aA
Kovo 22, 24, 26 dienomis į Vilniaus kongresų rūmus grįžta ne tik išskirtinis Vilnius City Operos spektaklis, bet ir jo ryškiausia žvaigždė, Londono Karališkajame teatre ir muzikos gurmanų aukštai vertinamame Zalcburgo festivalyje ne kartą pasirodžiusi solistė. Tai – Jurgita Adamonytė, Claude'o Debussy „Pelėjo ir Melisandos“ premjerose sužavėjusi tiek žiūrovus, tiek kritikus, už šį vaidmenį nominuota Auksiniams scenos kryžiams.
Jurgita Adamonytė
Jurgita Adamonytė
© Rokas Baltakys nuotr.

Tiesa, į D. Ibelhauptaitės ir G. Rinkevičiaus pastatymą ji atvyko jau pasikausčiusi – po puikaus, visų išliaupsinto debiuto Velso operoje. Tačiau juk ne atskiri pasiekimai apibūdina tokį talentą...

Dalia Ibelhauptaitė apibūdina Jurgitą kaip knygą, kurioje daug nuostabių pastraipų ir spalvų. „Kol dar nebuvau susitikusi su Jurgita, maniau, jog ji yra labai talentinga, trapi artistė, sugebanti scenoje kurti poetinius, lyg skraidančius padebesiuose vaidmenis, – pasakoja režisierė. – Kai pradėjome dirbti, supratau: tai ir itin valinga, griežta, net vyriškų savybių turinti menininkė. Visiškai nestebėtina, kad ji sukūrė puikų ir nepriekaištingai įtaigų Jono vaidmenį operoje „Jonas ir Greta“, o absoliuti jos triumfo valanda, mano nuomone, atėjo atliekant kaip reta sudėtingą Melisandos vaidmenį operoje „Pelėjas ir Melisanda“. Jurgita absoliučiai, tūkstančiu procentų emociškai save atiduoda, „susidrasko“ žiūrovo akivaizdoje, todėl šis į ją žiūri užburtas ir apstulbęs.“

Jurgita Adamonytė
Jurgita Adamonytė
© Rokas Baltakys nuotr.

– Tikriausiai sutiksite, jog solisto darbas – neabejotinai spalvingas, įdomus, bet ne ką mažiau sudėtingas. Jau turite ne vienerių metų patirtį, tad ką reiškia būti operos soliste? – klausiau Jurgitos Adamonytės.

– Reikia nuolat mokytis naujas partijas mintinai, gyventi mažiausiai 6 mėnesius per metus ne namie, o su lagaminu kažkur nuomotame bute. Siaubingai ilgėtis šeimos, namų... Kartais džiaugtis kuriamu operos pastatymu, o kartais dantis sukandus tiesiog atidirbti ir daryti tai, ko prašo režisierius ar dirigentas, nors pats su tuo nesutinki...

Tenka aplankyti gražių, įdomių miestų, sutikti puikių žmonių, džiaugtis arba nusivilti muzikavimu. Kaip ir pats gyvenimas, operos solisto darbas irgi labai spalvingas, bet toli gražu ne rožinės spalvos. Su šios profesijos atsakomybe ir stresu susitvarko ne kiekvienas.

– Kokią vietą jūsų gyvenime užima „bohemiečių“ trupė?

– Visada džiaugiuosi, kai „bohemiečiai“ pakviečia dainuoti kartu. Jie – ir studijų laikų draugai, ir mokytojai. Tai žmonės, su kuriais sieju didelę dalį savo jaunystės. Labai smagu pažinti ir jaunąją lietuvių dainininkų kartą, kuriems Vilnius City Operos spektakliai yra pirmosios patirtys scenoje. Džiugu matyti jų smalsumą: visada apipila klausimais ir prašo patarimų. O Dalia ir Gintaras, kolektyvo siela ir širdis, yra fantastiški savo srities profesionalai, išskirtinės asmenybės. Su jais dirbdamas ir bendraudamas jautiesi praturtėjęs.

Jurgita Adamonytė
Jurgita Adamonytė
© Rokas Baltakys nuotr.

