Po ketvirtadienį surengto forumo „Lietuva ir UNESCO. Ar vykdome pažadą sau ir pasauliui? Lietuvos įsipareigojimai UNESCO pasaulio kultūros vertybėms“ surengtoje spaudos konferencijoje kalbėta apie šios srities problemas ir galimus jų sprendimo būdus.
„Nepaisant to, kad praėjo 30 metų, vis dar neišspręsta konvencijos nuostatų integravimo į nacionalinę teisę problema, kas sąlygoja dviprasmiškus vertinimus priimant sprendimus dėl UNESCO pasaulio paveldo vertybių valdymo ir apsaugos“, – kalbėjo Jolanta Karpavičienė, Prezidento vyriausioji patarėja bei Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė.
Pasak jos, forume buvo aptarti keli galimi teisinio reglamentavimo keitimo būdai, ir buvo nuspręsta suburti teisininkų, paveldo ekspertų, atsakingų institucijų, suinteresuotų grupių atstovų darbo grupę, kuri, įvertinusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos bei kitų ekspertų pasiūlymus pateiks galimus sprendimų būdus, kaip konvencijos nuostatos turėtų būti integruotos į nacionalinę teisę.
Kultūros ministras Simonas Kairys kalbėjo, kad iki vasaros tikimasi sulaukti aiškių pasiūlymų, kokiu keliu reikėtų eiti: „Pirmiausia laukia apsisprendimas, kaip integruoti šią konvenciją į mūsų teisinę sistemą: ar reikalingas naujas įstatymas, ar esamų korekcija, kad nepadarytume klaidos“.
Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė pabrėžė, kad visos pasaulio paveldo vertybės visų pirma saugomos remiantis nacionaline teise, bet su konvencijos įsigaliojimu gali atsirasti tam tikri nauji elementai, pavyzdžuui, nacionalinėje teisėje įtvirtintas valdymo planas, taip pat gali atsirasti naujos pareigybinės pozicijos kaip nacionalinio koordinatoriaus ir vietos valdytojo.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė pastebėjo, kad nors ir iki šiol sprendimų ir nutarimų buvo daug, daug iš jų taip ir liko neįgyvendinti, tad problemos dėl jų nemenkėja: „Mes manome, kad yra sisteminės priežastys, kurios sukeltos kai kurių Lietuvos įstatymų nesuderinamumo su konvencijos nuostatomis“.
„Apibendrinant forumo rezultatus, liekame prie tos pačios nuomonės ir manome, kad pats veiksmingiausias, racionaliausias, ekonomiškiausias būdas išspręsti tas problemas būtų įstatymo parengimas“, – sakė V. Ščiglienė.
