Pirmasis mano nuomone dėmesio vertų festivalio „Kino Pavasaris“ filmų dešimtukas atrodo taip:
„Herojus“ (angl. „A Hero“), 2021 m.
Kai tik pamatau, kad „Kino Pavasario“ repertuare atsiduria iraniečio Asgharo Farhadi naujas darbas, jis nedelsiant papuola į mano laukiamiausių festivalio filmų sąrašą. Ir šis filmas netapo išimtimi. Todėl su nekantrumu laukiau, kada galėsiu jį pasižiūrėti ir po peržiūros suvokiau, kad tai kol kas geriausias šiais metais festivalyje matytas filmas.
Kaip ir ankstesniuose savo darbuose, taip ir šioje juostoje, režisierius iškelia daug klausimų apie moralę, gerus poelgius, žmonių požiūrį į vieną ar kitą situaciją ir kas svarbiausia – viską perteikia per Irano tradicijas bei šioje šalyje gyvenančių žmonių gyvenimo būdą. Šiame filme, kuris sugeba ir sujaudinti, ir prajuokinti, ir net supykdyti, mums yra pateikiama viena konkreti dilema, kuri galiausiai paliečia ne vien pagrindinį veikėją, bet ir visus kitus su juo susijusius asmenis.
Iki galo sunku suprasti, kaip pasibaigs ši istorija ir kas joje triumfuos, todėl filmas priverčia jausti susidomėjimą visas dvi rodymo valandas ir tuo pačiu visiškai nepabosti, nes tam tikrais momentais siužetas netgi yra papildytas savotiškos įtampos elementais.
Įvertinimas: 8,5/10
„Neramieji“ (angl. „The Restless“), 2021 m.
Dar vienu itin laukiamu šių metų „Kino Pavasario“ filmu man tapo naujasis belgų režisieriaus Joachimo Lafosse‘o filmas, kurio pagrindinė tema – bipolinis sutrikimas. Tačiau, nors ši tema ir yra pakankamai rimta, režisierius pateikė mums ją per kažkiek lengvesnę perspektyvą, sutelkiant visą dėmesį į šeimą, kurioje gyvena žmogus su tokiu sutrikimu.
Pats filmas leidžia pamatyti iš šono dar gana jauną vyrą ir jo kančias, o kartu ekrane yra pristatomi dar du šeimos nariai – jo žmona ir vaikas, kuriems tenka susigyventi su juo. Bet, kaip jau užsiminiau, viską šiame filme buvo bandyta perteikti iš pozityvesnės pozicijos, todėl didelių žiaurumų filme nėra, o tik keli konkretūs momentai, kuriuose ir atsiskleidė bipolinio sutrikimo simptomai.
Techniškai filmas irgi pakeri, nes ekrane mums yra rodomas itin malonus akims vasariškas vaizdas, o vieta, kurioje vyksta pagrindinis veiksmas, perpildyta romantika alsuojančiais elementais, nes visgi filmas iš dalies yra ir apie tikrą meilę, pagarbą, norą padėti artimam.
Įvertinimas: 8/10
„Viskas bus kitaip“ (angl. „Everything Will Change“), 2021 m.
Vienas geriausių moksliniais tyrimais paremtų filmų, kokį man teko žiūrėti per daugelį metų. Juosta akimirksniu nukelia mus į netolimą ateitį su vienu paprastu tikslu – parodyti, kaip žmonija sunaikina nemažą dalį gyvybės su visiškai atsainiu požiūriu į vykstantį planetos pasikeitimą, kuriam įtaką daro globalinis atšilimas.
Filmas yra pristatomas iš trijų jaunų ir visiškai nieko nenutuokiančių apie praeitį jaunų žmonių perspektyvos, kurie su laiku pradeda suvokti, ką prieš pusę amžiaus padarė žmonija. Todėl, pasitelkus mokslininkų išvadas, jie gauna itin daug svarbios informacijos apie tai, kaip būtų galima sustabdyti planetos irimą.
Žinoma, visa filme pateikta informacija yra skirta ne vien jiems, bet tiems, kurie diena iš dienos šiukšlina, neprižiūri gamtos, kenkia aplinkai net ir savo mažiausiais veiksmais. Tad šią informatyvią ir labai prasmingą juostą apie netolimos ateities viziją verta pamatyti tiek dideliam, tiek ir mažam žiūrovui.
Įvertinimas: 8/10
„Sena nauja pjesė“ (angl. „A New Old Play“), 2021 m.
Kiekvienais metais laukiu „Kino Pavasario“ dėl vieno tikslo – azijiečių filmų, kuriuos labai myliu. Ir nors šiais metais repertuaras nėra toks turtingas iš Azijos atkeliavusiais filmais, kelis iš jų pasirinkau peržiūrai. Vienu iš jų tapo ši teatrinio pobūdžio režisieriaus Qiu Jiongjiongo drama apie XX amžiaus Kinijos istoriją ir pačius tamsiausius šios šalies laikotarpius.
Visas filmas – tai spektaklis spektaklyje, todėl stebint šią istoriją, pasijutau lyg būdamas tikrame teatre, nes tiek dekoracijos, tiek veikėjų kostiumai su grimu, šukuosenomis ir meninio apipavidalinimo elementais įtraukė mane į šį artistiškumu pasižymintį reginį, kuriame ir buvo atskleisti bene svarbiausi praeito amžiaus Kinijos istorijos momentai. Tačiau toks formatas bus ne visiems priimtinas, nes filmo trukmė išties milžiniška – 3 valandos, o visas veiksmas perteikiamas iš itin lėtos perspektyvos.
Taip pat filme yra apčiuopiamos ir pakankamai aktualios net ir šiai dienai temos kaip priklausomybė narkotinėms medžiagoms ar kontraversiškai vertinamos politinės pažiūros, kurios dažnai sugeba pakenkti. Juostoje taip pat žiūrovų laukia Kinijos kultūros, žmogiškų vertybių ir piliečių pasaulėžiūros nagrinėjimas.
Įvertinimas: 8/10
„Ties virimo riba“ (angl. „Boiling Point“), 2021 m.
Dar vienas puikus filmas apie restorano užkulisius ir virtuvės komandos kasdienybę, kurioje tenka susidurti ne tik su reikliais klientais, keistais svečiais, higienos inspektoriais ar kritikais, bet dar ir su tarpusavio problemomis, galinčiomis pakenkti restorano veiklai.
Filmas labai judrus, gyvas, ekspresyvus ir įtraukiantis ne vien dėl virtuvėje vykstančio chaoso, bet dar ir dėl pagrindinio veikėjo asmeninių problemų, kurios vieną dieną gali sugriauti visą jo gyvenimą. Geri, prasmingi ir gyvenimiški dialogai, susimąstyti priverčiančios situacijos ir išties nenuspėjama pabaiga priverčia įsijausti į šį filmą ir pusantros valandos gyventi su veikėjais, kurie laikui bėgant atsiskleidžia kaip pakankamai sunkaus charakterio asmenybės.
O viso šio kulinarinio šou pažiba čia, aišku, tampa talentingas britų aktorius Stephenas Grahamas, kuris demonstruoja mums dėmesio vertą pasirodymą.
Įvertinimas: 8/10
„Gerasis bosas“ (angl. „Good Boss“), 2021 m.
Vienu iš žiūroviškiausių šių metų „Kino Pavasario“ filmų neabejotinai taps ispanų režisieriaus Fernando Leono de Aranoa naujasis hitas „Gerasis bosas“, kuriame nepriekaištingai savo aktorinius sugebėjimus demonstruoja „Oskaro“ laureatas Javieras Bardemas.
Filmo tema lengva, bet kartu tai filmas apie žmogiškas ydas, silpnybes ir paslaptis, todėl žvelgti į jį reikia iš rimtesnės perspektyvos, nes kiekvienas pagrindinio juostos veikėjo daromas žingsnis turi labai rimtas pasekmes jį supančiai aplinkai. O su tokiais žmonėmis kaip Javiero Bardemo įkūnytas Blankas daug kas iš mūsų turėjo, turi ar turės reikalų, nes tokios kapitalistinio požiūrio asmenybės visuomet kenkia visiems, išskyrus save.
Humoro, netikėtų situacijų ir gerų dialogų filme daug, kas, žinoma, pagyvina pačią peržiūrą ir leidžia žiūrovui smagiai praleisti laiką prie ekrano.
Įvertinimas: 7,5/10
„Balkoninis filmas“ (angl. „The Balcony Movie“), 2021 m.
Man labai patinka lenkų kinas, todėl kiekvienais metais stengiuosi pasižiūrėti kuo daugiau iš šios mūsų kaimyninės šalies atkeliavusių filmų. Eidamas į šį naują režisieriaus Pawelo Łozińskio filmą visiškai nieko nesitikėjau, o gavau išties gerą pramogą. Ir ne šiaip, pramogą, o prasmingai praleidau 100 minučių kino salėje.
