Į paskutinę kelionę aktorių išlydėjo artimųjų, draugų ir gerbėjų būrys.

„Mus guodžia gausūs ir gražūs prisiminimai apie šį ypatingą žmogų. Jis buvo svarbus ne tik savo šeimai, bet ir teatro ir kino pasauliui, o labiausiai – Lietuvai, kurios laisvę jis laikė didžiausia vertybe. Jo, kaip aktoriaus, talentas buvo išties nepaprastas, kupinas šilumos, rimties, stiliaus ir humoro. Labai didžiuojamės žinodami, kaip jį vertino Lietuvos žmonės. Regimanto gyvenimas buvo kupinas aistros – nuo literatūros ir filosofijos iki fizikos ir jogos, visuomet pripildytas įdomiausių pasakojimų ir istorijų. Fenomenali karjera jam suteikė teisėtą vietą mūsų tautos panteone, kuriame jis prisijungė prie žmonos, aktorės ir dainininkės, Eugenijos Bajorytės (1941-2011), kurios taip ilgėjosi po jos mirties“, – išplatintame viešame laiške rašė R. Adomaičio artimieji, prašydami šiuo sunkiu metu gerbti jų privatumą.

Regimantas Adomaitis (g. 1937 m. sausio 31 d. Šiauliuose) – Lietuvos kino ir teatro aktorius. R. Adomaitis vaidino daugiau kaip septyniasdešimt Lietuvos, Rusijos, Vokietijos kino ir televizijos filmų. Jo vaidmenys – Donatas (Niekas nenorėjo mirti 1965), Orlandas (Kentaurai 1979), Ačas (Atsiprašau 1982; visų režisierius Vytautas Žalakevičius), Kasparas (Jausmai 1968, režisieriai Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius), Edmundas (Karalius Lyras 1971, režisierius Grigorijus Kozincevas), Girdvainis (Velnio nuotaka 1974), Boilanas (Turtuolis, vargšas 1983, abiejų režisierius Arūnas Žebriūnas) ir daugelis kitų.

R. Adomaitis yra gavęs daug apdovanojimų, tarp kurių LTSR nusipelniusio artisto vardas (1973), LTSR liaudies artisto vardas (1979), Vokietijos (VDR) nacionalinė premija (1981), LTSR valstybinė premija (1982), TSRS liaudies artisto vardas (1985), Gedimino III laipsnio ordinas (1997), Lietuvos Nepriklausomybės medalis (2000), Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2015).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją