Grįžimas prie dvipolio idėjos virto paroda: ką pozityvaus duoda Vilniaus ir Kauno konfliktas?

Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, anot rengėjų, unikali tuo, kad ji bus eksponuojama dviejuose miestuose, Vilniaus MO muziejuje ir Kauno Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje. Spaudos konferencija taip pat įvyko ir Vilniuje, ir Kaune – su tiesioginiu pasijungimu į abi lokacijas. Parodos koncepcijos autorius Tomas Vaiseta juokavo, kad kuratoriai buvo ne kiek drąsūs, bet kvaili ėmęsi tokios sudėtingos užduoties – parodyti, kokie yra Vilniaus ir Kauno santykiai, sudėtinga. Visgi esmių esmę, anot jo, nulėmė trys veiksniai: meilė, klasta ir svajonė.

Antramiestozės sindromas

„Yra daugybė miestų pasaulyje, kurie patiria panašius santykius – natūralus dviejų centrų buvimas šalia. Specifiškai abu miestai iki pat 90-ųjų formavosi, negalėjo pilnai atsiskleisti kaip centrai: Rusijos imperijos laikais – Sankt Peterburgas, tarpukariu – Kaunas, bet laikinai, visi užgožiami, nes tikras centras – Maskva. Kilo daug nuoskaudų, kūrybiška konkurencija, kuri du miestus stūmė į priekį – supriešinimas ne jų rankomis būdavo vykdomas“, – pastebėjo T. Vaiseta.

Ilgą laiką, anot T. Vaisetos, vyravo lygiacentriškumo sąvoka. „Antramiestozė – buvimas antru miestu. Kaunas – antisovietinės rezistencijos miestas, Vilnius ignoravo šį Kauno vaidmenį, todėl jam teko ilgą laiką išgyventi antramiestozės sindromą. Dabar išsilaisvina iš to Kaunas“, – pastebėjo jis.

Parodos koncepcijos autorius pažymėjo, kad ekspoziciją sudaro keli sluoksniai – meno kūriniai, kultūros istorijos artefaktai: „Kaip tuos telefonus, į metalines dėžutes tarsi sudedame klišes, kompleksus, nuoskaudas, izoliuojame – ne tai yra svarbiausia kalbant apie miestų santykius, tad suskleidžiame kaip pasąmonės elementus.“

Aplankęs tik vieną parodą, pastebėjo T. Vaiseta, gali nepajusti svarbių dalykų – viena kitą papildančių dalių: „Dvipolio idėja: Kaune išskiriame akivaizdų dalyką – pati gamta sukūrusi dvipolį, vienos upės slėnį. Pasakojimas apie kultūrinį gamtinio dvipolio egzistavimą vyksta nuosekliai – tarsi per pusę perskeltas obuolys.“

„Nuversti kalnus“ leitmotyvas – jungianti grandis

Kuratorė Miglė Survilaitė pažymėjo, kad parodoje skambanti frazė „nuversti kalnus“ yra kaip leitmotyvas, jungianti grandis, kurianti jėga. „Simbolizuoja iššūkį, panoraminį vaizdinį. Kylame į viršukalnę, norėdami apžiūrėti peizažą, nagrinėjant dviejų miestų santykį“, – apie bandymą subtiliai perteikti kūrinius vizualine kalba kalbėjo M. Survilaitė.

Kai kurie iš šių pasakojimų, jos teigimu, įvaizdinti parodoje: „Remiamės ekspedicijos tyrinėjimo patirtimi, todėl parodoje juntama dinamika, sutinkamos besisukančios konstrukcijos. Visa tai simbolizuoja norą parodyti, kas slepiasi už stereotipų – meno ir kultūros istorija. Kviečiu šitame kontekste atrasti tam tikrą bendrystę, nuvertinėti mentalinius kalnus savyje.“

Kuratorė Kotryna Lingienė pasakojo, kad rengiant šią parodą daug sužinojusi apie gimtąjį Kauną.

