aA
Gyvųjų gretas paliko ir į Amžinybę išėjo teatrologė, literatūrologė, garsi visuomenininkė ir kultūros veikėja Irena Veisaitė. Bet, kaip yra sakęs vienas garsus istorikas – žodžiai priklauso amžiui, o mintys – amžiams. „Delfi“ dalijasi išskirtine archyvo medžiaga – tai galimybė dar kartą išgirsti istoriją moters, patyrusios neeilinį, skausmingų išgyvenimų kupiną gyvenimą.
Irena Veisaitė
Irena Veisaitė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Moters, pergyvenusios keturias epochas, išgyvenusios Holokaustą, sovietmetį ir nepraradusios tikėjimo gėriu ir žmogiškumu. I. Veisaitė, teatrologė, germanistė, Atviros Lietuvos fondo kūrėja ir pirmininkė – laidoje „Netobulos“.

Džiaugėsi dabartiniu laiku, nors matė ir jo silpnąsias puses

Kalbėdama apie dabartį, šią epochą, I. Veisaitė prisiminė Sąjūdžio laikus. „Įvyko didžiulis stebuklas, niekas nesitikėjo, kad mes sulauksime Nepriklausomybės. Sąjūdis buvo tikras stebuklas. Mes nevaikščiojome, o skraidėme žeme. Atsimenu tą pirmąjį Sąjūdžio kongresą, kuris įvyko 1988-aisiais, tai buvo nuostabus jausmas! Pirmą kartą galėjai išsakyti tai, ką jauti ir apie ką galvoji. Tikrai esu optimistė ir džiaugiuosi tuo dabartiniu laiku, nors matau jo silpnąsias puses“, – svečiuodamasi laidoje pažymėjo ji.

Su pastebėjimu, kad Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis kaip niekad gera, I. Veisaitė nenorėjo sutikti. „Dėl ekonominės būklės nereikia užmerkti akių, turime daug skurdo. Ypatingai senų žmonių. Yra net atskirtis, pasakyčiau labai skausminga mums. Kaip gyvena pensininkai, tai niekam to nelinkiu. Man atrodo, kad mes žengiame pirmyn, daug ką esame pasiekę, prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo, kad mes išsprendėme laisvės, ekonominius klausimus, bet vis dėlto – ir jų nesame iki galo išsprendę. Juo labiau švietimo klausimų. Yra dar ką veikti Lietuvoje“, – rimtai į situaciją žvelgė I. Veisaitė.

Teatrologė teigė pastebinti daug savanaudiškumo: „Neseniai buvo pokalbis Mo muziejuje apie fotografiją. Kada Antano Sutkaus (kuris yra vienas mano mylimiausių fotografų pasaulyje) paklausė, ką jis pasakytų jaunimui, ko palinkėtų žmonėms – jis atsakė, kad linki meilės ir idealizmo. Pas mus viskas per daug matuojama pinigais. Mes užmiršome, kad svarbiausia yra žmogaus sąžinė, meilė artimajam. Yra užmiršti tokie dalykai... Tai yra labai pavojinga.“

I. Veisaitė buvusi pedagogė, keturis dešimtmečius dėstė germanistiką. Kažkada buvo net užsiminusi, kad dėstymas pareikalavo „daug širdies“, suvokė jį, kaip savotišką misiją. Kalbėdama apie dabartinę švietimo sistemą, visuomenininkė citavo garsų rusų satyriką Michailą Saltykovą-Ščedriną, kuris yra pasakęs, kad skurdas ne kažkokia nuodėmė, o didžiausia kiaulystė.

„Tai yra tiesa. Kai žmogus negali oriai gyventi, kai negali nusipirkti knygos, negali sau leisti nueiti į teatrą, ypatingai mokytojas... Aš negaliu smerkti, kad jis kalba apie pinigus. Negaliu suprasti, kaip pas mus galėjo būti tokie atlyginimai, kad universiteto dėstytojas gauna keturis, penkis šimtus eurų per mėnesį – žmogaus pažeminimas, neįvertinimas. Tai didžiulis darbas, atsakomybė, misija“, – negalėjo susitaikyt ji ir pridūrė, kad dėl tokios situacijos kalti ne mokytojai, o ekonomistai, biudžeto skirstytojai. Visgi, anot I. Veisaitės, negalima kaltinti vienos pusės. Reikia prisiimti atsakomybę sau. Būti laisvu, reiškia būti atsakingu.

