Pilis ir Akropolis

Abiejose Trakų pilyse ir Karaimų etnografinėje parodoje daugėja lankytojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.

Kaip ir kiekvienais metais, lenkų turistų skaičius stabiliai sudaro apie 50 procentų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pastebimai daugėja italų, prancūzų ir ispanų. Latvių lankosi daugiau nei estų.

Nors ir nežymiai, bet kasmet vis daugiau atvažiuoja rusų, kiek dažnesni ukrainiečiai. Vienos ar dviejų dienų turistines keliones ypač pamėgo baltarusiai. Minsko centre netgi yra reklaminė iškaba, kurioje siūloma vienkartinė kelionė į du objektus – Trakų pilis ir Vilniaus Akropolį.

„Didžiuojamės, kad priklausome būtent kultūriniam objektui”, – prisipažino Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, savo kabinete vos spėjęs atsakinėti į telefonų skambučius.

Per pusmetį surengtos 1363 ekskursijos, tarp jų 841 muziejaus gidų. Muziejus rengia seminarus gidams ir išduoda jiems specialius pažymėjimus. Iš viso muziejus yra išdavęs apie 200 gidų pažymėjimų. Muziejuje dirba 4 etatiniai gidai.

Renginiai – populiarūs

V.Poviliūnas neslėpė džiugesio, kad pirmąkart sėkmingai pavyko organizuoti naktinį pilies lankymą nuo 22 iki 2 valandos. Nors renginys konkuravo su tuo pat metu vykstančiu Eurovizijos finalu, buvo apie 2000 lankytojų, o bilietų išpirkta 1700.

Anksčiau Viduramžių šventė Trakuose vykdavo tuo pat metu, kaip ir Kernavėje. Nors abu renginiai panašūs, lankytojų nestigdavo. Tačiau suktis reikėjo amatininkams, kurie norėdavo dalyvauti abiejuose renginiuose.

Paankstinus šventę Trakuose, šiemet per dvi dienas joje buvo žymiai daugiau lankytojų – apie 6000. „Kasmet sugalvojame ką nors naujo. Šiemet šventę paįvairinome simboliniu natūrinio ūkio kampeliu. Vaikams tikra atrakcija buvo triušiai ar žąsys, suaugusiems – duonkepė, kurioje skanias bandeles kepė jau trakiškiu tapęs vokietis programuotojas Raineris Schupp. Programuotojas dviračio neišradinėjo, kepė taip, kaip ir jo senelė Marija. Muziejininkai norėtų, kad krosnis būtų modifikuota, atsidurtų ant ratų ir ją galima būtų vežioti į įvairius renginius.

Akiratyje – Amatų diena

Šiemet itin buvo populiari nors ir nedidelė Lietuvos totoriams, iš dalies ir karaimams skirta paroda. Muziejininkai prisidėjo prie leidinio, skirto Lietuvos jachtklubo 80 - mečiui. Leidinys apima 1936 - 1940 - uosius metus.

V.Poviliūnas akcentavo, kad muziejaus darbuotojai ypač daug dėmesio skirs rugpjūčio mėnesio 19 - 20 dienomis vyksiančiai Amatų dienai. Rugsėjo mėnesį bus surengta 3 vokiečių fotomeninkų paroda.

Sėkmingai vyksta bendradarbiavimas su Vilniaus „Lėlės” teatru, Vilniaus operos ir baleto teatru, tradiciškai statančiu Vytauto Klovos operą „Pilėnai”. Nepatyrė fiasko ir pirmą kartą suvaidintas Justino Marcinkevičiaus veikalas „Mindaugas”. Jį suvaidino Klaipėdos dramos teatro aktoriai.

Rėmimas netoleruojamas

Pasiteiravus, ar muziejų patenkina dabartinės bilietų kainos – 10 litų suaugusiam ir 5 litai vaikui, V.Poviliūnas teigė, jog kainos nusistovėjo. „Kita vertus, juk žmogus ne kasdien eina į muziejų”, – užsiminė V.Poviliūnas.

