aA
Balandžio 11 d. Vilniuje MO muziejuje su skaitytojais susitiks vienas žymiausių šiuolaikinių austrų rašytojų – Robertas Menasse. Neseniai lietuvių kalba pasirodė jo romanas „Sostinė“, už kurį autorius pelnė svarbiausią vokiečių kalba kuriamos literatūros premiją „Deutsche Buchpreis“.
Robert Menasse
Robert Menasse
© Rafaela Proell nuotr.

„Sostinė“ – balzakišką tradiciją tęsiantis europietiškas romanas, skirtas, regis, neįmanomam dalykui – Europos Sąjungai. Europos Komisijai. Europos Sąjungos sostinei – Briuseliui. Ir jeigu iš pirmo žvilgsnio ši tema atrodo politizuota ar biurokratiška, nereikėtų bijoti jo atsiversti, nes tai įtaigus, groteskiškas žvilgsnis į šiuolaikinę Europą ir aštriausias mūsų visų problemas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Fenia Ksenopulu, Europos Komisijos Kultūros direktorato komunikacijos departamento vadovė, privalo pagerinti Komisijos įvaizdį. Mirtinai reikia puikios idėjos. Ši nepakeliama užduotis užgriūva referento Martino Zusmano pečius, ir netrukus keista valdininkui kilusi mintis sukelia sumaištį visoje Europos Komisijoje. Jo idėja – šios institucijos gimtadienį surengti Aušvice... Tuo tarpu komisaras Brenfo turi atsisakyti žmogžudystės tyrimo dėl politinių priežasčių, o be to, jokių nusikaltimą patvirtinančių dokumentų nėra. Profesorius, klerkas, samdomas žudikas, valdininkai – viskas painu, biurokratiška, groteskiška ir absurdiška. Ir dar – ne kartą romane pasirodo kiaulė.

Greta Europos komisijos pareigūnų kasdienybės, kupinos intrigų, karjeros ambicijų, patogaus gyvenimo siekio, – daugiabriaunė, groteskiška ir nepaprastai paveiki šiuolaikinės Europos mozaika, kurioje susipina ir Europos praeities, ir šiandienos kasdienybė. Pasipriešinimo judėjimas Prancūzijoje, ilgai slėpti Antrojo pasaulinio karo laikų epizodai, moderniausias inkvizicijos tinklas, dešinysis radikalizmas, lobizmas, Brexitas, žiniasklaidos manipuliacijos, terorizmas, nacionalinių ir visuotinės gerovės interesų konfliktai ar Kinijos rinkos grimasos.

Ką tokio seksualaus Jūs radote Europos Sąjungoje, kad užsinorėjote papasakoti, kas ir kaip vyksta Briuselyje?

Keista, kad apie Europos suvienijimo projektą iki šiol niekas nesiėmė rašyti. Pirmąkart istorijoje viename mieste, būtent Briuselyje, buvo apibrėžtos viso žemyno gyvavimo gairės. Tai slenkanti revoliucija, turinti milžinišką reikšmę ir pasekmes. Vieną vakarą (tai buvo 2014 rugpjūčio 14-oji) sėdėjau namuose krėsle prie židinio, klausiausi Bethoveno 9-osios simfonijos, gurkšnojau raudonąjį vyną, žiūrėjau į žarijas ir staiga pajutau, kad man reikia važiuoti į Briuselį. Turėjau pamatyti, kaip viskas ten vyksta, ką veikia tie eurokratai, revoliucionieriai valdininkų kailyje, norėjau išsiaiškinti, ar įmanoma tai papasakoti.

Ilguose Europos Sąjungos biurokratijos koridoriuose sutinkame visus įmanomus tipažus – angažuotus, ciniškus, geranoriškus ir melancholiškus, svajoklius ir pragmatikus. Kiek laiko juos tyrinėjote Briuselyje?

