Tačiau Martyno diena - gerokai senesnė šventė už liuteronybę. Šventasis Martynas - IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumu, ypač neturtėlių šalpa.

Tik nuo XVI a. protestantiškuose kraštuose vietoje šio šventojo per Martyno šventę imta minėti bažnyčios reformatorių M.Liuterį, kurio vardo diena sutampa su gimtadieniu.

Ilgą laiką Martyno šventė buvo švenčiama ir Lietuvoje, ypač Klaipėdos krašte, kur gyveno daugiau liuteronų.

Šią dieną dar XX amžiaus pradžioje Klaipėdos krašte baigdavosi žemės ūkio samdinių samdos laikas. Šeimininkai su samdiniais stengdavosi kuo geriau atsiskaityti, surengdami ypatingas vaišes, kurių pagrindiniu patiekalu tapdavo kepta žąsis.

Tikrindavo riebumą

Mažosios Lietuvos mylėtojas kraštotyrininkas ir kultūros istorikas Vytautas Gocentas atsimena, kaip jam mama pasakodavusi apie Martyno šventę ir tądien kepamas žąsis.

Tačiau kai jis pats paaugo, tradicija švęsti Martyną buvo prigesusi.

„Tik tėvas vis kalbėdavo, kad reikia šią tradiciją atgaivinti“, - prisiminė V.Gocentas.

Pasak kraštotyrininko, ano meto žmonėms šventasis Martynas būdavo savotiškos metų užbaigtuvės, atitinkančios šių dienų Kalėdas.

Kodėl per Martyną kepamos žąsys? Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė sakė, kad Martyno dienos vaišės buvo savotiškas pasiruošimas Kalėdoms. Tądien kepdami žąsis, žmonės tarsi patikrindavo, ar per Kalėdas jos bus pakankamai riebios, ar dar reikėtų papenėti.

Tačiau, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, Lietuvoje prigeso tradicija valgyti keptas žąsis.

Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas Jonas Liorančas sakė, kad netgi ir kaimuose reta šeima per Martyno šventę valgo keptą žąsį.

Pats dvasininkas, kurio vieno sūnų antrasis vardas - Martynas, abejojo, ar laikysis tradicijos per Martyną kepti žąsį.

Žąsys - nepigios

Klaipėdos gyventojai per Martyno šventę taip pat greičiausiai skanaus kitus patiekalus. Juolab kad nusipirkti žąsų prieš šią dieną uostamiestyje, pasirodo, ne taip ir paprasta.

Vakar žąsys nebuvo pardavinėjamos nei senajame, nei naujajame Klaipėdos turguose. Prekeiviai abejojo, kad žąsų kas nors atveš ir šiandien.

„Nelabai tas žąsis ir perka. Nebent prieš Kalėdas. Žąsys - dideli paukščiai, o supjaustytų mes jų neparduodame. Be to, ir kainuoja brangiau negu kita paukštiena. Kilogramas žąsienos kainuoja apie 13 litų, o per Kalėdas kaina pakyla ir iki 15 litų“, - pasakojo Šilutės Vilkyčių paukštyno produkcija prekiavusi Rasa Liutikienė.

Tačiau kai kurie klaipėdiečiai kepta žąsimi šiandien pasimėgaus.

Keptą žąsį per kiekvieną Martyno šventę valgo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ nariai.

Vakar kepta žąsis garavo Žvejų kultūros rūmuose, kur vyko nebe pirmus metus Klaipėdos etnokultūros centro surengta Martyno šventė. Žąsis šiai šventei buvo užsakyta iš anksto.

Per Kalėdas nešals?

Martyno diena būdavo ta šventė, nuo kurios žmonės imdavo laukti Kalėdų.

Kaip ir per kitas šventes, taip ir per Martyną, neapsieita be burtų. Kėdainių apylinkių merginos, norėdamos pamatyti sapne savo būsimą vyrą, Martyno išvakarėse visą dieną nieko nevalgydavo.

Po tokio pasninko esą būtinai prisisapnuodavęs būsimas jaunikis.

Per Martyną žmonės spėdavę ir orus. Suvalgę žąsį, Žemaitijos gyventojai apžiūrėdavo jos krūtinkaulį. Pagal tai spręsdavo apie žiemos orą.

Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia, būna baltas, o į galą tampa nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga - šiltesnė.

Kalbama, jog pagal Martyno dienos orus galima spręsti ir apie tai, kokios bus Kalėdos. Žmonės tikėdavę, kad jei per Martyną pašąla ir būna sausa, tai Kalėdos bus drėgnos. Ir atvirkščiai.

Jei tikėtume senolių išmintimi, tai Kalėdos neturėtų būti labai šaltos.

Šiandien Klaipėdoje turėtų būti vėsiau - iki 0 laipsnių, o Žemaitijoje netgi iki 3 - 4 laipsnių šalčio. Vakare turėtų pradėti snigti. Kai kur gali būti plikledis.

Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos Klaipėdos skyriaus duomenys rodo, kad tokie spėjimai šiais laikais retai pasitvirtina. Tik dukart per paskutiniuosius šešerius metus orai atitiko senolių spėjimus.

Martynų daugėja

Martynas Klaipėdoje paskutiniu metu darosi vis populiaresnis vardas. Pernai dažniausiai naujagimiams duodamų vardų sąraše jis užėmė netgi 4-ąją vietą.

Užpernai Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo užregistruota 10 naujagimių, pavadintų Martynais. Dar du naujagimiai pavadinti Martinais, o penkios mergaitės - Martynomis.

Pernai užregistruota net 17 Martynų, vienas Martinas ir trys Martynos.

Šiemet jau gimė 15 Martynų, keturios Martynos ir vienas Martinas.

Tačiau, pasak Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyresniosios inspektorės Irenos Zabulienės, nė vienas 2004 ir 2005 m. užregistruotas Martynas negimė per savo vardo dieną.

Gali būti, kad naujoji Martynų ir Martinų karta taps ir su savo vardo diena susijusių tradicijų puoselėtojais.

Juolab kad Klaipėdos etnokultūros centras ne pirmus metus vaikams ir jaunimui rengia Martyno šventę.

Į šias šventes, kurių metu valgomos žąsys, skamba folkloro dainos ir rengiami vaikų „jomarkėliai“, Martynai kviečiami kaip garbės svečiai.

Tradicijų puoselėtojai viliasi, kad jeigu į šios šventės šventimą įsijungs ir kavinės bei kiti verslininkai, ilgainiui Martyno šventė taps ne mažiau populiari už Valentino dieną ir Heloviną.

Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės