Galerijos erdves užpildo nerimastingi šiandienos aktualijų atgarsiai. Brutalūs ir painūs istoriniai įvykiai – jaunajai kartai iki šiol pažinti tik mitų, filmų, vadovėlių ar kitų pasakojimų forma – įsuka į naują apmąstymų verpetą.
Jie kaupiasi kaip nuosėdos, lyg niekad nesibaigiančios audros baimė, skatinanti permąstyti mus siejančias socialines struktūras ir dominuojančius pasaulio modelius. Tai – atoveiksmių ir atgarsių koliažas, reflektuojantis vidinius kūrėjų ir jų aplinkos sąmyšius.
Šioje parodoje pristatomos aplinkos ir visuomenės refleksijos – analizuojama miestų kaita, nišinės bendruomenės ir jų bendravimo ypatumai, numanomi pasaulio pokyčiai ir kūrėjų lūkesčiai, virstantys mūsų mikro-klimato prognozėmis. Ar tai – tik vienadienės orų išdaigos, o gal – naujuoju standartu tapsiančios klimato anomalijos?
Bendruomenių, individualios patirties ir miesto, kaip pagrindinės jų sąveikos erdvės, temos dominuoja autorių kūryboje. Barboros Matonytės daugiakanalėje garso instaliacijoje girdimos ekstremalaus vokalo technikos, pasiskolintos iš desperacijos, žiaurumo ir siaubo tematikas plėtojančios nišinės metalo muzikos scenos, nagrinėja ribines psichologines būsenas.
Socialinio jautrumo, individo laisvės temas dažnai analizuojantis Denisas Kolomyckis šįkart pristato didžiaformatį tapybos ir skulptūrinio objekto triptiką. Žmogaus įsipareigojimo vienas kitam, jų tarpusavio ryšių ir identiteto simboliu tapusius žiedus Norbertas Hinc perkelia į suskaitmenintą miesto erdvę.
Nuo 2021 m. Onos Barboros Šlapšinskaitės vystomas projektas Naujojoje Vilnioje reflektuoja nutrūkusias autorės draugystes, sudėtingą šio Vilniaus paribio istorinį kontekstą, okupacijos liekanas kultūriniame ir socialiniame rajono peizaže. Įkvėpimo sostinės urbanistiniame kontekste taip pat ieško Greta Eimulytė.
Stebėdama aršią miesto plėtrą ir individualius pasipriešienimo gestus ji klausia, ar šiandienos miestuose turime erdvės neapibrėžtumui, melancholiškai refleksijai, nuoboduliui, kitaip tariant – pavėsiui? Liudvikas Kesminas savo instaliacijoje nagrinėja meno autonomijos ir ideologizacijos klausimus.
Jo kūrinio pagrindu tapo keturios Aničkovo tilto Sankt Peterburge skulptūros – caro Niklojaus I-ojo užsakymu sukurtos tramdomų žirgų figūros simboliškai išlaisvinamos nuo jas užvaldyti siekiančio pavergėjo.
Kūrybinio dueto Algio Sprindžiūno ir Eriko Siliuk darbas „To try to attempt“ (liet. pabandyti pamėginti) yra virtualios bendruomenės archyvas, gimęs iš poreikio interneto kalba artikuliuoti pastaraisiais metais kilusias baimes, įtampas ir vidinį absurdo pojūtį. Perdirbdami gerai atpažįstamą totalitarinę ir populiariosios kultūros ikonografiją, autoriai kritikuoja imperines ir individą į griežtus socialinius rėmus uždarančias mąstymo sistemas.
Apie autorius:
Barbora Matonytė – jaunosios kartos menininkė, kurios kūrybinės veiklos laukas geriausiai apibūdinamas kaip įvairių skulptūrinių išraiškų išplėstiniame lauke, erdvėje ir potyriminėje plotmėje paieškos. Jos kūryba tarpdisciplininėje terpėje aiškiai išsiskiria dviem pagrindiniais laukais, t.y. vizualaus meno instaliacijų ir garso meno (soundwork) diskursai bei jų jungimo galimybės.
