„Teatro direktorius parodė, kas yra padaryta, kada ketina pradėti bent iš dalies spektaklių sezoną. Matyt, Vyriausybės darbas yra ne tik pandemijos ir karantino nutarimą reguliuoti, bet svarbu ir matyti, kas vyksta kultūros lauke“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Paklausta, kaip reaguojanti į kultūros bendruomenės kritiką, kad plane „Naujos kartos Lietuva“ nėra numatyta lėšų kultūrai, ji teigė, kad kultūra finansuojama netiesiogiai per kitas priemones ir per kitus finansavimo šaltinius.
„Mes labai dažnai neįvertiname turinio, kuris yra finansuojamas vienais ar kitais viešaisiais pinigais: žmonės turbūt gali pamatyti sąsają tik tokiu būdu, kai parašyta kažkas ir suma: tai ne taip yra skiriamos lėšos vienai ar kitai sričiai. Yra numatytos priemonės, pavyzdžiui, skaitmeninimui. Tarp skaitmeninimo priemonių tikrai yra priemonių, susijusių su kultūra“, – kalbėjo ji.
„Naujos kartos fondas yra susijęs su tam tikromis reformomis, bet tikrai ne su viskuo, ką Vyriausybė daro. Vyriausybė vykdo savo programą, turi gana platų priemonių planą, yra nauja ES finansinė perspektyva, ten yra ir investicinių, ir kitų lėšų minkštiesiems projektams, kurios bus planuojamos per plėtros programas. Tai man truputėlį gaila, kad daugeliui Lietuvos kritikų ar vertintojų atrodo, kad tai yra tarsi vieninteliai pinigai, kuriais Vyriausybė finansuoja viena ar kita, nes toli gražu taip nėra. Tai yra mažoji pinigų dalis, nes jeigu lyginsime santykį šito fondo su ES biudžetu, tai santykis yra maždaug 1 prie 7, tai galime įsivaizduoti, kur yra iš tikrųjų pagrindinis reformų ir kitų pokyčių finansavimo šaltinis: tai yra ES naujasis biudžetas, jau nekalbu apie nacionalines lėšas, valstybės, ar savivaldybės biudžetų dalį“, – sakė I. Šimonytė.
