“Dar vis žiūriu daug kino. Man įdomu viskas. Anksčiau keikdavom griežtas meno tarybas, tačiau dabar, kai nėra jokios atsakomybės, atsirado daugiau lėkštų filmų. Manau, kad kinas yra ne juosta, ir ne mirgantis ekranas, o tai, kas gimsta tarp žiūrovų salės ir ekrano. Kaip “Dogvilyje”, su tokia įtaigos jėga sukurtame Larso von Triero filme”, - kitados “Šiaurės atėnams” kalbėjo M.Giedrys.
Nuo mažų dienų jį traukė teatras. Režisieriai Dauguvietis, Jukna, Jurkūnas buvo tikrų tikriausi dievai. M.Giedrys ir pats svajojo tapti artistu, bet kadangi visad buvo laibas, smulkus, suprato, kad neteks tapti kino herojumi. Tada, kaip pats juokaudavo, ir atėjo pasirinkimas “komanduoti pirštu” - imtis režisūros.
VGIK'e kursą rinkęs režisierius Sergejus Gerasimovas – irgi lygus dievui 1953-iųjų Maskvoje - lietuviui iš Pabaltijo į pasąmonę įdėjo aiškią viziją: režisūra yra politika, todėl reikia daryti šiuolaikinius filmus. “Manyje ši nuoroda visada tupėjo”, - yra sakęs M.Giedrys.
Režisierius mums paliko neįkainojamą kultūrinį turtą – kino filmus “Perskeltas dangus“, “Nesėtų rugių žydėjimas”, “Amerikietiška tragedija”. Niekada lietuviai nepamirš jo pastatyto “Herkaus Manto”, kurį pasaulyje pasižiūrėjo per 16 mln. žmonių. Režisierius pasakojo, kad prie šio filmo visi dirbo nuo aušros iki sutemų. Netoli Trakų iš rąstų surentė pilį, o mediena buvo tokia perdžiūvusi, jog visi drebėjo, kad pilis bet kada gali supleškėti iki pamatų... O kokie sunkūs ir brangūs buvo raitelių kostiumai – kai kurie netgi skolinti iš muziejų... Filmuodamas “Herkų Mantą” M.Giedrys pats pasisėmė naujų patyrimų, pavyzdžiui, jis pirmą kartą sėdėjo pakeliamame krane.
“Dabar televizija kaip tik kartojo tą filmą. Jis žiūrėjosi taip pat gerai, kaip tada, - sako juostoje “Herkus Mantas” Vyskupą vaidinęs aktorius Vytautas Paukštė. - Tai buvo talentingi darbai, nepaklusnūs laikui. Tai klasika, iš kurios galima mokytis.”
V.Paukštė šviesaus atminimo kūrėją vadina šiltai, broliškai – Mariuku. “Aš jį pažinojau labai seniai, dar nuo gimnazijos laikų. Mariukas buvo labai talentingas, inteligentiškas, kultūringas žmogus. Jo kūryba nepaseno. Labai gaila, kad Mariuko netekome. Ir dar kaip simboliška, kad jį laidojame per “gervės” - kaip ir Justiną Marcinkevičių vasario 16-ąją...”
Su režisieriumi M.Giedriu atsisveikinti galima Vilniaus laidojimo namuose. Karstas išnešamas penktadienį, gegužės 27d., 14 val. Kino maestro bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Lietuvių kino akademija reiškia nuoširdžią užuojautą M.Giedrio artimiesiems, bendražygiams ir jo kūrybinio talento gerbėjams.