I. Veisaitės manymu, šalyje yra ir senesnės, ir jaunesnės kartos mokytojų, kurie jaučia savo misiją, pašaukimą. „<...> Žmonės turi turėti galimybę oriai gyventi. Be to, man atrodo, kad iš sovietinės sistemos mes paveldėjome norą viską tvarkyti, nurodyti visiems ką daryti. Mokytojams duodami nurodymai – ką jie gali, ko ne, jie turi atsiskaityti. Yra nepasitikėjimas mokytojais. Jau nesu jų kailyje, bet pastebiu tai. Ne tik germanistiką dėsčiau, ir Vakarų Europos literatūros istoriją, taip pat turėjau teatro kursą, kuris buvo įdomus – išėjo daug kūrybingų žmonių, tokių kaip Vytautas Toleikis, Audra Žukaitytė, Marius Mikalajūnas“, – buvusius savo studentus vardijo I. Veisaitė.

Sąžinė – mūsų Dievas

Europoa, I. Veisaitės manymu, šiandien dideliame pavojuje dėl vertybių trūkumo: „Šiandieninėje Europos situacijoje, kuri yra gan grėsminga, ne tik dėl koronaviruso, dėl mūsų mąstymo, vertybių nebeturėjimo tam tikra prasme, grubaus materializmo – tikrai pavojinga.“

Gyvenimo sunkumams pakelti reikalingas tvirtas stuburas. Teatrologė svarstė, kad jis, kaip ir daug kitų savybių tikriausiai atsineštas iš tėvų. „Iš mano antros motinos Stefanijos Ladygienės, kurią be galo mylėjau. Iš tos Holokausto, gulago patirties. Man atrodo, Dievas visų pirma, yra sąžiningas. Tu turi gyventi pagal savo sąžinę. <...> Pragarą žmogus gali susikurti pats sau – jeigu turi sąžinę. Ateina atgaila – negali nieko pataisyti, tai nepaprastai sunku, kančia. Bet yra žmonių, kurie neturi sąžinės. Sąžinė – mūsų Dievas. Krikščioniško tikėjimo duoti įsakymai, kad turi mylėti savo tėvus, nežudyti, mylėti savo artimą, net ir priešą, mokėti atleisti – nepaprastai svarbūs. Jeigu tu neturi šių vertybių savyje, jas išugdo pats gyvenimas, gyvenimiška patirtis“, – dėstė savo vertybinį požiūrį I. Veisaitė.

Teatrologė spaudoje yra pasidalinusi vienu iš vaikystės atmintyje išlikusiu tėvo pamokymu, kuris atskleidė 1938-ųjų laikmečio dvasią. Irena leidosi su tėčiu į kelionę po Europą. Tėvelis nusivedė į Unter den Linden, pagrindinę Berlyno gatvę, pasodino ant geltono suolo, ant kurio tada turėjo sėdėti žydai, ir paaiškino, kas tai per suolai. Tėvas mergaitės anuomet paklausė: kaip jautiesi, išskirta iš visuomenės?

„Tada aš nieko nejutau. Man tai buvo nuotykis, bet gerai prisimenu, ką tėvelis man sakė, galvoje pasiliko. Kadangi mes buvome Lietuvos piliečiai, galėjome sėdėti ant visų, bet Vokietijos žydai – tiktai ant geltonų suolų. Norėjau peršokti ant kito suolo. Prisimindavau šį epizodą, vėliau jis man vis labiau ryškėjo. Esu labai dėkinga savo tėvui. Būdama dešimties metų to nesupratau, o vėliau tai tapo labai svarbu“, – tėvo žodžius atmintyje iki šių dienų išsaugojo I. Veisaitė.

