K. Jarmalytė savo tapyba perteikia ambiciją būti individualiam, netobulam, bet tikram

Karolina Jarmalytė – naujas vardas Lietuvos meno padangėje. Netrukus 27-ąjį gimtadienį švęsianti DELFI pardavimų komandos vadovė šiemet atrado dar vieną talentą, kai į rankas rimčiau paėmė teptuką. Drobėje nutapytas pirmasis paveikslas gerokai nustebino ne tik ją pačią bei artimuosius, tačiau ir menu besidominčius galerijų darbuotojus už Lietuvos ribų.

Spontaninio realizmo tapybos pradininko Voko ir prancūzų dailininkės Francoise Nielly įkvėpta, menininkė savo debiutinėje parodoje „Activated Colors“ pristatys 2014 m. tapybos darbus.

„Parodoje pamatysite paveikslus, atskleidžiančius daugiabriaunę, nebūtinai gražią, personažų įvairovę. Pasitelkusi akrilą ir aliejinius dažus tapau spalvingus ir ekspresyvius portretus. Vaizdinga ir drąsia charakteristika perteikiama ambicija būti individualiam, netobulam, bet tikram. Postmoderniame skaitmenos pasaulyje, kur vis labiau skatinamas dirbtinis tobulumas kaip natūrali būsena, o natūralus žmogaus grožis suvokiamas kaip tobulai visuomenei nebetinkanti forma, ši paroda tarsi sufleruoja žiūrovui apie įvairialypės egzistencijos būtinybę, primena apie netobulą, bet tikrą ir talpią žmogaus laimę bei būtį“, - pasakoja autorė.

Įdomu tai, jog kūrėja tapybos ankščiau niekur nesimokė.

„Mokykloje vietoje dailės pamokų pasirinkau teatro pamokas, man tai atrodė kur kas įdomiau. Tiesa, namuose kartais piešdavau, bet tai nebuvo rimta. Buvau įstojusi į Kauno kolegijos, J. Vienožinskio menų fakultetą studijuoti dailės pedagogikos, tačiau ten neužsibuvau, po 3 mėnesių studijų sužinojusi, kad nebus interjero dizaino pakraipos, jau kitą dieną sėdėjau pas prodekanę kabinete ir tvarkiausi popierius dėl akademinių atostogų. Jau tada gerai žinojau, kad nebegrįšiu. Taip ir nutiko. Visada labai aiškiai žinojau, ko noriu gyvenime. Palikusi kolegiją gana greitai pradėjau dirbti reklamos pardavimų ir interneto srityje, nelabai glaudžiai susijusioje su menu“, - prisimena K. Jarmalytė.

Potraukis ir meilė menui niekur nedingo, tad eilę metų Karolina save realizavo fotografuodama. Ypatingą trauką jautė portretams. Tačiau to buvo maža, todėl prieš metus menininkė pradėjo ieškoti kitų savirealizacijos alternatyvų, kol šiemet prisijaukino tapybą.

„Pabandžiau piešti eskizus namuose, patiko ir sekėsi. Nusprendžiau lankyti vakarines akademinio piešimo pamokas pas privatų piešimo dėstytoją kuris ruošia jaunus studentus egzaminams, norėjau pasimokyti perspektyvos pagrindų. Tačiau po kelias savaites trukusių intensyvių užsiėmimų supratau, jog vadovės darbo krūvio su intensyviomis vakarinėmis pamokomis suderinti nepavyks. Pabandžiau su dėstytoju tartis dėl vienos pamokos per savaitę, bet jis nesutiko. Taigi, po kurio laiko nusprendžiau išmėginti tapybą savarankiškai. Pasiėmiau akrilą ir drobę, nusipiešiau eskizą ir pasileidau spalvotais teptuko vingiais. Žiūrėdama į pirmąjį pabaigtą paveikslą pati netikėjau, kad jį nutapiau, - juokiasi K. Jarmalytė. – Vėliau sulaukiau itin didelio aplinkinių paskatinimo, tad paveikslai gimė vienas po kito. Tapydavau viena užsidariusi namuose besiklausydama Brock Berrigan muzikos. Prie molberto praleisdavau po 4-8 valandas. Kartais netgi po 17 valandų per savaitgalį. Pamiršdavau ir maistą, ir linksmybes su draugais.“

Jauna menininkė, tapanti išskirtinius paveikslus, kaip pati sako, intuicijos vedina, pasidomėjo ir savo giminės istorija ir tokio meninio polėkio atsiradimu. Karolina išsiaiškino, kad pieštukas jaunystėje nebuvo svetimas ir jos tėčiui. Taip pat mergina yra Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kauno bendrijos pirmininkės ir aktyvios visuomenės veikėjos Marijos Garšvienės anūkė. Pernai už meninės raiškos sklaidą ir bendruomeniškumo skatinimą ponia Marija Kauno mero buvo apdovanota gerumo kristalu. 

Jos močiutė taip pat aktyviai organizuoja įvairius labdaringus renginius, vakarones, paskaitų ciklus pagyvenusiems žmonėms, vaikų globos namų auklėtiniams, neįgaliesiems, rengia įvairias akcijas lietuvybei stiprinti. Taigi, aktyvumo ir meninės veiklos netrūksta ir anūkei. Karolina, sužinojusi, kad jos senelis gyveno Vilniaus menininkų pamėgtame rajone Užupyje, savo pirmąją parodą nusprendė rengti būtent Užupyje būtent dėl šių jai asmeniškai svarbių sąsajų.

K. Jarmalytė turi didelių ambicijų kūrybos kelyje, ji norėtų savo darbus eksponuoti ir užsienio galerijose. Apie darbų pardavimą menininkė kol kas dar negalvoja. Nors norinčių papuošti savo namus jos paveikslais jau netrūksta.

„Norėčiau, kad mano darbai žmonėms sufleruotų apie įvairialypės ir laimingos egzistencijos galią bei įkvėptų. Iškeltų į paviršių užslėptas grynąsias savybes kaip sąlygą laimingai, visapusiškai ir užpildančiai iki visumos žmogaus būčiai“, - sakė ji.

Ekspoziciją bus galima aplankyti rugpjūčio 14- 30 dienomis, galerijoje "Galera" Užupio g. 2a, Vilnius.