aA
…ir neprisikels betoniniai kūnai. „Titanike“ dūlančią Mykolo Saukos skulptūrų parodą „Pasijuntu stebimas kito“ galima patirti keletu būdų (paroda veikė iki spalio 22 dienos, – red.).
Mykolo Saukos skulptūrų paroda
Mykolo Saukos skulptūrų paroda
© DELFI / Andrius Ufartas

Pirmąjį pavadinčiau performatyviu. Strategija tokia: apžiūrėti parodos pasikviečiate (tikrovėje arba, dar geriau, savo galvoje) grupelę jaunų, gražių ir perspektyvių Z kartos vaikinų ir merginų, o pats pasislepiate už vienos iš salės kolonų. Tada jūs, kaip koks senas vujeristas, turėsite galimybę šiuos jaunus, stangrius, seksualumo sklidinus kūnus tiesiogiai lyginti su desperatiškai dunksančiais, trupančiais, bet kada galinčiais susmukti Saukos senių kūnais.

Galėsite ne tik lyginti, bet ir atlikti šventvagišką (kapitalizmo epochoje) vaizduotės judesį: pamatyti, kaip jaunuolių veidus išvagoja raukšlės, sudrimba sėdmenys, nuvysta krūtys ir genitalijos. Išvysite tai, kur link visi neišvengiamai judame.

O kad ši ateities vizija būtų dar efektingesnė, patarčiau mintyse perkelti ją į kuo glamūriškesnes sintetinių fotošopinių kūnų džiungles, po kurias mums kasdien tenka laigyti. Taip vienu judesiu suduosite smūgį apgaulingai jaunam Zeitgeist demonui ir, iš godžios jo rankos išplėšę senatvės piliulę, bent jau simboliškai ją nurysite kaip kokį memento mori priminimą.

Mykolo Saukos skulptūrų paroda
Mykolo Saukos skulptūrų paroda
© DELFI / Andrius Ufartas

Pastarasis veiksmas neabejotinai praplės ontologinius mąstymo horizontus ir išvalys smegenis nuo baltojo triukšmo „norėčiau būti amžinai jaunas“, nes jis, kaip žinome, yra beveik visų XXI a. neurozių priežastis.

Tačiau gal aš pernelyg naivus, tikėdamasis, kad kiekvienas, apžiūrinėdamas Mykolo Saukos betoninius senpalaikius, nueis taip toli ir susimąstys apie mirtį, būties prasmę, natūralų fizinį nyksmą ir plės kažkokius onto… horizontus?

Manau, neišvengiamo hedonizmo išdresuotais žvilgsniais stebėdami šiuos, atrodytų, standartinius, gana banalius ir nepavojingus betoninių senių kūnus, žiūrovai nepatirs nieko sukrečiančio, jokio mindfuck.

Mykolas Sauka, Antanas Kmieliauskas
Mykolas Sauka, Antanas Kmieliauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Būdami tipiški kapitalistinio „amžinos jaunystės“ rojaus kolonistai, gebantys pavergti senatvės ir mirties salas, tiesiog perkels šiuos kūnus į skaitmeną ir galutinai juos sukultūrins iki egzotiško trofėjaus, įrėminto savo Facebook sienoje (parodos atidarymo vakarą tokius ketinimus, beje, ir perskaičiau „Titanike“ gracingai besisukiojančių kūnų jaunuose veiduose, akyse ir blizgiuose jų iPhonų vyzdžiuose…).

Kad peržengtume šį performatyvų, gana stereotipines mintis sukeliantį slenkstį, už kurio tūno drambloti seniai, reikės į parodą ateiti vieniems ir susidurti su KITU akis į akį, kūnas į kūną. Tyloje.

Taigi, Saukos skulptūras reikės patirti antruoju būdu – kontempliaciniu. O šis, kitaip nei teatralizuotas žvilgsnis, nebeleis mums apsiriboti dar gana jaukia binarine jaunas / senas drama, skatinančia ką nors banalaus pasakyti apie „negailestingą laiko tėkmę“ ar „tą tuščią, amžinai jaunų kūnų iliuzijos besivaikantį XXI amžių“.