Tai buvo skausminga

Ji tikino su šia atskirtimi niekada nesusitaikiusi. „Atsimenu, kad nacių okupacijos laikotarpiu, kai grėsė pavojus mano gyvybei, galvojau, kaip išgyventi ir pasakyti pasauliui, kas įvyko. Nieko nesupratau, kas čia pasidarė. Turėjau epizodą, sunku net pasakoti... Kai patekau į savo antros motinos S. Ladygienės namus, ji visus vaikus pabučiuodavo uždėjusi kryželį. Ir mane paguldė, priėjo prie manęs – uždėjo kryželį ir pabučiavo. Tada pradėjau verkti... Dėl to, kad manęs ilgai niekas nebučiavo. Visi taip neapkentė žydų, tai aš pagalvojau, kad manyje yra kažkas šlykštaus, kad esu kitokia nei visi kiti. Tai buvo skausminga“, – pasinėrė į skaudžius išgyvenimus I. Veisaitė.

Kiek patylėjusi visuomenininkė pridūrė, apsikrikštijusi todėl, kad Jėzus myli kenčiančius, skriaudžiamus, o ne turtais aptekusius žmones. „Aš įtikėjau, kad mane Kristus myli labiau, nei tuos, kurie saugiai gyvena. Per Holokausto laikotarpį sutikau nepaprastų asmenybių, supratau, ką reiškia būti doru ir giliu žmogumi. Turiu pasakyti, kad aš vėliau niekada neišgyvenau dėl to, kad esu kitokia. Esu, kaip visi, manyje lengvai susiderino ir lietuvė, ir žydė. Kodėl? Nes gyvenu lietuvių kultūroje, kalbu lietuviškai, mano duktė kalbėjo lietuviškai“, – sakė ji.

Teatrologė prisipažino netgi norėjusi studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, bet teko išvažiuoti iš Vilniaus, nes persekiojo saugumas. „Visokių išgyvenimų. Aš išgyvenau Holokaustą, gulagą – mano mylima motina Stefanija pateko į gulagą, jos irgi netekau. Išbarstė visą šeimą. Nejaučiu jokio prieštaravimo: galėčiau pridėti sau trečią tapatybę – esu europietė. Ypatingai tą pajutau, kai nuvykau į Ameriką, kur lyg tai kalbama ta pačia anglų kalba, bet ten visiškai kita psichologija, kita architektūra, kitoks žmonių gyvenimo būdas. Labai giliai pajaučiau, kad esu europietė“, – patikino I. Veisaitė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
4.6452

Lofte vyks tarptautinis menų konkursas – pasirodys kylantys talentai iš visos Europos

Visą pavasarį jauni Europos kūrėjai iš 16 meno sričių buvo kviečiami siųsti savo kūrybą...

Paskelbta, kas atstovaus Lietuvai Kanų šokio festivalyje: išryškins per karantiną pradingusį jaunų žmonių balsą

Kanų šokio festivalyje Lietuvos vardą garsins Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ – bus...

14-oji Baltijos trienalė šiais metais išsiplečia per visą Vilnių

Kas trejus metus Šiuolaikinio meno centras organizuoja vieną ambicingiausių ir svarbiausių...

Spektaklis pagal Karavadžo kūrybą aiškinsis skirtumus tarp genialumo ir niekšybės

Kompozitorius Łukasz Wójcik į Klaipėdos dramos teatrą atvyko kurti muzikos Agatos Dudos-Gracz...

„Kauno literatūros savaitėje“ – pasimatymai su žinomais kūrėjais

Gegužės 20–23 d. tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“,...

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (289)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (846)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (160)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (17)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (85)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (272)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Su sijonu-kiltu ant „Eurovizijos“ kilimo sužibėjęs „The Roop“ lyderis – apie žmonių reakcijas ir šiuo įspūdingu įvaizdžiu pasiųstą žinutę žiūrėkite vaizdo pokalbį (289)

Jau visai netrukus, šį antradienį, nuskambės taip ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“...

Mano pramogos veidai. Vaidas Baumila, Ieva Zasimauskaitė ir Jurijus Veklenko prisiminė savo patirtį Eurovizijoje

Eurovizijos dainų konkurse Lietuvą atstovavę atlikėjai Vaidas Baumila, Ieva Zasimauskaitė ir...

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (5)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Pangoso pastangų nepakako: Vieningosios lygos pusfinalį CSKA pradėjo dramatiška pergale

VTB Vieningosios lygos pusfinalio pirmoje kovoje žingsnį finalo link dėjo Maskvos CSKA , kuri...