R. Matačius yra žinomas jaunosios kartos kino režisierius, sukūręs per dešimtį įvairaus žanro trumpametražių filmų. Savojoje „Coliukės“ interpretacijoje režisierius sieks perteikti pasakos pasaulį, jungdamas originalius multimedijos vaizdus su aktorių vaidyba. Per trimatį vaizdą bus siekiama pažvelgti į „Coliukės“ pasaulį šių dienų vaiko akimis.
R. Matačius spektakliu „Coliukė“ debiutuoja kaip teatro režisierius, tačiau teatre jis nėra naujokas. 2015 m. jo bendras darbas su Jaunimo teatro aktore ir režisiere Aušra Pukelyte – spektaklis paaugliams „Teritorija“, sukurtas panaudojant multimedijų galimybes, derinant aktorių darbą su filmuotais vaizdais, – buvo įvertintas „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacija.
Pasak R. Matačiaus, būtent darbas kuriant spektaklį „Teritorija“ ir paskatino jį išbandyti jėgas režisuojant ne filmą, o spektaklį. „Mintis realizuoti teatro scenoje H. K. Anderseno „Coliukę“ brendo apie dvejus metus. Aš tiesiog mačiau, kaip ši pasaka galėtų atgimti, materializuotis teatro scenoje“, – sako R. Matačius.
Spektaklio pagrindą sudarys video projekcijos ir aktorių vaidyba – beveik visiškai atsisakyta dekoracijų. Aktoriai veiks savotiškame projekcijų kokone, kuris žiūrovus sups 180 laipsnių kampu. Jie vaidins nuolat besikeičiančioje aplinkoje – iliustratorius Artiomas Brančelis sukūrė beveik dvi dešimtis skirtingų aplinkų, kuriose atsidurs spektaklio veikėjai.
„Man buvo svarbu sukurti tokį įspūdį, kad vaikas tarsi įsilietų į pasakos pasaulį, taptų jo dalimi, būtų jame, jaustų jį čia ir dabar. Norėjau labai eklektiško spektaklio, todėl kone kiekviena spektaklio scena yra skirtinga, lydima vis kitos projekcijos. Erdvė, kurioje atsidurs spektaklio veikėjai ir žiūrovai, labai keisis: ji bus ir niūri, ir šviesi, ir vaizduojanti mišką, povandeninį pasaulį, net kosmosą“, – sako režisierius.
Kalbėdamas apie būtent šios H. K. Anderseno pasakos pasirinkimą, režisierius R. Matačius prisipažįsta, jog „Coliukė“ jam pirmiausia yra pasaka apie laisvą žmogų. Ji – laisva, pati žingsnis po žingsnio atrandanti pasaulį. Nors, regis, ją nuolat kas nors veda už rankos, nurodo kryptį, tačiau visą kelią ji privalo įveikti pati. Anot R. Matačiaus, pasaka „Coliukė“ jam yra būtent apie tai, kaip iš mažo grūdo išauga didelis žmogus.
Spektaklis skirtas vaikams nuo 6-7 metų – tokio amžiaus, kai jie jau suvokia tėvų santykius, supranta skirtingų socialinių sluoksnių padėtį. Mažiesiems žiūrovams režisierius R. Matačius kuria pirmą kartą.
„Man patinka spektakliai vaikams, kur nesistengiama vaidinti vaikiškai, pataikaujant. Spektaklyje bus ir baisių scenų, ir aš nebijau to rodyti. Esu įsitikinęs, kad ne mes turime nusileisti iki vaiko lygio ir ne vaiką iki savojo turime pakelti – privalome tiesiog gerbti vienas kitą“, – sako režisierius.
Kūrybinė komanda siekia kad, žiūrėdamas šį spektaklį, vaikas patirtų, pajaustų, išsineštų įspūdžių. Spektaklyje nėra moralizuojama ar baksnojama pirštu, rodant, kas yra gerai, o kas – blogai. Svarbu, kad vaikai patys pasidarytų išvadas, interpretuotų spektaklyje perteikiamą žinutę. „Coliukėje“ nėra gerų ar blogų personažų – nė vienas iš jų nėra pasmerkiamas ar nuteisiamas.
Teatrinėje „Coliukės“ interpretacijoje paliečiama daug skirtingų temų, kurios atskleidžiamos pasitelkus konkrečius personažus: varles, pelę su kurmiu, vabalus ir kt. Čia kalbama apie tinginystę, stagnaciją, pokyčių baimę, kartų konfliktą, tradicijų puoselėjimą ir jų primetimą... Labai svarbi yra ir tolerancijos, „kitokio“ priėmimo tema, taip pat lyderių ir pritapėlių paveikslai.
Tuo tarpu pati Coliukė spektaklyje vaizduojama kaip laisva, savojo kelio ieškanti asmenybė. „Coliukę pavadinčiau ne pagrindiniu, o jungiančiu personažu. Ji – kaip veidrodis: nuolat užduoda klausimus, į kuriuos atsakymų reikia ieškoti savyje. Pati Coliukė niekada neteigia, ji tik klausia. Spektaklyje nėra pateikiamas nė vienas atsakymas. Juos žiūrovas turi atrasti pats“, – sako R. Matačius.
Pagrindinį – Coliukės – vaidmenį kuria aktorės Dalia Morozovaitė ir Jonė Dambrauskaitė. Spektaklyje taip pat vaidina Kristina Andrejauskaitė, Ignas Ciplijauskas, Nerijus Gadliauskas, Aleksas Kazanavičius, Janina Matekonytė, Kristina Ovčinikaitė, Aušra Pukelytė, Saulius Sipaitis, Simonas Storpirštis. Pjesės autorė – Gailė Garnelytė.
Pasak D. Morozovaitės, Coliukė – tai gaivališkas pradas, iš kurio dar nežinia, kas išaugs. Ji lipdo, renka save kaip dėlionę, kuria savo vidinį „aš“, įveikdama savo ilgą kelionę. Coliukės kelionė simbolizuoja žmogaus kelią į save, savęs atradimą, savasties susikūrimą.
„Šiame spektaklyje vyksta pokalbis su vaikais (žiūrovais) ne kaip su mažesniais, silpnesniais, mažiau patirties turinčiais, o atvirkščiai – kaip su lygiaverčiais partneriais, iš kurių mes patys galime daug ko pasimokyti. Dėl to man pačiai labai įdomu pamatyti jų reakcijas, suprasti, kas juos palietė labiausiai, ir tokiu būdu toliau kurti, tobulinti savo personažą, papildant jo paveikslą naujomis įžvalgomis, emocijomis, suteikiant jam dar daugiau gelmės“, – sako aktorė D. Morozovaitė.
Kuriant trimatę teatrinę „Coliukės“ interpretaciją, dirbo gausi savo srities profesionalų komanda. Tai – ne tik patyrę Jaunimo teatro aktoriai, bet ir video projekcijų inžinierius Justinas Vencius, kuris iliustratoriaus Artiomo Brančelio sukurtus vaizdus animavo ir pavertė video projekcijomis. Itin svarbus vaidmuo „Coliukės“ interpretacijoje tenka muzikai, kurią kuria kompozitorius Martynas Bialobžeskis. Spektaklio muzikinis takelis apims įvairius muzikos žanrus – nuo elektronikos iki akustikos, net atmosferinių garsų. Kostiumus kuria Berta Bocullaitė. Jie – techniškai sudėtingi, įspūdingi ir puikiai perteikiantys režisieriaus sumanymą.
