Ketvirtadienį bus atidarytas ir Pajūrio regioninio parko ekologinis pažintinis takas "Litorina", po kurį žmones į ekskursiją pakvies parko vyriausias biologas Erlandas Paplauskis.
Dar vienas Baltijos jūros dienos proga organizuojamų renginių - praktinis seminaras "Žemės menas", kurį ves dailininkė Arūnė Tornau.
Vakare visi kviečiami į Menininkų kiemelį, kur bliuzroką gros grupė "Rokfeleriai", koncertuos Kauno lėlių teatro aktorių grupė "Upė". Vėliau bus parodytas dokumentinis režisieriaus Rono Fricke filmas "Baraka".
"Baraka" - tai didžiulis globalus projektas, kurio archaiškas žodis gali būti verčiamas kaip "palaiminimas, atokvėpis arba gyvenimo esmė". Kvapą užgniaužiantys kadrai iš viso pasaulio parodo žmogaus ir gamtos grožį, bet kartu ir destrukciją, chaosą.
Baltijos jūros diena pradėta švęsti 1989 metais, kai Kauno bendrija "Atgaja" suorganizavo akciją "Baltijos jūros apkabinimas rankomis", kurioje lietuviai, latviai, estai važiavo prie jūros ir susikibę už rankų gyva grandine tikėjosi atkreipti valdžios dėmesį į Baltijos jūros ekologines problemas.
Nuo 1990 metų į Baltijos jūros dienos organizavimą įsijungė ir ekologinis klubas "Žvejonė". 1990 metais vyko spaudos studijų savaitė, kurioje didžiausias dėmesys buvo skiriamas Kauno valymo įrenginių statybai. 1995 metais vyko pajūrio tvarkymo talka ir roko koncertas jaunimui. 2000 metais Baltijos jūros dienos minėjimas truko dvi dienas, kurių metu buvo aptarta Baltijos jūros užterštumo situacija, mieste vyko "Meninė akcija".
Pasak pranešimo spaudai, Baltijos jūra unikali - tai didžiausias vienoje vietoje susitelkęs mažai druskingo vandens kiekis pasaulyje. Dėl daugybės į jūrą sutekančių upių Baltijos jūra yra mažai druskinga. Be to, su Šiaurės jūra ji susisiekia labai siauru plotu. Sekliausias slenkstis yra tik 8 metrų gylio. Pakrantėje gyvena apie 16 mln. žmonių.
Baltijos jūra yra pusiau uždara ir užima apie 415 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Vidutinis Baltijos jūros gylis 55 metrai, maksimalus - 450 metrų. Bendras tūris užima 20 tūkst. kubinių kilometrų.
Lėta Baltijos jūros vandens kaita yra viena iš priežasčių, kodėl Baltija itin jautri teršimui. Į jūra patekę teršalai išlieka ilgiau negu kitose jūrose - jie kaupiasi vandenyje, grunte ir gyvuose organizmuose. Į dugną teršalai sėda lėtai, kadangi vandens temperatūra gana žema. Baltijos jūra yra labiausiai užteršta jūra pasaulyje.