aA
Suprasti šiuolaikinį meną – nelengva užduotis net profesionalams, net nekalbant apie tuos, kurie turi neįgudusią akį. Tačiau net jei tokio meno nesuprantate – nieko baisaus. Jis visas ir neturi būti suprastas. O galbūt suprasite vėliau, kai mintyse jis susijungs su kitais pastebėjimais. Galiausiai – reikia tiesiog mėgautis pačiu bandymo suprasti procesu. Apie tai buvo kalbėta MO muziejaus atidarymo proga vykusioje diskusijoje.
Virginijus Kinčinaitis, Kristupas Sabolius, Virginija Januškevičiūtė
© DELFI / Domantas Pipas

Dovanoja nesupratimo galimybę

Vien tai, kad keliamas toks provokuojantis klausimas, kaip suprasti šiuolaikinį meną, pasak diskusijos moderatoriaus filosofo, rašyto Kristupo Saboliaus, jau rodo, kad šis klausimas yra kiek neaiškus, miglotas, iki galo nesuprantamas. Ir nors jį jam dažnai kelia studentai, jis pats neturi galutinio, vienintelio teisingo atsakymo – nes jo čia ir negali būti.

„Supratimas nėra tai, kas iš anksto duota, nėra kažkokia schema, kurią galėtume pasiimti naudoti: prie paties supratimo turime prieiti ir meno kūriniai siūlo tam tikras prieigas“, – kalbėjo K. Sabolius.

Šiuolaikinio meno centro kuratorės Virginijos Januškevičiūtės nuomone, suprasti meną apskritai yra du tarpusavyje nederantys žodžiai. „Žodis menas tarsi suponuoja, kad visi menininkai dirba prie kokio nors bendro projekto. Tam tikrame mastelyje, itin plačioje perspektyvoje, tai tikriausiai net yra tiesa, ir vis tik visi darome skirtingus dalykus“, – pastebėjo ji.

Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis atkreipė dėmesį, kad tokių diskusijų, kuriose kalbama kaip suprasti šiuolaikinį meną, nuolat vyksta visame pasaulyje, o tai parodo, kad žmonės ieško būdų ištrūkti iš savo kasdienybės ir kitaip pažvelgti į pasaulį.

„Jei mes čia susirenkame, vienaip ar kitaip ištrūkstame iš to suprantamo pasaulio ir tikimės bent nedidelės paslapties šitame gyvenime, bent nedidelio užsimiršimo, nušvitimo, kurie yra anapus supratimo, ir gal čia yra ta tiek klasikinio, tiek šiuolaikinio, tiek modernaus meno viltis, paguoda ir buvimo prasmė, kad jis mums suteikia šitą nesupratimo, iškritimo iš supratimo erdvės galimybę“, – svarstė jis.

Be to, tęsė V. Kinčinaitis, kiekvienas bando suprasti meną pagal savo poreikius: vienaip jį supranta moksleiviai, kitaip – studentai, planuojantys studijuoti meną, dar kitaip – jau dirbantys ar savo karjeros pabaigą pasiekę menininkai ir tt.

„Visiems menas funkcionuoja skirtingai, kitokiuose režimuose, tad turbūt tarpusavio diskusijose rastume ir kitokių atsakymų. Juk menas turi daugybę funkcijų: jis turi galią ne tik jungti, bet ir skaidyti. Yra daugybė žaidėjų, kurie dažnai juda paralelinėse visatose“, – kalbėjo V. Kinčinaitis.

Raktas – konteksto išmanymas

Visgi, jei norite bent šiek tiek giliau pažvelgti į šiuolaikinį meną, vieno kūrinio ar parodos išnagrinėti nepakaks – tam reikia kuo daugiau pažinti meno kūrinio atsiradimo kontekstą.