– Jau daugiau nei dešimt metų gyvenate užsienyje. Iš pradžių jūsų namai buvo Jungtinė Karalystė, o dabar – saulėtoji Italija... Neslepiate, jog visų šių metų patirtis užgrūdino. Ar niekada nebuvo minčių sugrįžti į Lietuvą?

– Taip, man sunku patikėti, kad jau vienuolika metų prabėgo... Jungtinėje Karalystėje gyvenau ir mokiausi, nemažai dirbau, bet namais niekada nevadinau. Jau 9 metus gyvenu Italijoje, ištekėjau ir auginu dukrytę.

Į Lietuvą grįžti stengiuosi kaip įmanoma dažniau. Joje mūsų visada laukia mano tėtis ir brolis su šeima, taip pat patys geriausi draugai.

Mano vyras yra muzikas – dirigentas, pianistas ir kompozitorius. Jei jis nedėstytų akademijoje Italijoje, būtume laisvi rinktis, kurioje pasaulio šalyje gyventi.

Kažkada, dar mūsų draugystės pradžioje, svajojome apie Olandiją, bet likome Italijoje. Gimė dukrytė, dabar jau eina į mokyklą. Gyvename šalia mano vyro mamos, o tai neįkainojama pagalba, kai esu išvykusi. Taigi kol kas neketiname nieko keisti. Dažnai tyliai pasidžiaugiu, kad į gerą klimatą pataikiau, nes labai nemėgstu šalčio...

– Minite, jog sėkmingai solisto karjerai svarbu kolegiškumas. Kaip jūsų kolegos? Ar esate susidūrusi su nemaloniomis situacijomis, o gal priešingai – operos pasaulio pažintys atnešė tvirtų draugysčių?

– Manau, kad būti geru kolega yra svarbu bet kuriame darbe. Per visą karjerą esu sutikusi gal tik porą nemalonių kolegų. Opera yra pats stambiausias muzikos žanras – būna, kad spektaklyje dirba daugiau žmonių, nei yra žiūrovų salėje. Tikrai svarbu, kad tokiame dideliame kolektyve vyrautų pagarba, tolerancija ir nuoširdus noras vienas kitam padėti.

– Dorabela, Olga, Melisanda... Esate atlikusi daug skirtingų partijų, tarp kurių galima rasti net ir vyriškų vaidmenų! Kokie personažai jums pačiai atrodo mieliausi, artimiausi?

– Šiuo metu man artimiausias ir įdomiausias yra Melisandos vaidmuo operoje „Pelėjas ir Melisanda“. Mokausi naujas partijas – Dianos vaidmenį Francesco Cavalli operoje „La Calisto“ ir Izoldos vaidmenį Franko Martino operoje „Le Vin Herbè“. Gal jos užgoš Melisandą, dar nežinau…

– Kaip vertinate Lietuvos operą pasauliniame kontekste?

– Lietuvos opera – labai didelis apibendrinimas. Tiesą sakant, Nacionaliniame operos teatre nebuvau jau daug metų, Kauno ir Klaipėdos teatruose taip pat...

Galiu kalbėti tik apie Vilnius City Operą, kur grįžtu nuolat. Kūrybinio darbo kokybė čia yra tikrai aukšto, tarptautinio lygio. Tačiau komanda turi kaskart atsiprašinėti už neturėjimą kur repetuoti, už nešildomas patalpas, už repeticijas koridoriuose, už nedidelius honorarus. Gerai, kad aistra kurti su bendraminčiais neblėsta.

„Bohemiečiai“ yra kaip viena šeima – Dalia dažnai tai kartoja ir nemeluoja. Suskrendame drauge kurti ir visada džiugu matyti, kaip publika įvertina kokybę ir atsidavimą.

Jurgita Adamonytė
Jurgita Adamonytė
© Rokas Baltakys nuotr.

Trumpai apie operą „Pelėjas ir Melisanda“

Tai opera suaugusiesiems, lyg slapta fantazija, persunkta pavojumi, aistra ir geiduliu, kurios centre – jauna moteris, iš pažiūros pritrenkianti savo grožiu, nekaltumu, elegancija ir šviesa, tačiau, kur tik pasirodo, turi didelę galią kurti chaosą ir destrukciją. Operos finale nėra nė vieno vyro, kuris nebūtų vienaip ar kitaip prisipažinęs jai meile.