Pats filmo formatas labai paprastas, bet tuo pačiu įtraukiantis, nes visas veiksmas vyksta viename konkrečiame balkone, kuriame sėdi juostos režisierius ir iš jo jis kalbina apačioje einančius praeivius, kurie sustoja ir pasidalina su juo įvairiomis įžvalgomis apie gyvenimą, jo prasmę ir netgi pasakoja apie savo išgyvenimus. Kiekviena, nors ir trumpai pateikta istorija, priverčia mus suvokti, kokie žmonės gyvena tarp mūsų, kokias problemas jie turi ir kaip jie žiūrį į juos supantį pasaulį.
Be to, lengva filmo forma leidžia ne vieną kartą garsiai pasijuokti, nes kai kurie praeiviai išties sugeba pralinksminti tiek savo veiksmais, tiek ir pokalbiu su režisieriumi. Nors pasitaikė ir labai rimtų atvejų, kurie gali sugraudinti, nuliūdinti ar net sukelti pyktį. O kas svarbiausia – visi filme pasirodę žmonės per tas 100 filmo rodymo minučių idealiai nupaveikslavo Lenkijos gyventojų mentalitetą.
Įvertinimas: 7,5/10
„Mokytojų kambarys“ (angl. „The Staffroom“), 2021 m.
Šis iš Kroatijos atkeliavęs filmas tiesiog idealiai pavaizduoja mokyklos rutiną ir mokytojų darbo specifiką, o, kas svarbiausia, jame iš itin atviros perspektyvos yra pateiktos visos tarp mokytojų ir mokyklos valdžios vyraujančios intrigos.
Savo ruožtu, žiūrėdamas šį filmą sugrįžau keliais dešimtmečiais į praeitį ir pamačiau identišką vaizdą to, kas vyko ir mano mokykloje. Nepaklusnūs vaikai, mokytojai, kurie bando į viską reaguoti užmerktomis akimis, tėvų susirinkimai ir aišku kitokios mokykloje vykstančios veiklos – nuo ekskursijų iki švenčių. Galima teigti, jog yra žiūrimas ne vaidybinis filmas, o dokumentinis.
O esminiu šios istorijos akcentu tampa žvilgsnis į rodomus ekrane įvykius per naujos mokyklos psichologės prizmę. Tai bene stipriausias juostos momentas, kurio metu mes aiškiai matome, kad norint pritapti prie mokykloje vykstančių blogybių, į viską reikia reaguoti pasyviai, nes žmonės nesikeičia ir žiūri tik savų interesų, o tave dėl idealistinių pažiūrų gali suėsti.
Įvertinimas: 7,5/10
„Evoliucija“ (angl. „Evoliution“), 2021 m.
Kai pradėjau žiūrėti šį filmą, buvau savotiškame šoke, nes pati siurrealistiškai perteikta pradžia ir pirmasis šios juostos segmentas privertė pasijausti keistai dėl ekrane rodomų karo baisybių. Ir tai, mano nuomone, buvo stipriausiu šios juostos momentu. Tačiau kitos dvi istorijos, kurios palietė tris vienos ir tos pačios šeimos kartas, privertė pažvelgti į besikeičiantį pasaulį ir žmonių požiūrį į vieną ar kitą problemą.
Šiuo atveju – iš kartos į kartą perduodamos traumos, kurios yra susijusios su žydiška šeimos kilme ir visuomenės požiūriu į žydus. Čia nenoriu daugžodžiauti, o tik pasakysiu, kad filme buvo puikiai apžvelgtas trijų artimų, bet visiškai savo pasaulėžiūra skirtingų žmonių gyvenimas, jų problemos ir nuoskaudos.
Didžiausias pliusas – vaidyba. Lili Monori suvaidinusi močiutę buvo ryškiausiu juostos momentu, nes jos dialogas su dukra buvo toks emocionalus ir tikras, jog neįmanoma atitraukti akių nuo jos pasirodymo ekrane.
Įvertinimas: 7/10
„Mažytė mama“ (angl. „Petite Maman“)
Tai bene mieliausias ir šilčiausias, o kartu tikra nostalgija vaikystei alsuojantis šių metų „Kino Pavasario“ filmas, kurį žiūrėjau. Istorija čia labai paprasta, bet kartu graudinantį širdį, dėl ko šią juostą vertą žiūrėti su visa šeima. Vaikams bus pramoga, o vyresnis žiūrovas atsidurs vieno konkretaus įvykio epicentre ir bandys suprasti kai kuriuos suaugusių poelgius.
Be to, kas įdomu, jog šiame filme pateikta istorija turi ir savo kozirį – savotišką kelionę laike, kuri gal ir nėra paaiškinama kažkokiu tai moksliniu ar loginiu būdu, bet ši kelionė priverčia pažvelgti mus į pačią vaikystę ir prisiminimus iš jos kitu kampu, kas irgi priduoda filmui savito žavesio.
Įvertinimas: 7/10
