Multimedijos parodoje lankytojai galės detaliai studijuoti V. van Gogo nutapytą paslaptingą žvaigždėtą naktį, ekspresyvius prancūziškus peizažus ir kitus jo kūrinius. Skambant klasikinei muzikai lankytojai išvys 400 pačių žinomiausių V. van Gogo paveikslų.
Žymusis olandų dailininkas per savo neilgą kūrybinį kelią sukūrė neįtikėtinai daug vertingų kūrinių – daugiau kaip 850 drobių ir bemaž 1300 darbų ant popieriaus. Šiandien V. van Gogo paveikslai – vieni brangiausių ir labiausiai geidžiamų bet kuriame meno vertybių aukcione. V. van Gogas buvo ir vienas produktyviausių visų laikų „autoportretistų“ – dailininkas yra nutapęs daugiau nei 30 savo atvaizdų. Juose atsiskleidžia vis kita jo nuotaika – V. van Gogas naudojo introspekcijos metodą, leidusį jam stebėti savo mintis, jausmus ir svyruojančias nuotaikas.
Modernaus formato paroda „Van Gogh. Life in Art“ buvo sukurta 2015-aisiais, minint 125-ąsias dailininko mirties metines, ir jau apkeliavo didžiąją dalį Europos. „Multimedijos formato parodos šiuo metu itin populiarios visame pasaulyje“, – sako parodą organizuojančios įmonės „Bravo Events“ atstovai.
Tokiu būdu turinys pateikiamas interaktyviai, didžiuliuose ekranuose žmonės gali išvysti šedevrus, kuriuos pamatyti savo mieste tiesiog nėra galimybės.
Pasak parodos organizatorių, tokiu moderniu būdu priartinti meną prie žmonių prieš 6 metus sugalvojo australai, nuo tada susidomėjimas išskirtinio formato parodomis tik auga, pavyzdžiui, norinčiųjų apsilankyti interaktyvioje V. van Gogo parodoje Berlyne tiek, kad paroda ten veikia jau pusantrų metų.
Įdomu tai, jog pasaulinio pripažinimo pelniusio dailininko kūryba komercinės sėkmės sulaukė tik po jo mirties. Nėra žinoma, kiek tiksliai darbų per savo gyvenimą pardavė pats V. van Gogas, išskyrus vieną paveikslą – „Raudonasis vynuogynas“ – kurį įsigijo Anna Boch, norėdama paremti autorių.
Iki šiol netyla ir kalbos apie V. van Gogo gyvenimą. Prieš atrasdamas savo pašaukimą, tapybos genijus išbandė prekeivio meno dirbiniais, mokytojo, knygų pardavėjo ir pastoriaus profesijas. Rimčiau mokytis dailės ir intensyviai piešti pradėjęs būdamas dvidešimt septynerių, dailininkas visą likusį gyvenimą blaškėsi tarp genialumo ir beprotybės. Išlaikomas brolio, taip ir nesulaukęs komercinės sėkmės, nuolat kankinamas nerimo, iki pat savo mirties 1890-aisiais jis fanatiškai tapė, tobulino ir kūrė savo techniką. Jam nusižudžius paaiškėjo, kad vos 37-erių miręs menininkas per dešimt metų sugebėjo sukurti kelis tūkstančius darbų. Skaičiuojama, kad paskutiniaisiais savo gyvenimo metais V. van Goghas nutapydavo po paveikslą per dieną.
V. van Gogo paveikslai puikiai atspindi skirtingus jo gyvenimo etapus, vidinius išgyvenimus ir traumas. Pirmieji jo kūriniai – niūrūs, tamsių spalvų, pasakoja Nyderlandų ir Belgijos kaimo gyvenimą, vaizduoja žemės ūkio darbininkus ir jų kasdienybę. Dailininkui persikrausčius į Prancūziją, akivaizdžiai pasikeitė ir jo kūryba. Modernaus Paryžiaus gyvenimo ir meno įtakoje V. van Gogo kūryba tapo šviesesnė, atsirado naujų potėpių, jis sukūrė savo tapybos techniką. Pasikeitė ir temos – laukų darbininkus pakeitė kavinės ir bulvarai, Senos pakrantės, gėlės ir jį dominusių japoniškų raižinių motyvai.
Viename žymių V. van Gogo paveikslų įamžinta ir istorija, kurios neįmanoma nepaminėti kalbant apie jį – „ausies incidentas“. Esama ne vienos versijos, kas gi nutiko – faktas, kad nusipjautas ausies galiukas tapo tragiškos mirties link vedusio kelio pradžia. Praėjus porai metų po šio nutikimo modernaus meno genijus javų lauke paleido sau į širdį kulką.
Paroda „Van Gogh. Life in Art“ veiks nuo sausio 27 iki balandžio 30 dienos.
