Įvertino pagalbą renginių organizatoriams: kaip pasiūlytų vitamino C, kai reikia plaučių ventiliacijos aparato

Praėjusią savaitę muziejai, bibliotekos tikėjosi, kad jiems bus leista atsidaryti. Deja, kultūros įstaigoms nebuvo leista atverti duris. Renginių organizatoriai sako vegetuojantys jau metus ir nežinantys, kiek ilgai dar galės ištverti. „Ta parama yra daugmaž tokio lygio, kaip pasiūlytų vitamino C žmogui, kuriam reikia plaučių ventiliavimo aparato“, – ironizuoja Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis. Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova sako, kad teatrai jau vasarą įrodė galintys saugiai dirbti. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijoje teigė, kad buvo kalbėta apie sektoriaus atvėrimą, tik jei situacija klostytųsi palankiai, o taip, pasak jos, nėra.

Renginių organizatorių apyvarta krito 99,5 proc.

„Delfi TV“ laidoje „Savaitės įvykiai“ kultūros atstovai dalinosi tuo, kaip jiems sekasi išgyventi šį laikotarpį ir kaip jie reaguoja į tai, kad kultūros sektorius taip ir liko visiškai uždarytas.

Įmonės „Tiketa“ vadovas Andrius Žiauberis sako, kad nors karantinas privertė prisitaikyti, sugalvoti įvairių nuotolinių renginių, tačiau, jo manymu, tai tik prisitaikymas prie situacijos: „Žmonėms reikia gyvų renginių. Turbūt ne vienas mūsų bandėme švęsti ir Kalėdas per „Zoomą“, arba kitas platformas, ir tai visiškai ne tas pats kaip gyvai kalbėtis, turėti galimybę apsikabinti su artimaisiais ir pan. Lygiai taip pat su renginiais – reikalinga gyva emocija“.

Renginių sektorius skaičiuoja didelius finansinius praradimus. Pasak kultūros viceministro Vyginto Gasparavičiaus, susumavus keturių didžiausių bilietų pardavimų platformų skaičius, perkeltų renginių yra virš 870, parduotų bilietų ir perkeltų į žinomą datą, arba dar neperkeltų, bet neįvykusių, yra apie 350 tūkst., o vertinant finansine išraiška, tai siekia netoli 12 mln. eurų.

A. Žiauberis sako pasigendantis iš valdžios institucijų lankstesnio požiūrio į labiausiai nukentėjusias sritis. Jo teigimu, pramogų verslas Lietuvoje sukuria apie 2 proc. BVP. „Nenuleidžiame rankų, bet nežinau, kiek ilgai galėsime jų nenuleisti, nes jau maždaug metus mes vegetuojame. Lyginant, sakykime, praeitų metų pradžią su šių metų pradžia, apyvarta yra kritusi 99,5 proc.“, – skaičiuoja jis.

Parama labai menka

Apie 50 renginių organizavimo srityje dirbančių įmonių jungiančios Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad finansinė parama karantino metu pramogų ir meno sektoriui yra labai menka: „Kaip ir skelbia Vyriausybė, ir Ekonomikos ministerija, parama yra horizontali. Realiai renginių sektoriui, kuris yra labiausiai nukentėjęs, ta parama yra daugmaž kaip pasiūlyti vitamino C žmogui, kuriam reikia plaučių ventiliavimo aparato“.

Kultūros viceministras V. Gasparavičius teigia, kad visi individualiai dirbantys ir menine veikla užsiimantys galės pretenduoti į tam tikrą paramą, kurios dydis bus numatytas ir apskaičiuotas pagal jų sumokėtą GPM: „Ta priemonė ir jos koncepcija Vyriausybėje jau yra patvirtinta, ir iš tiesų tikimės, kad kelių savaičių bėgyje turėtų ta parama prasidėti“.

Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova sako, kad karantinas daug atėmė iš meno pasaulio žmonių. Ji atkreipia dėmesį, kad be pajamų liko nepriklausomi aktoriai, kurie nenorėjo susisieti su konkrečiu teatru. Pasak jos, aktoriai neteko galimybės vaidinti, turėti santykių su žiūrovais – šio santykio praradimą jaučia ir žmonės.

„Kokį vaidmenį užima teatras ir kultūra bendrai mūsų šalyje? Ar tai nėra tas motyvatorius, ar tai nėra įkvėpėjas, ar nėra kažkas daugiau nei galime įvardinti skaičiais?“, – kelia klausimą ji.

Lietuvos rusų dramos teatro vadovė stebisi, kodėl didėjant testavimo apimtims, augant paskiepytų žmonių skaičiui, karantino reikalavimai nešvelnėja. „Praeitų metų vasara parodė, kad galime užtikrinti saugumą spektaklių metu“, – sako O. Polevikova.

„Aktoriui ar sportininkui nepalaikyti formos visus metus yra labai sudėtinga, graudu ir, net sakysiu, pavojinga. Greičiausiai bus tokių žmonių, kurie į savo profesiją negrįš“, – prognozuoja Lietuvos rusų dramos teatro vadovė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijoje kalbėdama apie tai, kodėl kultūros sektorius lieka uždarytas, teigė, kad jo atidarymui nesusiklosto pakankamai palanki situacija: „Nebuvo pažado, kas bebūtų priimti sprendimus institucijas atidaryti, ar išplėsti prekybos plotus. Buvo pažadas, kad jei situacija klostysis ir toliau taip palankiai kaip prieš tai, mes tikrai galėsime šituos sprendimus priimti. Taip neatsitiko, man labai gaila, bet taip yra“.

Veiklas perkėlė į internetą

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Jonas Sakalauskas pasakoja, kad karantinas leido teatrui išbandyti naujus būdus bendrauti su žiūrovu: „Antrasis karantinas šiek tiek kitoks, daugiau nežinomybės, ilgesnis, nežinome, kaip čia viskas baigsis, bet vis tik į jį atėjome labiau pasiruošę, nesustojome dirbti“.

LNOBT dirba 620 darbuotojų – pirmojo karantino metu jis buvo visiškai uždarytas. Antrojo karantino metu dalis darbuotojų buvo prastovose, dalis vaikščiojo į repeticijas ir aktyviai prisidėjo kuriant nuotoliniu būdu.

„Buvome labai aktyvūs medijoje, socialinėje medijoje, paruošėme gražių įrašų, kuriuos jau matė ir matys mūsų publika, rodėme archyvą, kalbinome menininkus, tiek dabar dirbančius, tiek kažkada dirbusius, susijusius su operos ir baleto menu – atlikome tą tokią edukacinę misiją, darėme viską, kad mūsų žiūrovas, kad ir namuose, bet turėtų ryšį su operos ir baleto teatru“, – sako J. Sakalauskas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių atstovas Arminas Šileikis sako, kad pirmas karantinas privertė galvoti, kokios bendravimo formos galėtų būti, jei tai nebus vien tik tai fizinis apsilankymas: „Tuomet turbūt ne tik Lietuvos, bet ir visi pasaulio muziejai suprato, kad vienintelis tas būdas palaikyti ryšį yra per virtualią aplinką. Lietuvos nacionalinis muziejus taip pat nusikėlė į virtualią aplinką, pradėjome siūlyti virtualų turinį ir tai visai pasiteisino. Taip pat pastebėjome, kad žmonėms įdomios ne tik parodos, bet ir įdomiai pristatytas vienas ar kitas muziejaus eksponatas“.