Melisanda gyvena savo uždarame emocijų pasaulyje, – tai dažnas poelgis ir XXI amžiuje, ypač tų, kurie nenori prisiimti gyvenime atsakomybės už savo veiksmus ir vis jaučiasi „nekalti“. Vis dėlto dieviško grožio Debussy muzika apgaulinga – už jos slepiasi intriguojantis siužetas ir didelė dramatinė bedugnė – dažnai kaip ir gyvenime viskas pasirodo ne taip, kaip atrodė iš pradžių...

L’Officiel Mada

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kristina Sabaliauskaitė kviečia mokinius dalintis mintimis apie laisvę (1)

Jau šeštus metus iš eilės rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kartu su leidykla „Baltos...

Paskelbta „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonijos data

„Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija šiemet perkelta į rudenį – ji vyks...

Pasitelkdamas dronus meninėje fotografijoje įamžino kalėjimų kasdienybę

Dronus ir įkalinimo įstaigas iki šiol siedavo tik nelegalūs gabenimai, tačiau fotomenininkas...

Prancūzijos karalienės Marie-Antoinette kelioninis lagaminas parduotas aukcione (2)

Kelioninis lagaminas, kažkada priklausęs per Prancūzijos revoliuciją giljotinuotai karalienei...

Beveik 700 kūrėjų pradedamos mokėti vienkartinės kompensacinės išmokos (1)

Lietuvos kultūros taryba pirmadienį pranešė pradedanti mokėti vienkartines kompensacines...

Top naujienos

Šios šalies pavyzdys pasaulyje aptarinėjamas kone plačiausiai: švedų strategija turėjo rimtų argumentų pasirinkimą lemia 3 faktoriai (161)

Pagal Oksfordo universiteto sukurtą Vyriausybių priemonių griežtumo indeksą, leidžiantį...

„Aukso amžius“ baigėsi: per karantiną šimtus darbuotojų įdarbinusios įmonės dalies jų atsisako (63)

Nors kovo 16-ąją šalyje įvestas karantinas dėl staigiai išaugusios paklausos drastiškai augino...

Kinijos virusologė: naujasis koronavirusas – tik ledkalnio viršūnė

Kinijos virusologė, geriausiai žinoma savo moksliniais darbais, susijusiais su šikšnosparnių...

Eurolyga COVID-19 apkasuose: laisvai stumdomas kalendorius ir komandos-legionierės (1)

Pustrečio mėnesio galimybių pratęsti sezoną ieškojusi Eurolyga jų taip ir nesurado. Dabar...

Ekonomistai: atsivėrus ekonomikoms, atsiras įvairiausių naujų darbų (11)

Termoskenavimo specialistai Jutoje ir Merilende. Kontaktų atsekėjai San Fransiske. Dezinfekuotojai...

The Economist

Politinio karo ginklai: Rusijos ir Vakarų šalių politinės kovos

Kaip klostėsi ir kito Rusijos ir Vakarų šalių politinės kovos.

Lietuvoje mokytoju dirbantis prancūzas įvardijo klaidą, kurią daro daugelis: papasakojo, kaip savo vaikus auklėja prancūzai (33)

Tinkamas vaikų auklėjimas nuolat išlieka visuomenės ir ypač tėvų dėmesio centre. Tėvai...

Kaip sunokinti avokadą per 10 minučių (8)

Avokadus geriausia nokinti namuose. Neverta pirkti jų parduotuvėje minkštų dėl dviejų...

4 ženklai, bylojantys apie suprastėjusį regėjimą (8)

Šiuo metu dar daugiau naudojamės išmaniosiomis technologijomis, o tai tikrai nėra naudinga mūsų...

Godos Alijevos pamąstymai apie pinigus vyro ir moters santykiuose sukėlė aršias diskusijas: atlikėjos atvirumą įvertino ne visi (80)

Kas turėtų apmokėti sąskaitą kavinėje – vyras ar moteris? Štai toks iš pirmo žvilgsnio...

|Maža didelių žinių kaina