Statistiškai mūsų šalies pilietis Lietuvos muziejuose apsilanko tik kartą per metus. Beje, perkant bilietą salos pilyje, kitoje bilieto pusėje pažymėta, kad su šiuo bilietu lankantis Karaimų etnografinėje parodoje ar Sakralinio meno parodoje pusiasalio pilyje, suteikiama 50 procentų nuolaida. Muziejaus darbuotojai norėtų intensyvesnio pastarųjų parodų lankymo, tačiau džiaugiasi ir ekstensyviu lankymu.

Muziejus negali pasigirti rėmėjais, juolab kad iš rėmimo lėšų išskaitomi dar ir mokesčiai. „Rėmimas Lietuvoje nei gerbiamas, nei toleruojamas. O kai dėl reklamos, ji turi būti saikinga, stendai nei dideli, nei ryškių spalvų”, – pabrėžė muziejaus direktorius.

Muziejus įsigijo labai vertingą lietuvišką sidabro kolekciją, kurioje sukaupti eksponatai nuo seniausių sidabrinių archeologinių radinių iki XX amžiaus dirbinių. Kolekcija buvo privati ir sveria 40 kilogramų. Valstybės lėšos iš įvairių fondų rinktos pusę metų.

Pasidomėjus, kaip panaudojamos muziejaus žinioje esančios specialiosios lėšos, V.Poviliūnas sakė, jog daug lėšų pareikalauja vandentiekio ir nuotekų komunikacijų remontas ir prižiūrėjimas, priešgaisrinė apsauga. Muziejus turi labai modernias, spalvoto vaizdo stebėjimo kameras.

Vyks statybos

Pasibaigus turistiniam sezonui ir sumažėjus lankytojų, salos pilies kieme bus keičiami laiptai, vedantys į pagrindinį pilies bokštą – donžoną ir abu į jį vedantys tiltai, vienas kurių pakeliamasis. Statys konkurse nugalėjusi įmonė, darbams bus skirta 400 tūkstančių litų.

Toliau atstatoma pusiasalio pilis. „Atstatydami pusiasalio pilį, norime, kad apsilankę salos pilyje, turistai neskubėtų išvažiuoti, juolab kad apie Trakuose esančią antrą pilį ne visi ir žino.

Pusiasalio pilyje įkūrus sakralinio meno ekspoziciją, nemažai turistų jau aplanko ir ją, pakeliui užsukdami į Karaimų etnografinę parodą, kavines. Taip papildomos tiek istorijos muziejaus lėšos, tiek ir miesto biudžetas”, – sakė V.Poviliūnas.

Pasak muziejaus direktoriaus, kita pusiasalio pilies funkcija – edukacinė. Viename bokšte bus įrengta klasė, kurioje istorijos žinias galės gilinti moksleiviai. Laukiama, kol pusiasalio pilies teritorijoje bus sutvarkytos požeminės elektros komunikacijos.

Medininkų pilis

Trakų istorijos muziejui jau priklauso ir Medininkų pilis. Ji bus atstatoma, kai tik atsiras lėšų, juolab kad šiuo metu jų daugiausia atitenka Vilniuje atstatomiems Valdovų rūmams.

Vos už dviejų kilometrų nuo Baltarusijos sienos Vilniaus rajone esanti Medininkų pilis savo teritorija yra viena didžiausių Lietuvoje. Anksčiau ši pilis irgi priklausė Trakų istorijos muziejui, o Trakų restauruotojai ją atstatinėjo. Atsiradus lėšų, gal atgims ir Trakų restauruotojų šlovė. Sovietmečiu jie kelis metus restauravo Maskvos Kremliaus išorinę sieną, kelias cerkves ir buvusius vienuolynus. Tuomet trakiškių triūsą Maskva dosniai ir finansavo.

Medininkų pilies sienos buvo 15 metrų aukščio, beveik 2 metrų pločio ir mūrytos baltiškuojų plytų rišimu. Pamatai įleisti 0,6 metro. Įspūdingas gynybinis bokštas – donžonas, kuris buvo 5 aukštų. Jame aptikta freskų likučių.

„Medininkų pilis nebus mumifikuotas muziejus. Donžone bus įrengta ekspozicija, o 1,85 ha kieme vyks įvairūs renginiai”, – sakė V.Poviliūnas.