Per penkerius metus man teko bendrauti su įvairių komisijų valdininkais, nors nemažai laiko praleidau archyve, eurokratų vadinamame „Vatikano archyve“. Ten užkasta įdomių dalykų. Šiaip jau mane labiau domino, ar žmones, kurie ten dirba, galima tipizuoti, paversti literatūrinėmis figūromis, gyvomis būtybėmis, o ne kartoniniais bičiuliais. Aš norėjau kiekvieną konkretizuoti, tačiau nė vieno nepasmerkti.

Viena pagrindinių veikėjų graikė Fenia Ksenopulu padarė Briuselyje karjerą ir staiga tapo Europos Sąjungos Kultūros direktorato Komunikacijos departamento vadove. Tai beviltiška, nes niekas Briuselyje į kultūrą rimtai nežiūri. Ar tikrai su kultūra Briuselyje taip prastai?

Europos Sąjungos Kultūros direktoratas menkai nutuokia apie kultūrą ir todėl jai skiriama mažai lėšų. Kultūra nelaikoma svarbiu faktoriumi Komisijos struktūrose. Man pasakojo, kad per viena komisarų posėdį, kultūros komisarei pakilus ir išėjus į tualetą, posėdis vyko toliau. Tačiau, jeigu į tualetą prispirdavo prekybos ir žemės ūkio komisarą, posėdis būdavo nutraukiamas ir laukiama, kol jis sugrįš.

Tai nereiškia, kad kultūra Europos Sąjungai mažai kam rūpi. Kiekvienas Komisijos generalinis direktoratas turi tiek kompetencijos, kiek jos įneša šalys narės. Todėl tai priklauso nuo šalių, kurioms Briuselis atrodo kaip nearti dirvonai. Galbūt todėl kultūros atstovai gali pasigirti nemažais pasiekimais, pavyzdžiui, Erasmus programa arba knygų kainodaros gynimu nuo „Amazon“ savivalės.

Mes žinome apie Europos institucijų inciatyvas pagerinti Europos Sąjungos įvaizdį. Gal todėl Jūsų romane keliama idėja apvalų Europos komisijos jubiliejų paversti įspūdinga kampanija. Į suplanuotas ceremonijas įtraukiama ir Aušvico koncentracijos stovykla. Ar tikrai tik su šūkiu „Aušvicas nepasikartos!“ įmanoma priversti pavargusius Europos Sąjungos mechanizmus suktis?

Paprasčiausiai Aušvicas yra ta vietovė, kurioje kriminalinė nacionalizmo ir rasizmo energija pasireiškė radikaliausiu būdu. Kartu tautinis identitetas radikaliausiu būdu buvo užgniaužtas. Lageryje buvo vis vien, ar tu esi vokietis, austras, lenkas, rusas, prancūzas ar ispanas – visi gyveno ir mirė susieti bendro likimo ir ilgėdamiesi teisinio statuso, žmogaus teisių ir taikos. Būtent todėl pirmasis Europos komisijos prezidentas Walteris Hallsteinas savo inauguracinę kalbą pasakė Aušvice. Šiandien tai pamiršta, bet tenka pabrėžti, kad pamirštos ir kančios.

Jūsų romanas itin gausus faktų, pavienių likimų, kuriuos vienija buvimas Europos Sąjungoje ir Briuselyje. Ar perskaitę „Sostinę“ skaitytojai žiūrės į Europos Sąjungos įstaigų darbą skeptiškai ar geranoriškai?

Skaitytojos ir skaitytojai, tikiuosi, suvoks, kad ši didžiulė abstrakcija – Europos Sąjunga – yra projektas, kurį sukūrė žmonės kupini svajonių ir nuopuolių. Jie stumia šį projektą ir jam trukdo, blokuoja ir vėl atranda iš naujo. Ir dar: Europos politika turi būti nukreipta į Europos suvienijimo projektus, o ne į jų atmetimą.

