Kartu su vienu žymiausių Mateikos paveikslų parodoje bus rodomos šešios dešimtys XVII–XX a. istorinės tematikos meno kūrinių, plačiau pristatančių Liublino miestą, garsų tiek 1569 m. liepos 1 d. pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos unija, tiek įstabia architektūra, kitu meniniu paveldu ir istorija.
2019 m. sukanka 450 metų, kai buvo sudaryta Liublino unija, sukūrusi unikalią Europoje valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai esminis įvykis Lietuvos valstybingumo raidoje. 1569 m. pasirašyta sutartis pakeitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykius, sukūrė dviejų valstybių konfederaciją, tačiau nepanaikino jų abiejų valstybingumo ženklų ir svarbiausių to meto visuomenės politinio tapatumo atributų. Šis istorinę reikšmę turintis susitarimas yra gyvybinga lietuvių ir lenkų tautas siejanti tradicija, neišsemiama diskusijų versmė istorikams ir įkvėpimo šaltinis menininkams. Liublino unijos 450 metų sukakties proga Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Liublino muziejus (Lenkija) kartu su partneriais – Lenkijos institutu bei Lenkijos ambasada Vilniuje rengia tarptautinę parodą, kurioje bus eksponuojamas įspūdingas, savo matmenimis, menine įtaiga, simbolinėmis prasmėmis ir pavaizduotų istorinių personažų gausa išsiskiriantis garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) paveikslas „Liublino unija“.
Ši istorinė drobė, nutapyta 1869 m., minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą. Monumentaliame paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje. Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), unijos iniciatorių ir rėmėją. J. Mateikos paveiksle meistriškai atskleidžiami istorinės savimonės ir tapatybės akcentai, aktualūs ir reikšmingi iki šių dienų.
Iki Antrojo pasaulinio karo paveikslas „Liublino unija“ buvo saugomas Lvovo Liubomirskių muziejuje (Ukraina), karo metais išvežtas į Visničių, vėliau – į Žemutinę Sileziją (Lenkija). 1945 m. kūrinys perkeltas į Varšuvos nacionalinį muziejų, o nuo 1957 m. nuolat eksponuojamas Liublino muziejuje. 2009-aisiais, minint Liublino unijos 440 metų sukaktį, šis paveikslas, kaip svarbus parodos „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“ akcentas, kartu su kitais garsaus lenkų dailininko darbais buvo rodomas Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje. 1999 m. didelio vilniečių ir Lietuvos sostinės svečių dėmesio sulaukė kita Taikomosios dailės muziejuje eksponuota monumentali J. Mateikos drobė „Žalgirio mūšis“.
Liublino unijos 450 metų sukakties proga rengiama tarptautinė paroda „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“ yra puiki galimybė prisiminti vieną svarbiausių Vidurio ir Rytų Europos XVI a. politinių įvykių. Kartu ji atskleidžia istorines Lietuvos ir Lenkijos politikos bei kultūros jungtis ir glaudžius, šimtmečius besiklostančius šių dviejų valstybių ir tautų ryšius.
Parodą globoja: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Marek Kuchciński, Lenkijos Respublikos Senato Maršalka Stanisław Karczewski. Projektą finansavo Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Liublino vaivadijos maršalka Jarosław Stawiarski, Liublino miesto meras Krzysztof Żuk. Organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Liublino muziejus (Muzeum Lubelskie w Lublinie), Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.