Mykolo Saukos skulptūrų paroda
Mykolo Saukos skulptūrų paroda
© DELFI / Andrius Ufartas

Priešingai. Akylesnis žvilgsnis prikaustys mus prie šių trimetrinių golemų ir privers atsakyti į, atrodytų, trivialų klausimą: „Iš ko jūs padaryti?“ O atsakymas jau nebus toks trivialus. Priešingai – trikdantis iki sartriško šleikštulio. Atveriantis tų senų žmogystų kūrimo paslaptį, išviešinantis gąsdinančius jų demiurgo kėslus sukurti būtybes iš betono, pačios groteskiškiausios, vulgariausios ir prostitutiškiausios medžiagos, kokią tik kada nors žmonija sugalvojo savajam godžiam materijos Molochui garbinti. Betono, kuris leidžia čia ir dabar ypač sparčiai plėsti romėniško materialumo imperijas. Betono, kuris materijos iliuzijomis gyvenančias sielas svaigina architektūros opiumu, leidžiančiu užsimerkti prieš didžiausią savo baimę – išnykti. Ištirpti amorfiškoje gamtoje.

Tik pažvelkite, kokia tragikomiška tų klasikinių pastatų pretenzija į amžinybę, kokios pabrėžtinai akrobatiškos jų arkos, muskulingos kolonos, kaip išdidžiai išrietę galvas frontonai… Ir visa tai iš betono. Viskas padažyta, ornamentuota, sustyguota, bet… slepia esminę tiesą, kurią Mykolas Sauka iškelia į paviršių – viskas ỹra, trupa, genda.

Mykolo Saukos skulptūrų paroda
Mykolo Saukos skulptūrų paroda
© DELFI / Andrius Ufartas

Viskas laikina. Kaip laikinas ir pats žmogus, o ypač jo kūnas, šiais laikais virstantis tiesiog kūniška sąmone kaip savo būties tikslu, savęs alfa ir omega. Fundamentalus sielos atsisakymas paverčia žmones betoninėmis iškamšomis, kurios įgyja gerai pažįstamų socialinių tipažų bruožus.

Mykolas Sauka, pats iššaukdamas savo skulptūras, neiškviečia jų iš kažkokių gilių archetipinių klodų, herojiškų mitų padangės ar ideologinių (tiek savitikslės estetikos, tiek ir politikos atžvilgiu) miražų. Priešingai. Jo seniokai yra banalios kasdienybės šešėliai, kokius galima išvysti maximose, turguose, poliklinikose, gatvėse, betoniniuose daugiabučiuose, įrėmintuose betoniniais takeliais ir betoniniais „žolynais“. Tai ne tik mūsų kaimynai, tėvai, seneliai, pažįstami, tai ir mes patys, kaip tos materialios iliuzijos bendrakūrėjai, pasinėrę į visuotinį klampų betono – pažangos ir amžinų statybų – svaigulį.

Tačiau kitaip nei mums, Mykolui Saukai šie betonžmogiai yra gana baugūs, svetimi. Tiesiog KITI. Stebi demiurgą savo bukliomis gaveliškų balandžių akutėmis. Tapatintis su tais KITAIS nėra jokios prasmingesnės dingsties. Vienintelis kontaktas, kurį autorius gali su jais užmegzti, yra grynai taktilinis malonumas juos kurti. Taktilinė, manualinė satisfakcija, kuriant kraštutinai jusliškus biomechanizmus.

Tačiau man, suvokėjui, dar žybteli šiokia tokia viltis. Žiūriu į tuos raukšlėtus, nebylių akių, anemiškų veidų senukus ir nejučia apima šiokia tokia empatija. Stebiu, kaip desperatiškai jie judina galūnes, lyg kokie apduję vabalai, tarsi prašydami atjautos ar bent jau norėdami atsiremti į petį.

O apsukęs ratą ir atsidūręs jiems už nugaros, net išsigąstu – atrodo, jie tuoj susmegs, nes glebūs raumenys ir trūnijantys kaulų pastoliai ỹra per visas konstrukcines siūles, o metaliniai karkasai tik dar labiau pabrėžia neįgalumą, atskleisdami, kaip fatališkai visi esame priklausomi nuo pasaulį vis labiau užvaldančių kūno / proto / sielos inžinierių.

