aA
Istorikas, mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo Uninversiteto docentas Rūstis Kamuntavičius pastebi, kad švietimo sistema ir medijos parodo žmonėms tik nedidelę ir gan paviršutinišką pasaulio dalį. Todėl jo su bendraminčiais ir kelionių agentūra „Litaura“ pradėtos rengti analogo Lietuvoje neturinčios intelektinės-kultūrinės kelionės po Lietuvą ir Europą siekia į realybę pažvelgti giliau.
Rūstis Kamuntavičius
© K.Petrošienės nuotr.

Tokių kelionių esmė – pabandyti suprasti pasaulį arba save ir paklausti, kaip žmogų veikia jį supranti kultūrinė aplinka. Tai – savirefleksijos galimybė ir kitoks pasaulio pajautimo būdas.

Istorikas pastebi, kad gana daug žmonių, nepaisant paviršutiniško vartojimo įsigalėjimo, nuoširdžiai nori suprasti, kas vyksta aplink, ką pasakoja juos supantis menas ar architektūra ir kaip tai veikia žmonių identitetą.

Lietuviai, sako R. Kamuntavičius, mėgsta keliauti ir yra viena labiausiai keliaujančių Europos tautų. Tačiau tai daro konservatyviai, gan sunkiai peržengia per savo įsitikinimus ir labiau rūpinasi pramogomis, jusliniais malonumais ar pirkiniais.

Mokslininkai turi dalintis

Kyla klausimas, kaip Vytauto Didžiojo Universiteto docentas, mokslų daktaras ėmėsi keliauti kartu su grupėmis. R. Kamuntavičius juokauja, kad savo kelionėse skaito tokias pačias paskaitas, kaip studentams auditorijose, tik gryname ore.

Tačiau surimtėjęs priduria, kad jau kurį laiką samprotauja apie mokslininkų pareigą dalintis savo žiniomis ir tyrinėjimais su visuomene. Jo nuomone, mokslo žmonės neturėtų užsidaryti savo mokslo įstaigose ir bendrauti tarpusavyje ar tik su studentais.

Atvirkščiai, jis pabrėžia, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, mokslas yra per mažai populiarinamas. Todėl žmonės nesupranta istorinių tekstų ar mene, kultūroje naudojamų simbolių reikšmės ir poveikio, todėl ir „vartoja“ juos paviršutiniškai.

Rūstis Kamuntavičius Romoje
Rūstis Kamuntavičius Romoje
© K.Petrošienės nuotr.

Jo manymu, intelektinės–kultūrinės kelionės padeda griauti suvokimo barjerus. Žiūrint į meną smegenys ir neturi ilsėtis, tvirtina R. Kamuntavičius.

Kaip pavyzdį mokslininkas pateikia ganėtinai neseniai atidarytą Berlyno Žydų genocido muziejų. Galima ten nuvesti, pasakoja jis, dvi žmonių grupes: vieną visiškai nepasirengusią, o kitą pasidomėjusią, koks tai muziejus ir kokią žinią jis neša.

Pirmoji tikriausiai pasipiktintų, kad pamatė plikas sienas ir išmetė pinigus balon, o antroji pasakytų, kad muziejus iki širdies gelmių sukrėtė ar pakeitė pasaulėžiūrą.

Tad domėjimasis kultūra reikalauja pajungti mąstymą ir pasirengti ne tik mėgautis laisvalaikiu, bet ir kelti klausimus bei ieškoti atsakymų.

Savo keliones jis laiko parama šalies kultūros vystymuisi. Su R. Kamuntavičiumi keliavę kai kurie žmonės prisipažįsta, kad mokslininkas atveria mąstymą, išplečia akiratį, net šokiruoja, nes suvokiama, kiek mažai iki šiol turėta žinių apie Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūrą, todėl nemaža dalis ima su R. Kamuntavičiumi keliauti nuolat.

Lietuvos yra visoje Europoje

Dalis R. Kamuntavičiaus vedamų kelionių – po Lietuvą. Ar pasiteisina trumpos vietinės kelionės, kai dauguma siekia keliauti užsienin?

Mokslininkas sako, kad supratę visų pirma savo šalies kultūrą, geriau suprasime ir save. Keliaujant po Lietuvą matosi, kokia ji įvairi ir kokie skirtingi istoriniai ir politiniai procesai ją formavo.

Pavyzdžiui, Rytų ir centrinėje Lietuvoje tebegyvena daug lenkų, visoje Lietuvoje išlikę daug žydų kultūros paveldo, o mūsų baroko architektūra sukurta italų ir vokiečių. Tuo metu Kėdainiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais gyveno didžiausia škotų diaspora už Britų salyno ribų.

Tokie istoriniai faktai nėra „popieriniai“ – juos liudija ne tik architektūrinis palikimas, bet ir įtaka maisto ruošimo tradicijoms, pavardėms ar kalbai. Tai padeda žmonėms pasižiūrėti į save iš šalies, suprasti šalies meną, istoriją, architektūrą, suvokti, jog visi esame persimaišę – kad „grynų“ lietuvių nėra daug. Šis suvokimas ilgainiui padeda pasijusti patriotu daug labiau, nei bet koks vadovėlis.

Norėdami dar geriau suprasti save, galime savo miestus, meną, architektūrą su kuo nors palyginti. Pvz., vaikštant Romoje, matosi, kokios itališkojo baroko formos atkeliavo iki Lietuvos. Tuomet jos tampa prasmingesnės ir artimesnės.

Borgezių galerija Romoje
Borgezių galerija Romoje
© K.Petrošienės nuotr.

