„Inovatorių slėniui“ įsigijus Kamariškių dvarą, išlikusios istorijos buvo nedaug, tačiau su istorikų komanda pavyko išsiaiškinti pačią jo atsiradimo istoriją bei daug neįtikėtinų istorinių momentų. Menininkai atvirauja, kad galimybė įamžinti Kamariškų dvaro istoriją, kuriai tiek nedaug trūko iki pranykimo, yra išties reikšminga.
Menininkų pamilti – sparnuotieji husarai
Ne vieno menininko dėmesį patraukė Kamarovskių sūnų istorija, kadangi jie buvo husarai LDK kariuomenėje. Tai ypač sužavėjo menininką Ramūną Bilinską, kuris plenero metu savo rankomis nukalė varines plunksnas, primenančias husarų aprangą – sparnus ant riterių nugarų.
„Husarų apranga buvo išties įspūdinga. Sakoma, kad su dideliais sparnais ant savo nugarų jie gąsdindavo priešą ir taip pat apsaugodavo jas nuo rimtesnių sužeidimų. Todėl sukūriau varines plunksnas, kurios nuo šiol puoš įvairias dvarvietės vietas. Tai tarsi atspindys iš praeities, tik nuo šiol husarų sparnų pėdsakai dvare bus išlikę dar eilę metų“, – pasakoja R. Bilinskas.
Skulptorius Algirdas Gaižauskas neslepia, kad prieš pradedant kurti naują meno kūrinį, iš pradžių nežinojo, kas ten bus, tačiau greitai viskas pasidarė aišku:
„Tik kūrybinio proceso eigoje supratau, kad tai husaras Kamarovskis, kuris pasitinka atvažiavusius svečius ir svetingai iškėlęs rankas kviečia juos užsukti į jo dvarą – pasakoja Algirdas Gaižauskas.
Kaligrafės prisilietimas prie dvaro istorijos
Menininkė Violeta Mackialo pasakoja, kad atvykus į Kamariškių dvarą jos dėmesį iš karto patraukė buvęs „Karvutės saldainio“ fabrikas. Dalis jo yra atkurta juodomis plytomis, kurios priminė menininkei kaligrafiją – būtent tai tapo jos įkvėpimu.
„Tam, kad įgyvendinčiau savo kūrybinę idėją, kreipiausi į vietinį istoriką, norėdama paklausti, ar Kamariškių dvare yra išlikusių kokių nors ranka užrašytų dokumentų. Tuomet istorikas su manimi pasidalino sena receptų knyga „Namų šeimininkės užrašai“. Naujuosiuose kaligrafijos darbuose galima perskaityti dalį tekstų, o kiti išliko neįskaitomi būtent taip pat kaip ir knygoje, kurios puslapiai išblukę ir apiplyšę“, – pasakoja V. Mackialo.
Kaligrafijos darbuose naudota geltona spalva – tai kaip dokumento amžiaus liudininkas, paaiškina menininkė, kalbėdama apie knygos seną popierių, kuris per laiką įgauna vis gelsvesnį atspalvį.
Įamžinti Kamarovskių šeimos portretai
Menininkė Agnė Juršytė plenero metu sukūrė tris dailės kūrinius, kuriuose pavaizduoti Kamarovskių šeimos nariai. Anot jos, įamžinti šiuos asmenis paskatino tai, jog būtent nuo jų pavardės ir kilo šio dvaro pavadinimas.
„1634 metais šį dvarą paveldėjo trys Jurgio Martinovičiaus Kamarovskio sūnūs. Visgi iki tol Kamarovskių šeima labai mėgo teistis su kaimynais dėl įvairių smulkmenų bei taip įsiveldavo į ilgiausiai besitęsiančias bylas. Todėl netgi dvarą paveldėję sūnūs privalėjo jį išpirkti – A. Juršytė paaiškina, kodėl būtent šias asmenybes pasirinko įamžinti dailės kūriniuose.
Kiekvienas meno kūrinys – kita istorija
Plenero metu kiekvienas menininkas galėjo atskleisti istoriją įvairiausiomis meno formomis. Kai kurie menininkai piešė Kamariškių dvaro istoriją atpasakojančius komiksus, kiti kūrė muziką, taip pat nebuvo apsieita be keramikos dirbinių:
„Ilgai galvojau, kas gi galėtų tikti Kamariškių dvarui. Paskutiniu metu savo kūryboje vaizduoju daug vandens, todėl pagalvojau, kad šiame dvare savo vietą atrastų fontanas, kuris taptų poilsio vieta, grožio centru. Vanduo – gyvybės ir atgimimo ženklas, todėl manau, kad tai puikiai atspindi Kamariškių atnaujinimą ir ruošimąsi naujam etapui“, – pasakoja menininkė Žaneta Aidietytė.
