nesėkmė buvo nulemta ne Aušvice ar Berlyne, bet Londone ir Vašingtone.
Antroji knyga, Rosellos Postorino romanas „Ragautojos“, įkvėptas Krauzendorfo kareivinėse dirbusios Adolfo Hitlerio maisto ragautojos Margot Wölk gyvenimo, 2018 metais pelnė prestižinę Campiello premiją ir daug kitų svarbių apdovanojimų.
1943 metų pavasarį Roza Zauer paliko Berlyną ir apsigyveno pas uošvius Rytų Prūsijoje. Čia ji tikėjosi sulaukti karo pabaigos ir iš fronto grįžtančio vyro. Tačiau vieną rytą į duris pasibeldė esesininkai ir Rozai teko keliauti į slaptą Vokietijos fiurerio Adolfo Hitlerio bunkerį – Vilko irštvą. Kartu su dar devyniomis išbadėjusiomis moterimis ji pirmą kartą ragavo fiureriui paruoštus patiekalus. Moterys išgyveno ir tapo Hitlerio maisto ragautojomis.
Beveik dvejus metus esesininkų akylai saugomoje valgykloje Roza tris kartus per dieną valgydavo galingiausio Vokietijos žmogaus maistą. Kiekvienas kąsnis galėjo būti paskutinis, tačiau ji neturėjo teisės atsisakyti. Kai kurios ragautojos didžiavosi tarnaujančios fiureriui, bet Roza nejautė jokio džiaugsmo. Ji troško išgyventi ir sulaukti karo pabaigos, bet likimas siuntė jai vis sunkesnius išbandymus.
Rosella Postorino pasakoja į mirtinus spąstus pakliuvusios moters istoriją, gilinasi į žmogiškųjų aistrų bei santykių dviprasmybes ir klausia, ką reiškia būti ir likti žmogumi istorinių įvykių verpetuose.
Douglas Kennedy romanas „Akimirka“ – grožinė, bet ne mažiau intriguojanti knyga. Dvylikos romanų ir trijų itin sėkmingų kelionių knygų autorius Douglas Kennedy gimė 1955 m. Niujorke. Iki šiol pasaulyje parduota daugiau nei 14 milijonų jo knygų, o kūryba išversta į dvidešimt dvi kalbas. Ypač autorius mylimas Prancūzijoje, kur kiekviena D. Kenedžio knyga sulaukia didžiulio populiarumo, o 2007-aisiais jam suteiktas Meno ir literatūros kavalieriaus ordino titulas.
Romane „Akimirka“ Douglas Kennedy pasakoja jausmingą meilės istoriją, morališkai sudėtingą ir verčiančią susimąstyti. Tai itin jautrus pasakojimas apie romantišką ištikimybę ir prieštaringų jausmų kovą, įsiplieskusią vaizdžiai aprašomame Berlyne paskutiniaisiais niūriais metais prieš nugriaunant Berlyno sieną.
Tomas Nesbitas, išsiskyręs amerikietis rašytojas, vienas gyvena atokiame name Meino valstijoje, bendrauja tik su vienturte dukra ir bando atsigauti iširus šeimai. Vėjuotą žiemos rytą jo gyvenimą sujaukia iš Berlyno gautas siuntinys. Siuntėja – Petra Dusman, moteris, su kuria prieš dvidešimt šešerius metus jis turėjo karštą meilės romaną Berlyne, kai miestas dar buvo padalytas į Rytų ir Vakarų ir bet kokios asmeninės ar politinės simpatijos dažnai būdavo persekiojamos tamsių šaltojo karo šešėlių.
Tomas priverstas stoti į akistatą su praeitimi ir darsyk išgyventi tai, ką patyrė per kelis Berlyne praleistus mėnesius, kai pirmą ir vienintelį kartą gyvenime pažino nepakartojamą tikros meilės jėgą. Petra Dusman, kurią jis pamilo visa širdimi, buvo pabėgėlė iš policinės valstybės, kamuojama begalinio sielvarto. Tas susitikimas iš esmės pakeitė jų abiejų likimus.