Varšuvoje Vyčių rastumėme daug daugiau, negu Vilniuje, kadangi tai buvo Abiejų Tautų Respublikos sostinė, kurioje vyko seimai ir buvo renkami valdovai. Taip ir pati Lietuva tampa tarsi didesnė, aiškesnė, suprantamesnė.

Kai kuriose kelionėse R. Kamuntavičius talkinti pasikviečia tų šalių intelektualus, daugiausiai – kelionėse po Lenkiją, Baltarusiją, Austriją. Šie iš savo pozicijos papasakoja ir apie savo šalį, ir apie požiūrį į Lietuvą. „Taip išgirstame ne subjektyvias kažkieno nuomones“, – tvirtina mokslininkas.

Pavyzdžiui, pasakoja R. Kamuntavičius, Pažaislio bažnyčia ir vienuolyno kompleksas yra vienas žymiausių visos Europos baroko statinių. Tai reiškia, kad jo architektūriniuose ir dekoro sprendimuose buvo įtaigiai užkoduoti Europos civilizacijos ženklai ir prasmės, kurias „skaityti“ į Lietuvą plaukia turistai iš pačios Italijos – baroko tėvynės.

Pažaislio vienuolynas
Pažaislio vienuolynas
© K.Petrošienės nuotr.

„Visas didysis Europos menas yra pilnas kodų ir simbolių. Kol mokėsime juos pamatyti ir suprasti, tol būsime europiečiai. Sakoma, kad Europos civilizacija išnyks, kai pastatai taps beprasmiais medžiagų ir formų rinkiniais, kuriais mes tik grožėsimės ar bjaurėsimės, nesuprasdami ir net neklausdami, kodėl“, – rašoma R. Kamuntavičiaus neseniai išleistame leidinyje apie Pažaislį.

„Per bendros kultūros įsisąmoninimą mes pajuntame bendrystę. Tai sveikas procesas bet kuriai visuomenei“, – įsitikinęs docentas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
4.1111

Manto Kvedaravičiaus „Partenonas“ užvėrė „Scanoramą“ sostinėje (1)

Sekmadienio vakarą Vilniuje kino mylėtojai rinkosi į šventinę Europos šalių kino forumo...

Diena, kuri išaušo džiazui. Penktoji, ir paskutinioji, kurią vainikuos legendinis trio iš Jungtinių Amerikos Valstijų

Vakar festivalio „ Vilnius Mama Jazz “ koncerte grojo du legendiniai Lietuvos džiazo muzikantai,...

„Scanoramos“ konkursinės programos dalyvė Jorė Janavičiūtė: filmą „Laiku“ sukūriau tikėdamasi išgyvendinti vėlavimo ydą

Sekmadienį paaiškės „Scanoramos“ konkursinės trumpametražių filmų programos „ Naujasis...

Diena, kuri išaušo džiazui. Ketvirtoji – didžiulė festivalio intriga ir kulminacija, bet Žemė tikrai apvali (1)

Vakar Šiuolaikinio meno centre festivalio „ Vilnius Mama Jazz “ trečioji diena buvo paženklinta...

„Scanoramos“ filmai sukasi jau ir Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose

Ketvirtadienio vakarą Europos šalių kino forumas „Scanorama“ startavo ir kituose festivalio...

Top naujienos

Sunkios ligos kamuojamas Jurgis atsidūrė beviltiškoje padėtyje: nežinau, ką man reiks pasakyti savo dukrai (138)

„Laivas skęsta, bet mane išmetė pirmąjį“, – laidoje „ DELFI diena “ sakė cukriniu...

55 tūkst. eurų dvikova: ar naujausio „iPhone“ objektyvas atsilaikys prieš profesionalią kino kamerą apžvalga (53)

Šių metų „Apple“ telefonų meniu trys modeliai – „iPhone 11“, „iPhone 11 Pro“ ir...

Gydytoja įspėja apie neatsargų vaistų vartojimą: po to žmonės patenka į reanimaciją ir niekas nebepadeda (12)

DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ pokalbis apie atsparumą antibiotikams — kasmet dėl šios...

Jasikevičius apie didžiausią sezono pergalę: gera treniruotė (17)

Kauno „Žalgiris“ pasiekė didžiausią sezono pergalę „Betsafe- LKL “ susitikime 108:64...

Pavojingai kaista abu Vokietijos visuomenės pakraščiai: grasinti imasi net moterims ir vaikams (206)

Jau kuris laikas Vokietijoje dažnėja pranešimų, rodančių, jog pavojingai kaista abu visuomenės...

5 faktai apie menopauzę – kurie iš jų tiesa, o kurie – mitas? (1)

Didžiausi pokyčiai moters kūną ištinka prasidėjus lytiniam brendimui, nėštumo metu ir sulaukus...

Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantis vyras: užteko vieno lemtingo vakaro (8)

Apie ką galvoja žmogus, kuris atlieka bausmę? Ar jis permąsto gyvenimą, savo poelgių...

F-1 lenktynes Brazilijoje papuošė susidūrimu pasibaigusi „Ferrari“ pilotų dvikova (5)

Veiksmo nestokojusiose Brazilijos GP lenktynėse triumfavo Maxas Verstappenas, paskutiniuose metruose...

„Snapchat“ įkūrėjo sesuo pristatė garsinės erotikos svetainę (3)

Caroline Spiegel nesivaržo kalbėti apie seksą . 22-ejų metų verslininkė ir jaunesnioji...

Kuzminskas ir Kalnietis – vieni pagrindinių „Lokomotiv“ pergalės kalvių (5)

Iš Graikijos į Rusiją persikėlęs Mindaugas Kuzminskas sėkmingai debiutavo Vieningosios lygos...