aA
Visai neseniai, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo įvykusio protesto organizatoriai susirinkę teigė bandantys atkreipti visuomenės dėmesį į ketinimus paversti vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo vertybių teritorijas statybvietėmis. Akciją pavadinę „paveldo laidotuvėmis su varžytinių bruožais“ išreiškė nuogąstavimus, kad Vyriausybės ir Seimo Kultūros komiteto siūloma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo redakcija sudarytų sąlygas kultūros paminklų ir kitų paveldo vertybių teritorijose esančius sovietinius garažus, siurblines, transformatorines ir kt. svetimkūnius rekonstruoti į daugiabučius ir viešbučius. Seimo Kultūros komitetas susirinkęs į posėdį šiandien dar nesiryžo priimti konkrečių sprendimų – klausimą atidėjo.
Įstatymo pataisų, privertusių visuomenę kalbėti apie „paveldo laidotuves“, klausimas įšaldytas Seimo komitete
© DELFI / Andrius Ufartas

Šio minimo įstatymo išvadų rengėjas, Seimo Kultūros komiteto narys Arminas Lydeka šiandieniniame posėdyje tikino, kad buvo svarstyta daugybė pasiūlymų, siekiant apsaugoti kultūros paveldą.

Tačiau šių naujų draudimų įvedimui, jų formuluotėms nepritaria daug organizacijų, todėl siūloma jas keisti ir tobulinti.

Seimo Kultūros komiteto posėdyje Andrius Navickas sakė, kad kultūros paveldas, atrodytų, ginamas maksimaliai, tačiau sulaukus tiek nevyriausybininkų ir daugybės kultūrininkų klausimų reiktų pabandyti įsigilinti į esamą situaciją ir dar kartą įsivertinti – ar tikrai paveldo objektams suteikta maksimali apsauga.

Įstatymo pataisų, privertusių visuomenę kalbėti apie „paveldo laidotuves“, klausimas įšaldytas Seimo komitete
© DELFI / Andrius Ufartas


„Nepritariu, kad klausimų iškilo tik keliems nevyriausybininkams, tarp jų ir Irena Vaišvilaitė, daugybė kitų kultūrininkų, kuriems neaišku. Įsiklausydamas į jų abejones, pasiūliau keletą pataisų. Dėl paliktų landų – nemanau, kad saugikliai trukdytų atrasti balansą tarp plėtros ir kultūros paveldo. Reiktų užtikrinti, kad keičiantis valdžioms, tikrai neatsirastų kur nors „transformatorinės pastatas“, kaip turėjome prie Misionierių ar šv. Jokūbo bažnyčių. Tad būtų paranku derinti šiuos klausimus su kultūros bendruomene, būtų geras kompromisas – nesinorėtų girdėti tokių abejonių, ar giname paveldą. Vyriausybė manė, kad pataisos perteklinės – Platonas draugas, bet tiesa svarbiau“, – pažymėjo jis.

Kultūros ministerijos viceministro Rimanto Mikaičio manymu, priimtas sprendimas yra „pakankamai kompromisinis“. „Susipažinome su siūlymais, kalbant apie tik ką pristatytą pasiūlymą – sprendimas pakankamai kompromisinis, leidžiantis išsaugoti kultūros paveldo objektus ir juos įveiklinti, kad tarnautų žmonių poreikiams. Nenorėkime su vienu įstatymu išspręsti visų problemų, neturėtume eliminuotų visų kitų esančių apsaugos faktorių, specialistų, veikiančių šiame lauke, pagal vieną atvejį – Misionierių ansamblį, ir priiminėti viską draudžiančias įstatymo pataisas“, – išreiškė savo nuomonę R. Mikaitis.

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras įsitikinęs, kad kultūros paveldo vertybių ribų keitimo draudimo procesas stipriai reglamentuotas: „Blogu pavyzdžiu keičiame įstatymus, o dešimtis tūkstančių valdytojų, savininkų susiduria su kuriozinėmis situacijomis. <...> Nei tualeto, nei vištidės negali pastatyti be leidimų. Taip, reglamentuoti reikia, bet griežtu draudimu nieko nesukursim“, – pareiškė V. Bezaras.

Vyriausybės patarėja Gabrielė Žaidytė tikino suprantanti, kaip svarbu tai, kas šiandien svarstoma. „Mane taip pat pasiekė daug laiškų, buvo išsakytas nerimas ir susirūpinimas – tiek iš įvairių iniciatyvų, tiek iš pavienių asmenų. Svarbiausia pasižiūrėti, ar tokie pakeitimai užtikrins autentišką aplinkos išsaugojimą, tiek kalbant apie Vilniaus senamiestį, tiek apie kitus objektus. Sveikinu iniciatyvą, paanalizuoti, išgirsti įvairias nuomones. Suprantu, visko uždrausti negalime, paskui nei patys, nei kiti negalėsime naudotis, turi būti išlaikytas sveikas aukso vidurys“, – reziumuodama sakė ji.

Prezidento patarėjas Šarūnas Radvilavičius paragino sugrįžti į pačią šio proceso pradžią. „Jeigu prisimintume, kaip šie pakeitimai atėjo iki Komiteto – viskas prasidėjo nuo visuomenininkų peticijos, tikslas – akivaizdžiai padidinti kultūros paveldo apsaugą nuo piktnaudžiavimo atvejų, o ne kurti sąlygas objektų plėtrai. Įvairios reakcijos rodo, kad tas variantas neužtikrina apsaugos nuo neleistinų statybų paveldo objektuose, priešingai nei tikėjosi peticijos iniciatoriai. Mes pasigendame konkrečių duomenų, kodėl susiaurinama iki kultūros paminklų, neatsižvelgiama į platesnę kategoriją – kiek tokių svetimkūnių tuose objektuose yra, kodėl reikia saugoti ar plėsti. Grįžtu prie pagrindinio argumento – kalbame apie išskirtinės reikšmės kultūros paveldo objektus. Tai, ką Lietuva turi geriausio – tai tam tikras aukso fondas. Niekam neturėtų kilti abejonių, kad šių objektų apsauga – pats svarbiausias viešasis interesas. Apibendrinant, reikia pasakyti, kad bet kokios teisėkūros iniciatyvos turi būti orientuotos į šių objektų ar vietovių išsaugojimą ateities kartoms“, – kalbėjo Š. Radvilavičius.

Įstatymo pataisų, privertusių visuomenę kalbėti apie „paveldo laidotuves“, klausimas įšaldytas Seimo komitete
© DELFI / Andrius Ufartas


A. Lydekos pastebėjimu, yra tam tikras nesusikalbėjimas tarp kultūros paveldo gynėjų. „Naujo draudimo įvedimas, ką Kultūros komitetas, apjungęs tuos du įstatymus yra pasiūlęs, niekaip negali prisidėti prie nekilnojamojo turto plėtotės. Pilnas uždraudimas pakenktų kultūros paveldo objektams – neįsigiliname į teisėkūrinę formuluotę. Sandėliukai, garažiukai – mirtis paveldo objektams, jie turi būti įveiklinti, su kuo mažesne intervencija“, – išreiškė savo poziciją jis.

Seimo narės Liudos Pociūnienės manymu, motyvas balsavimui dėl pataisų yra, tačiau sovietmiečio svetimkūniai visgi, anot jos, turi būti šalinami – tai turi būti numatyta įstatyme „Dviprasmiška formuluotė, kuriai, deja, esame pritarę“, – konstatavo ji.

A. Navickas šią susidariusią situaciją palygino su vadinamąja Matuko reforma (vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, pradėta kurti 2017 m., po to, kai šeimoje buvo nužudytas ketverių metų berniukas Matas).

„Irgi buvo kalbama, kad čia tik vienas atvejis – šis posėdis kažkuo tai primena. Neva, dabar iš visų bus atimti vaikai – bus nepajudinamas paveldas. Galbūt reikalingi kažkokie atlaisvinimai, bet bent vienas sunaikintas kultūros objektas – jau per daug“, – ragino neskubėti priimant sprendimus Seimo narys.

Saulius Rimas, atstovaujantis Savivaldybių asociacijai sakė, kad pozicija koreliuoja su Kultūros paveldo departamento, Kultūros ministerijos išsakytais pastebėjimais:

„Savivaldybių paveldosaugininkai, kurie bendrai rengė raštą, kasdien susiduriantys tiek su teigiamais, tiek su neigiamais pavyzdžiais – kuo gresia tokio įstatymo priėmimas. Intencija gera, bet uždėjus drakoniškus suvaržymus, neatsižvelgiama, kad regioniniai objektai nėra muziejinės vertybės – turime puikių konversijų Kauno mieste. Čia vis dar yra visas kompleksas militarinių pastatų – tik dalis saugomų. Apsunkintų bet kokią plėtrą, visiškai nepamatuota.“