Liudvikas Kesminas – šiuolaikinio meno atstovas, savo kūrybinėje praktikoje dažnai renkasi erdvinės instaliacijos, įvietinto kūrinio ar skirtingų medijų sintezės metodiką. Kūriniuose persipina įvairios dėmenų sąveikos, tokios kaip žiūrovo ir meno kūrinio tarpusavio integralumas, daikto ir erdvės pernaudojimo galimybės, video žaidimų taisyklių pritaikymas gyvenime. Visa tai tampa autoriaus kūrybinėmis strategijomis vizualaus šiuolaikinio meno lauke.
Greta Eimulytė baigė bakalauro studijas Skulptūros katedroje, Vilniaus dailės akademijoje. Pastaruoju metu domisi architektūros bei kūno santykiu, su tuo susijusiais istoriniais, kultūriniais ir psichologiniais kontekstais. Jos praktikoje naudojamos medijos varijuoja nuo piešinio ir teksto iki objektų, video ir garsinių instaliacijų.
Kūrinius pristatė įvairiose Lietuvos ir užsienio galerijose – Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, Lothringer 13 Halle Miunchene, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje.
Algis Sprindžiūnas – tapytojas, instaliacijų menininkas. Kūryboje nagrinėja virtualybės ir juslinio pasaulio santykį, tikrumo paieškas šiuolaikiniame būvyje. 2022 m. žiemą atidarė pirmąją personalinę parodą „Blue screen Be real“ galerijoje „Akademija“, darbus taip pat pristatė skaitmeninėje parodų erdvėje „IRGI galerija“.
Denisas Kolomyckis yra tarpdisciplininio meno kūrėjas, aktorius, visuomenės veikėjas ir aktyvistas. Jo kūrybinės praktikos apima skirtingas meninės raiškos sritis – šokį, teatrą, performansą, instaliacijas ir skulptūrą. Savo darbuose autorius dažniausiai nagrinėja socialinio teisingumo, žmogaus tapatybės, jautrumo problematiką. Kolomyckis savo darbus yra pristatęs įvairiose Lietuvos galerijose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugelyje Europos valstybių. Šiuo metu studijuoja Skulptūros magistro programoje Vilniaus dailės akademijoje.
Norbert Hinc gyvena ir kuria Vilniuje. Šiuo metu domisi ateities monopolių vizija technologijų pasaulyje. Autorius sako, kad virtuali realybė ir jos plačios galimybės yra pagrindinė jo kūrybos erdvė, kurioje paleisdamas savo idėjas gyventi išpildo save.
Erikas Siliuk – Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas. Šiuo metu studijuoja Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros magistro programoje. Dirba su atminties-užmaršties temomis, tyrinėja XX a. probleminio paveldo permąstymo galimybes.
Ona Barbora Šlapšinskaitė – šiuolaikinio meno kūrėja. 2022 m. baigė skulptūros bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jos kūrybos lauką apima paraštinių bendruomenių tyrimai, tapybos perėjimas į erdviškumą, kasdienių patirčių perteikimas meninėje raiškoje.
Matas Šatūnas – skulptorius, instaliacijų kūrėjas ir parodų technikas. Kūrybinėje praktikoje didelį dėmesį teikia architektūros, objektų tarpusavio ryšių ir urbanistikos tematikoms. Baigė skulptūros bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje.
Indrė Urbelytė – XX a. Lietuvos dailės istorijos tyrinėtoja ir parodų kuratorė. Šiuo metu dirba Lietuvos nacionalinio muziejaus Kazio Varnelio namų-muziejaus menotyrininke, kuruoja šiuolaikinio meno parodas, kitus kultūrinius projektus Kaune ir Vilniuje. Studijavo Vilniuje, Paryžiuje ir Briuselyje. 2022 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įvertinta už geriausią humanitarinių mokslų srities magistro darbą.
Paroda galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) veiks iki vasario 19 d. Parodą lydės viešų renginių programa – ekskursijos su autoriais vyks vasario mėnesio šeštadieniais (4, 11, 18 d.) nuo 16 val., o vasario 12 d. 18.30 val. komplekso SODAS 2123 aktų salėje numatomas atviras poezijos skaitymų renginys.