„Paslaptis yra visai arti tavęs, žinai, kad nesuprasi, bet pradedi ieškoti kažko, kompaniono, kuo galėsi papildyti minčių arsenalą ir galbūt remtis vėliau. O čia be atminties – nė žingsnio. Net vienkartiniai performansai yra suprantami per mūsų atmintį: svarbu, ką su jais veikiame toliau, kokia atrama jie tampa, ir gal net tampa visai kitais dalykais, kurių negalėjome tikėtis“, – kalbėjo V. Januškevičiūtė.

Pasak V. Kinčinaičio, istorinis kontekstas kartu kuria ir turinį, ir mūsų supratimą: tik jį reikia dar išgyventi, išlaukti – gal ateityje bus aiškiau? „Ką daryti su tuo šiuolaikiniu menu, kur galėtų būti instrukcijos ir navigacija? Tos įvairovės neišvengsime, jos gali būti ir įdėjus pastangų ją galima suprasti, jei mes nenorime to atsakymo gauti labai greitai ir patogiai. Jei matytume kiekvieną šiuolaikinio meno istorijos etapą, žinotume, apgalvotume, įsisąmonintume jų raidą, tada kiekvienas šiuolaikinio meno gestas būtų aiškesnis – nuo pirmo performanso iki paskutinio. Tada matytume, kaip jie kito, atsektume tam tikrą logiką, galėtume net nuspėti perspektyvas dešimčiai metų į priekį“, – kalbėjo jis.

K. Sabolius prisiminė žinomo meno kuratoriaus Nicolas Bourriaud naudotą paralelę, kad šiuolaikinis menas gali būti toks kvailas ir nesuprantamas kaip teniso žaidimas, jei žmogus jį stebi nieko nežinodamas pirmą kartą. „Ką jie čia daro? Mušinėja kamuoliuką. Taip, o kodėl? Nes negalima į tam tikrą plotą pataikyti, reikia tam tikru būdu paduoti. Kodėl tokiu? Dar tada daug pinigų įsijungia, prizai ir taip toliau. Tam, kad visą tą iniciaciją patirtum, ji dabar yra tokia jau kultūriškai įsteigta, reikia atlikti labai daug žingsnių – tą mes suprantame. Todėl, kad šis žaidimas, yra įtvirtintas, turi istoriją, taisykles, mes galime palyginti skirtingus žaidimo stilius ir panašiai“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad su menu yra atvirkščiai – jis yra kaip antisportas, nes ten taisyklės visada išradinėjamos iš naujo.

„Meno istoriškumas taip pat yra labai svarbus momentas: negali šiandien ateiti ir rimtu veidu nutapyti juodo kvadrato – tai yra tam tikroje epochoje ir tam tikrame kontekste padarytas dalykas. Visi meno kūriniai tam tikra prasme yra meninio tyrimo išdava, o tas meninis tyrimas reikalauja ir tam tikro žiūrovo nusiteikimo. Bet čia iškyla problema su estetika: dažnai žiūrovas įpratęs, kad jam nereikia nieko galvoti ir nieko tirti. Estetinis mūsų patyrimas pritaikytas prie kitokių registrų“, – kalbėjo K. Sabolius.

Praturtina neteikdamas atsakymų

V. Januškevičiūtė pabrėžė, kad visi meno suprasti neįmanoma – bet suprasti kažkiek, net mažai, yra labai įdomu. O kartais supratimas ateina vėliau, nebūtinai tą akimirką, kai žiūrime į meno kūrinį. „Įvykiai gali įvykti vėliau tavo galvoje, kai kažkas, ką matei, susijungia su kažkuo kitu“, – pastebėjo ji.

V.Kinčinaitis pridūrė, kad nėra malonesnio užsiėmimo nei domėtis menu. „Tas buvimas kartu su menu, pats procesas, galimybių nuojautos išplečia visas mūsų gyvenimiškas galimybes – jis ir neteikdamas atsakymų mus praturtina“, – kalbėjo jis.

