Nuo premjeros Vienoje 1905 m. F.Leharo operetė „Linksmoji našlė“ tapo viena sėkmingiausių ir dažniausiai statomų visų laikų operečių. Per pirmuosius savo gyvavimo metus užkariavusi visas Europos scenas ir pakerėjusi kelių žemynų muzikinių teatrų publiką operetė „Linksmoji našlė“ nepraranda žavesio jau ilgiau nei šimtmetį.
Keletas pasaulinio garso šlageriais virtusių melodijų, užliejančių sielą svaiginančiais smuiko garsais, neįmantrus, smagiai intriguojantis siužetas, aistringi vengriški šokiai - ir lengvabūdiška operetė užkariauja žiūrovų minias, rašoma teatro pranešime.
Operetės siužetas atspindi 19 a. pradžios didžiųjų imperijų ar paskutinių aristokratiškos visuomenės tvirtovių saulėlydį, kai šalia kilmingų, bet dažnai prasiskolinusių aristokratų šliejasi nekilmingi, bet turtingi bankininkai, žymios aktorės ar šiaip žavios moterys, kurioms kilmę ir kapitalą suteikė jų buvę (mirę) vyrai. Painūs jų tarpusavio santykiai, amžina meilės ir pinigų dilema yra puiki medžiaga lengvo turinio muzikinės scenos žanro – operetės libretams. Jais grindžiama ir nenusakomai nostalgiška operečių atmosfera, kupina humoro bei meilės trikampių ir vingių, o tai visais laikais leido jos gerbėjams trumpam pasislėpti nuo pasaulio griūčių ir vargų.
Šiam operetės pastatymui režisierius G.Žilys ir pripažinta Lietuvos teatro dailininkė V.Idzelytė stengėsi sukurti kuo tikslesnę 20 a. pradžios atmosferą. Ji labiausiai atsiskleis prabangiuose kostiumuose, atspindinčiuose praėjusio amžiaus Europos pirmojo dešimtmečio aukštuomenės ir turtuolių aprangos stilių. Kaip niekada didelis dėmesys bus skiriamas kuo plačiau pateikti to laikmečio mados estetiką atitinkančių šukuosenų ir skrybėlaičių įvairovę.
Operetėje pasakojama, kaip turtinga našlė Hana Glavari atvyksta į Paryžių prasiblaškyti. Jos tėvynainiai sunerimę, nes turtingosios našlės naujų vedybų atveju jų mažos šalies „prasiskolinusi“ vyriausybė liks be pagrindinio kapitalo. Grafas Danila gauna užduotį vesti turtuolę našlę ir jos milijonus išsaugoti tėvynei. Tačiau tai ne taip paprasta, nes kadaise Hanos ir Danilos keliai jau buvo susikirtę...Po įvairiausių intrigų virtinės, komiškų situacijų ir kitų operetės siužetui privalomų painių herojų kivirčų, meilė triumfuoja ir „tėvynė tampa išgelbėta“.
Stulbinantis yra šios operetės populiarumas – jos libretas buvo išverstas į beveik tris dešimtis kalbų, pagal ją sukurta daugybė kino ir televizijos filmų įvairiose šalyse, pastatytas baletas, ledo šokių spektaklis, ji buvo netgi parodijuojama, o operetės pavadinimas tapo toks populiarus, kad naudojamas netgi kaip įvairių moterims skirtų aksesuarų prekinis ženklas.
Lietuvoje ši operetė buvo pastatyta Valstybės teatre, karo metu vadintame Kauno Didžiuoju teatru (1941, pagrindines partijas dainavo Rostislavas Andrejevas ir žavioji Gražina Matulaitytė), o 1945 m. ją įkūnijo Kauno muzikinės komedijos teatro trupė (režisierius Stasys Dautartas, dirigentas - Juozas Stupelis, dailininkas - Romanas Krinickas).
Joje dainavo Marija Dambravičiūtė, Rostislavas Andrejevas, Jurgis Petrauskas, Jadvyga Steckaitė, Stepas Bacevičius. Šis pastatymas keletą kartų buvo atnaujintas. 1960 m. „Linksmąją našlę“ vėl pastatė režisierius R.Andrejevas, dirigentas Juozas Indra, o dainavo puikūs , žiūrovų pamėgti solistai - Vytautas Rimkevičius, Vytautas Blažys, Stasė Repečkaitė, Marija Žilionytė, Leonas Stanevičius, Kazys Mikalauskas ir kiti.
1970 m. operetę į Kauno sceną vėl grąžino žinomas estų režisierius Paul Mägi ir dailininkas Eldor Renter, o pagrindinius vaidmenis sukūrė Danutė Dirginčiūtė, Filomena Viržonytė, Mykolas Rekys, Jonė Ragaišytė ir kiti. 1988 m. dar kartą ją pastatė režisierius Valius Staknys, estų dirigentas Eno Kivil, dailininkė Giedrė Riškutė, Hanos vaidmenį atliko D.Dirginčiūtė, Violeta Sagaitytė, Eleonora Kliučiūtė, Danilos - M.Rekys, Gediminas Maciulevičius, Barono Cėtos - Aloyzas Domeika, Eduardas Gutauskas. Operetė pastatyta Klaipėdoje ir Vilniuje.