V. Juozapaitis pripažino, kad ko, gero, tokio sudėtingumo klausimo neteko spręsti Kultūros komitete.

„Bet koks sprendimas bus, matyt, negeras. <...> Atstovaujame sveikam protui, nesame angažuoti, tuo negalima apkaltinti nė vieno mūsų. Protesto forma to neatliepia, išankstinė nuostata – visi korumpuoti. Neįveiklintas objektas bus bedvasis. Blogų įstatymų turime per akis, nereiktų sukurti dar vieno“, – samprotavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

A. Lydekos įsitikinimu, nereikėtų visiškai blokuoti šio klausimo – siūlė judėti į priekį, pasiūlymams nepritarti, nes tai, anot jo, niekuo nepadės kultūros paveldo išsaugojimui.

Tačiau po posėdžio balsavimo paaiškėjo, kad sprendimas visgi šiandien nebus priimtas – klausimas atidėtas, nuostatos bus tobulinamos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje – neeilinis eksponatas: keturiasdešimt metų pragulėjo užkastas po bijūno krūmu (9)

Besiruošdamas trėmimų pradžios 80-ųjų metinių minėjimui, Lietuvos nacionalinis muziejus ( LNM...

Laiko nusikaltimus naujoje knygoje skaičiuojantis Sigitas Parulskis: skaitytojui neįdomu, kas tu esi, kaip ir kuo gyveni knygos ištrauka (13)

„Retai rašau tokias knygas, bet man buvo smagu ją rašyti“, – nėra lengva išgauti tokį...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Greta Bernotaitė? (3)

„Studijų metais galėjau iki nukritimo maltis Luvre ar nacionaliniuose Anglijos karalienių...

Šiemetinė „Poezijos pavasario“ laureatė – Dovilė Zelčiūtė (1)

Šiemet Maironio premiją ketinama skirti poetei Dovilei Zelčiūtei už poezijos knygą „Šokiai...

Mirė pasaulinio bestselerio „Septynios seserys“ autorė Lucinda Riley Vienas paskutiniųjų, specialus interviu Lietuvos skaitytojams

Pasiekė liūdna žinia, kad po ketverių metų kovos su vėžiu mirė viso pasaulio skaitytojų...

Top naujienos

Šimašius apie vaivorykščių karus: būna, kad pavagia kažkam dviratį, bet tai nereiškia, kad mes esame vagių tauta (89)

Po poros nepavykusių bandymų Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius dar kartą pabrėžia, kad...

Koronaviruso pažinimo kelyje – netikėtas posūkis: stebisi net virusologai (32)

Daugiausiai pasaulyje gyventojų paskiepijusioje šalyje daugėja infekcijos atvejų, tad mokslininkai...

Palangoje poilsiaujanti kauniečių šeimynėlė: savaitgaliui atsidėjome 500 eurų, bet jau matome, kad neužteks (506)

Dar vienas savaitgalis, kai vasaros sostine vadinamas kurortas Palanga banguoja nuo žmonių minios:...

Rimvydas Valatka. Juokingi politikai (58)

Prieš kelis mėnesius komikas O. Šurajevas, apsimetęs Rusijos portalo žurnalistu, paskambino...

Euro 2020: anglai švaistė progas, bet vis tiek įveikė pasaulio vicečempionus (66)

Sekmadienio popietę legendiniame Londono „Wembley“ stadione buvo žaidžiamos centrinės Europos...

23-jų „TikTok“ žvaigždė susitikinėja 60-mete: troliai juokiasi iš jos išvaizdos, bet aš ją myliu (18)

Pora, kurią skiria 37 metų skirtumas, gynė savo santykius, kai socialinėje žiniasklaidoje...

Po pasaulį sukrėtusios Danijos dramos – atkovėpis, bet herojai neliks pamiršti patyrė širdies smūgį (49)

Danijos rinktinės žvaigždė Christianas Eriksenas , dėl kurio gyvybės šeštadienio vakarą...

Po pandemijos lietuviai užplūdo psichoterapeutų kabinetus: vienas nusiskundimas – itin dažnas (9)

Šalį sukausčius pandemijai, dažnas Lietuvos gyventojas ėmė jausti nerimą. „Spinter“ dusyk...

Kaune automobilis pakibo ant metalinio eismo juostų atitvaro (7)

Kaune vairuotojui nepavykus suvaldyti automobilio, šis atsidūrė ant metalinio atitvaro, skiriančio...