Mykolas Sauka
Mykolas Sauka
© DELFI / Andrius Ufartas

Netikiu, kad šios skulptūros ir jų reprezentuojami betoninio pasaulio kūnai turi dvasią, pajėgsiančią po mirties prisikelti. Eschatologinės vilties čia nėra. Manau, Mykolo Saukos betonžmogiai bus išspjauti iš Dievo burnos. Po jų griūties pasklidusios dulkės net nesusigers į žemę, kad įsilietų į amžinojo atgimimo ciklą (taigi, čia nėra vietos net pagoniško atgimimo vilčiai). Jos, tušti ir nevaisingi materijos spiečiai, tiesiog pasklis po beribį kosmoso pragarą. Liks styroti vien metaliniai karkasai ir mediniai pjedestalai, kaip išnykusių imperijų ir mažų kūniškų žmogaus ambicijų bergždumo (atsidustų Ekleziastas) liudytojai…

Žurnalas „Kultūros barai“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Robertas Semeniukas pristato po Kalifornijos saule nufilmuotą vaizdo klipą: filmavimo metu būta ir kuriozų

Vienas žymiausių šių dienų Lietuvos roko gitaristų, kompozitorius, prodiuseris Robertas...

Penktoji „JCDecaux premija“ skelbia atvirą šaukimą menininkams

Skelbiamas atviras šaukimas menininkams teikti idėjas penktą kartą šiemet vyksiančiai parodai...

Vyriausybė skyrė 5 mln. eurų kino sektoriui ir kultūros perkėlimui į skaitmeninę erdvę (3)

Ministrų kabinetas trečiadienį skyrė papildomus 5 mln. eurų kultūros sektoriui švelninti...

Pandemija nepajėgi nutildyti muzikos: Uzbekijos orkestro atliekamas kūrinys medikams

Pasaulyje siaučianti pandemija nepajėgi nutildyti muzikos. Kad šitai neįmanoma, nutarė įrodyti...

Rusų kritikai apie Koršunovo „Žuvėdrą“ Maskvoje: taip reikia statyti Čechovą mūsų laikais, arba Oskaras už režisūrą (1)

„Oskaras už režisūrą“, „Pavyzdys, kaip reikia statyti Čechovą mūsų laikais“, „Naujas...

Top naujienos

Gyvai / Tiesiogiai iš SAM: Verygos komentaras apie COVID-19 situaciją

14 val. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuotoliniu būdu transliuos trumpąją spaudos...

Po prostitutės kelionės autobusu – naujas valdžios siūlymas griežtinti bausmes: numatyta ir 5 metai kalėjimo (86)

Teisingumo ministerija pažymi, kad plintant labai pavojingam užkratui COVID-19 , Lietuvoje...

Skaudi netektis: mirė mokslininkė Elena Stankūnienė SAM neigia, kad mirties priežastis – koronavirusas (168)

Eidama 98-uosius metus Klaipėdos ligoninėje mirė garbi geografė, buvusi dėstytoja dr. Elena...

Skvernelis: brandos egzaminai bus papildyta (248)

Premjeras Saulius Skvernelis nepaliko klausimų, brandos egzaminai šiais metais bus organizuojami....

Kaip per Velykas atrodys Lietuvos miestai: kelius blokuos policijos ekipažai ar betoninės užtvaros Palangai padės pasieniečiai  (537)

Baigiantis ketvirtai karantino savaitei jo laikytis teks dar griežčiau. Jau nuo penktadienio lauks...

Egzaminų sesija startuos birželio gale: planuojamas mokyklų darbas švelninant karantiną (55)

Brandos egzaminų sesija šiemet prasidės nuo birželio 22 d. Brandos egzaminų vykdymo grafikas,...

Nuo rytojaus kaukės viešumoje privalomos: medikas pasakė, iki kokio amžiaus vaikams jų dėti negalima (9)

Nuo rytojaus kaukės viešumoje bus privalomos, tačiau ką daryti su mažais vaikais?! Savo...

Tiesiogiai: Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas iškviestas pasiaiškinti dėl medikų skundų ir patikros nuolat pildoma (6)

Karantino akivaizdoje Klaipėdos tarybos nariai iškėlė klausimą, ar lyg po padidinamuoju stiklu...

Ministrai buvo patikrinti dėl koronaviruso, SAM rekomenduoja vadovams tirtis kiekvieną savaitę (38)

Vyriausybės nariai praėjusią savaitę buvo patikrinti dėl koronaviruso, atsakymai – neigiami.

Vilnius nusprendė: testuos visus medikus (41)

Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė dėl COVID-19 viruso testuoti rizikingiausią ir...

|Maža didelių žinių kaina