K. Saboliaus nuomone, į meno svarbą šiandieniniame pasaulyje reikėtų atsižvelgti ir konstruojant švietimo sistemas. „Hierarchija dalykų, kurių mes mokomės mokykloje, yra labai ydinga ir pasenusi – o juk ta logika siūlo, kas gyvenime svarbu. Mano akimis, reikia suprasti, kad ne vedimas į dailės būrelius yra meno edukacija, bet per meną galime kitaip suvokti chemiją, matematiką, jau nekalbant apie socialinius procesus. Meno suvokimas turėtų būti integruotas į edukacinę sistemą kaip pagrindinis dalykas“, – siūlė jis.

„Tai nėra susiję su kažkokių dalykų pervertinimu, tiesiog meniniame procese yra daug eksperimentavimo, technikų, tai yra tam tikra laisvės kultivavimo forma. Ne meno reikia mokytis, o pro meną reikia mokytis kitų dalykų“, – svarstė K. Sabolius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Italijoje atsirado prieš 22 metus pavogtas Klimto paveikslas (1)

Atsirado 1997-aisiais Italijoje pavogtas austrų tapytojo Gustavo Klimto (1862-1918) paveikslas....

Kamilė Gudmonaitė: vidinėms krizėms lyties nėra

Režisierė Kamilė Gudmonaitė Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato spektaklį „Panika“ pagal...

Ispanų tenoras Jose Carreras paskelbė svarstąs apie savo muzikinės karjeros pabaigą

Garsusis ispanų tenoras José Carreras paskelbė, kad ketina baigti savo muzikinę karjerą....

Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas skirtas teatro kritikui Helmutui Šabasevičiui

Lietuvos teatro sąjunga 2019 metus palydi svarbia tradicija. Nuo 2009 m. pinigine premija...

Banksy prieš Kalėdas pristatė dar vieną jautrią meninę instaliaciją (1)

Pirmadienį , gruodžio 9 dieną, Jungtinės Karalystės Birmingamo miesto Vyse gatvės plytų...

Top naujienos

Užkalnis. Niekas nenorėjo dirbti

Buvo toks filmas iš sovietinių laikų: „Niekas nenorėjo mirti“. Su šiomis dienomis niekaip...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (64)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...

Venckienės sūnus Karolis: galėjome bėgti į Meksiką, bet mes tikėjomės, kad mama nebus išduota Lietuvai (289)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus LNK laidai „Bus visko“ papasakojo apie gyvenimą...

Būsto rinka – visų laikų pike: kaip toliau keisis kainos ir palūkanos (19)

Trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo tendencijos Lietuvoje ir kitose Baltijos...

Liga, kuri prasideda nekaltu odos niežėjimu, o baigiasi sąnarių persodinimu: kam susirgti – didžiausia rizika? (78)

Sonata jau 25 metus serga žvyneline . Ji susirgo būdama vos 20 metų, kai dar studijavo. Ši liga...

Penkiametė, spaudžiant 35 laipsnių speigui, išgelbėjo vos 1,5 metukų mažylį

Viena namuose Aliaskos kaime palikta penkiametė, dingus elektrai, čiupo į glėbį pusantrų metukų...

Gyvai / „Kitokie pasikalbėjimai“ su Benu Aleksandravičiumi

Kaip teisingiausiai reikėtų apibūdinti Beną? Užduotis – ne iš lengvųjų. Jis – itin...

Lietuvis nustebo pamatęs sąskaitą už langus ir duris: o atrodė, kad brangiausia – jau praeityje (15)

A++ klasė, 100 tūkst. eurų už 100 kv. metrų namą ir 500 eurų namo išlaikymui per metus. Ar tai...

Į teismą Lietuvos valstybę padavęs generalinis prokuroras teigia prieš ją nekovojantis papildyta Skvernelio komentaru (163)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako nekovojantis prieš valstybę ieškiniu dėl darbo...