Nemokamas susitikimas su romano „Sostinė“ autoriumi R. Menasse vyks balandžio 11 d. 17 val. MO muziejuje Vilniuje. Renginį moderuos rašytojas Rimantas Kmita. Vizitą rengia leidykla „Tyto alba“, Goethe's Institutas Lietuvoje ir Thomo Manno kultūros centras.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

12-toje „Baltijos bangoje“ Nidoje – atviri archyvinių feljetonų, dokumentinių filmų ir šeimos seansai

Rugpjūčio 23 d. Nidoje prasideda kasmetinis, jau 12-tas festivalis „ Baltijos banga “, skirtas...

Užupyje – Urtės Lučiūnaitės paroda „Kometos pluoštas“

Vilniuje, galerijoje-restorane „Kitch“ ( Užupio g. 4) veikia pirmoji asmeninė Urtės...

Tarptautinėje Rygos šiuolaikinio meno bienalėje RIBOCA2 – šeši lietuvių atstovai

Kitą savaitę, rugpjūčio 20 dieną, Latvijos sostinėje prasideda antroji tarptautinė Rygos...

Monika Furmana: pasitikiu likimu ir bandau plaukti pagal uoslę (1)

Tapytojos Monikos Furmanos darbuose pasakojama moters gyvenimo istorija: įsimylėjimas, kūniškas...

„Vasaros kinas“ sugrįžta seansu, išreiškiančiu palaikymą protestuotojams Baltarusijoje

Praėjusios vasaros fenomenu tapęs „Kino pavasario“ projektas „Vasaros kinas“ sugrįžta į...

Top naujienos

Europos šalys išgyvena COVID-19 atvejų prieaugį, bet košmarą patyrusi Italija to išvengia: ką išmoko italai? (22)

Siaubingiausia COVID-19 pandemijos akimirka Italijoje buvo šių metų kovo 27 d., kai šalies...

Lietuviai plūsta į pajūrį. Palanga sparčiai pilnėja gauti nakvynę beveik neįmanoma (64)

Nenutrūkstamu srautu į Palangą lekiantys automobiliai baigia užpildyti kurorto gatves....

Linkevičius: ES ministrai nusprendė įvesti sankcijas Baltarusijai (95)

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai palaiko individualių sankcijų už smurtą ir...

Parodė, kaip atrodo už 15 eurų išnuomojamas kambarys Palangoje: mus priėmė kaip mylimus giminaičius

Garsusis „Youtube“ apžvalgininkas Paul De Miko arba Paulius Mikolaitis dažniausiai atostogauja...

Minske – taikus protestas prie Vyriausybės rūmų: minia ir kariai nusiteikę taikiai Lukašenka: nelįskite į gatves (497)

Minsko Nepriklausomybės aikštėje šalia Vyriausybės rūmų penktadienį susirinko keli...

Naujoje knygoje apie Harry ir Meghan „išlukštenta“ ne viena jų paslaptis: daug ką pora užkodavo detalėse, kurių niekas nepastebėjo

Rugpjūčio 11 d. Jungtinėse Valstijose pasirodė itin didelio atgarsio susilaukusi nauja knyga...

Vitalija Guobė

Švedams tai jau geriau nei seksas: tos vietos masažas kaip gydymo priemonė N-18 (1)

Perskaitėte pavadinimą? Gerai. Ne aš išgalvojau yoni heeling . Autorines teises turėtų...

Už stogo remontą gavo dešimt kartų pajamas viršijančią sąskaitą: valdininkai nusprendė, kad parama nepriklauso (13)

Klaipėdoje vieno daugiabučio stogo remontas net kelis namo gyventojus įstūmė į nepavydėtiną...

Kariuomenės sraigtasparnis nutraukė Kuršių mariose dingusio žmogaus paiešką, paiešką tęsia narai (9)

Rugpjūčio 14 d. pavakarę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo...

Moteris pasipiktino influencerių siūlomais milteliais lieknėjimui: atrodo, kad jos visiškai neturi principų ką reklamuoti (9)

Pastaruoju metu vyrauja mada, kad moterims reikia būti permatomoms tarsi skeletai. Jei esi pilnesnė,...

|Maža didelių žinių kaina