Spektaklio režisierius – net kelių „Auksinių scenos kryžių“ laureatas Gintaras Varnas. Vaidins legendinių aktorių ketveriukė: Kostas Smoriginas, Vidas Petkevičius, Dalia Overaitė ir Jūratė Onaitytė. Spektaklio scenografiją kuria nebe pirmą kartą su G. Varnu dirbantis dviejų „Auksinių scenos kryžių“ (2008 ir 2012 m.) laureatas dailininkas Gintaras Makarevičius.
„Junas Gabrielis Borkmanas“ – vėlyvosios H. Ibseno dramaturgijos pavyzdys. Pjesė parašyta 1896 m. – tai priešpaskutinė H. Ibseno drama. Pasak G. Varno, ši pjesė – apie senatvę, gyvenimo pabaigą. Čia permąstomi poelgiai, jų kaina ir prasmė, suvedamos sąskaitos su likimu. Kūrinyje taip pat kalbama apie skirtingas žmonių kartas – senąją, gyvenančią žlungančiomis iliuzijomis, ir jaunąją – žmones, kurie nori tik gyventi ir būti laimingi. Jie nieko nelaukia, o veikia čia ir dabar – ieškodami savosios laimės, išvažiuoja, pabėga, emigruoja.
„Junas Gabrielis Borkmanas“ Lietuvoje statytas du kartus – 1974 m. Šiaulių dramos teatre ir 1981 m. Valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabar – Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Režisierius G. Varnas prie H. Ibseno dramaturgijos grįžta beveik po 20 metų. 1998 m. Kauno nacionaliniame dramos teatre jo statyta „Heda Gabler“ iki šiol laikoma viena ryškiausių šios pjesės interpretacijų Lietuvos scenoje. Režisierius ypač vertina norvegų dramaturgą dėl jo pjesėse meistriškai naudojamų simbolinių prasmių, gebėjimo išreikšti gyvenimui pasmerkto žmogaus ir jo santykio su visuomene prieštaringumą. Anot G. Varno, H. Ibseno kūrybos aktualumas yra savaime suprantamas, nes šio dramaturgo pjesėse kalbama apie žmogaus gyvenimą.
H. Ibsenas – vienas ryškiausių pasaulio dramaturgų – laikomas šiuolaikinės dramos pradininku ir moderniojo teatro įkūrėju. H. Ibsenas įvardijamas realizmo tėvu teatre. Jis sukūrė savo teatro fenomeną – probleminį teatrą, kurį pats vadino idėjų drama. Šis fenomenas ilgam pakeitė teatro madą – net ir šiandien H. Ibseno sukurtas tiesos modelis gyvas, juo seka ne tik dramaturgai, bet ir žymiausi pasaulio teatrai. Teatro teoretikai ir praktikai H. Ibseną vertina ne vien kaip rašytoją, bet ir kaip mąstytoją, moralinį filosofą, visuomenės kritiką. Jam skiriama vieta „dramos piramidės“ viršūnėje šalia Sofoklio ir William Shakespeare'o.
Praėjus daugiau kaip 100 metų po autoriaus mirties, vis dar žinomos ir pasaulio teatruose statomos apie 15 jo pjesių, tarp kurių – „Peras Giuntas“, „Lėlių namai“, „Šmėklos“, „Visuomenės priešas“, „Laukinė antis“, „Rosmersholmas“, „Heda Gabler“, „Statytojas Solnesas“, taip pat ir „Junas Gabrielis Borkmanas“.
