„Dažnai pasitaiko, kad menininkai būna labiau intravertiški, atsiskleidžiantys per kūrybą, o ne per save kaip asmenybę. Ir tai nėra nei blogai, nei gerai. Bet kokiu atveju, kūryba yra pirmoje vietoje. Tad tikrai šaunu, kai menininkai turi šalia profesionalus, kurie užsiima jų kūrybos įvedimu į meno rinką. Tokiu atveju menininkai gali nesirūpinti pašaliniais darbais ir savo laiką skirti kūrybai“, – apie meno vadybą pasakoja „Lewben Art Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė. „Jaunoji karta šiais aspektais aktyvesnė ir laisvesnė. Jie patys mielai deda pastangas, kelia savo darbus į socialinius tinklus, išnaudoja matomumą. Žinoma, tai yra darbas ir tikrai ne kiekvienam tai patinka ir sekasi daryti.“
Įvairiausių kanalų išnaudojimas žiniai apie savo kūrybą skleisti yra protingas žingsnis, galintis prisidėti prie menininko karjeros posūkių. „Lewben Art Foundation“ vadovės teigimu, yra ne viena sėkmės istorija meno pasaulyje, kai kūrėjas, keldamas savo darbus į socialinius tinklus, sulaukė ne tik gausaus sekėjų būrio, bet ir šlovės bei kolekcininkų dėmesio.
„Amoako Boafo galėtų būti puikus pavyzdys, kaip socialiniai tinklai padėjo menininkui išgarsėti. Jis keldavo savo kūrinius į Instagram, kol vieną dieną kitas menininkas parodė jo profilį savo galeristui ir dabar A.Boafo darbai parduodami už šimtus tūkstančių, – vieną sėkmės istorijų pasakoja U.Bužinskaitė. – Tačiau socialiniai tinklai – tik viena iš daugelio sudedamųjų meno rinkos dalių ir tikrai ne pati svarbiausia. Mes kartu su „Lewben Art Foundation“ taip pat aktyviai stebime ir dalyvaujame meno lauke, sekame naujienas, lankomės parodose ir mugėse. Net ir savo atostogas, jų kryptis deriname su įvykiais meno pasaulyje, kuris visada gyvas, besikeičiantis ir pilnas naujovių.“
Kurse „Meno pjūvis“ Ugnė Bužinskaitė drauge su „Lewben Art Foundation“ dukterinio fondo – Lietuvos išeivijos dailės fondas – vadove Giedre Marčiulaite pristatys platų XIX-XX a. lietuvių menininkų, išsibarsčiusių po visą pasaulį, kūrybos spektrą nuo realizmo iki abstrakcijos ir šiuolaikinio meno objektų.
„Paskaita bus šiuo metu V. Kasiulio dailės muziejuje vykstančios parodos „Paralelinis laikas“ dalis, kartu su eksponuojamais kūriniais pristatant žymiausius Lietuvos išeivijos menininkus, kuriančius už Lietuvos ribų. Kviesime pažinti jų kūrybos užkulisius ir kasdienybę. Taip pat pasakosime apie šiuolaikinius lietuvių menininkus, kurie gyvena ir kuria nebeprisirišdami prie konkrečios gyvenamosios vietos ir yra globalaus pasaulio piliečiai, sėkmingai kuriantys globalioje meno rinkoje, atstovaujami užsienio galerijų ir kurių darbai atsiduria pasaulinio garso muziejų kolekcijose. Apie juos plačiau pasakosiu „WoW University“ kurse „Meno pjūvis“, – teigia U.Bužinskaitė.
Įsigyti jau pripažinto menininko darbą atrodo saugu. O investuoti į jauną kūrėją? Pasak „Lewben Art Foundation“ direktorės, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, taip ir šioje, klaidų pasitaiko. Ypač jei pačioje pradžioje vadovaujamasi tik savo nuojauta.
„Klaidų pasitaiko visiems, o kolekcijos formavimas yra natūrali šio kelio dalis, – pasakoja U.Bužinskaitė. – Kolekcionuoti galima pradėti saugiai, su meno patarėjais, kurie dažnais atvejais apsaugo nuo klaidų. Tačiau ilgainiui kolekcininkai tampa profesionalais, pripratina savo akį ir gali patys jau gerai nuspėti. Tai ateina su laiku, kaip ir kitose srityse. Pradedant kolekcionuoti patartina aktyviai domėtis meno pasauliu, lankytis parodose ir parodų atidarymuose, mugėse, muziejuose, skaityti meno naujienas profesionaliuose meno portaluose, bendrauti su kuratoriais, galerijomis, muziejais.“
„Lewben Art Foundation“ dirba dvejopu principu: konsultuojasi su meno patarėjais, tariasi tarpusavyje, tačiau visi į kolekciją įsigyjami kūriniai patenka pritarus fondo valdybos pirmininkui, kolekcininkui, mecenatui Viliui Kavaliauskui. Pasak fondo vadovės, per dešimt metų jiems jau pavyko rasti savitą bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo sistemą.