„Yra daug stereotipų. Kai žvelgi iš šono – atrodo juokingiau, visi kilę iš nepažinumo, daug jų yra sporto pasaulyje. Išskirčiau vieną genezę, kas feisbuke yra aktyvus, gali pastebėti – dažnai būna toks komentaras: „Prie ko čia Kaunas?“ Tapo folkloru, frazė kilusi iš vieno krepšinio sirgalio komentaro. Viskas priklauso nuo mastelio – Justiniškių gyventojai galėtų papasakoti apie Karoliniškėse gyvenančius, turime nuomonę apie lenkus ar latvius... Norime išvengti priešpriešos, todėl šiandien esame ukrainiečiai“, – žvelgti platesniu masteliu linkėjo K. Lingienė.

Dar išlikusi demarkacinė linija

Kuratorė Rasa Žukienė sakė, kad meno kūriniai yra tarsi barometras, apibrėžiantis stereotipus dailės srityje. „Kažko bendro ieškojimas dailės srityje ryškesnis, nei karikatūriniai ginčai. Keista, kai meno parodoje sociologizuojame, kalbame apie miestų reikalus, o ne apie kultūros žmonių vaidmenį – ta demarkacinė linija dar yra. Kauno dailininkams visada rūpėjo Vilnius, menininkai galvojo ir kūrė darbus apie Vilnių, to paties negalima pasakyti apie Vilniaus dailininkus Kauno atžvilgiu“, – konstatavo ji.

Savo ruožtu MO muziejaus vadovė pirmiausia norėjo nusiųsti sveikinimus Kaunui – Europos kultūros sostinei. „Mes iškart ėmėme mąstyti apie temas ir būdus, kuriais galima būtų kalbėti. Paaiškėjo, kad tema gyva, jautri, sukelianti diskusijų. Vis dėlto, tyrimų nėra daug atlikta, tad labiausiai norisi padėkoti drąsiems kuratoriams, kurie ryžosi organizuoti parodą. Kad tyrimai ir idėjos užsipildytų turiniu – reikėjo nemažos komandos. Pats iššūkis dirbti meno muziejuje – labai įdomus, iškeliantis naujų rakursų ir darbo metodų“, – sakė ji.

Kaunavilnis – skamba optimistiškai

Terminas Kaunavilnis, pasak M. Ivanauskienės, kilo grįžtant prie senos dvipolio idėjos. „Tai žaidimas, į kurį kviečiame visus įsitraukti“, – tyrinėti ir atrasti ragino MO muziejaus vadovė.

Kalbėdamas apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą daugiau nei šimtmetį skaičiuojančio Kauno miesto muziejaus vadovas Gabrielius Sužiedėlis išskyrė tai, kad dirbant kartu buvo juntama sinergija. „Bendradarbiaujant veikė daug išorės veiksnių – jie ir tikėti, ir netikėti; Ši veikla davė labai daug, buvo turtinga, sukūrėme daug bendro gėrio. Praėjo penkeri metai, kai persikėliau iš Vilniaus į Kauną, dar geriau pažinau tą miesto santykį“, – atviravo jis.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ prodiuserė Ina Pukelytė sakė, kad parodoje norėta atspindėti ištisą šimtmetį: „Galime pasidžiaugti, kad ši paroda keliauja per du miestus. Atrastas terminas Kaunavilnis skamba optimistiškai, kad būtume kaip vienas, nors kalbos įvairios, turime tai puoselėti.“

Specialiai parodai kurti meno kūriniai

MO muziejus ir Kauno miesto muziejus jau šį šeštadienį atidaro unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ analizuojamas užkoduotas, neišvengiamas Kauno ir Vilniaus konfliktas. Tačiau į šį įtemptą santykį žiūrima iš pozityvios pusės – varžymasis ne ką nors iš abiejų miestų atima ar juos stabdo, bet nepaliaujamai skatina žengti į priekį. Paroda yra vienas pagrindinių programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcentų.

Išskirtinius įvykius palaikantys partneriai akcentuoja miestų draugystės svarbą.

„Prisidėti prie du ryškiausius šalies miestus jungiančio projekto mus paskatino ne tik tai, kad į meno ir kultūros palaikymą visad žvelgiame kaip į natūralią praktiką. Vilnius ir Kaunas konkuruoja daugybėje sričių, todėl mus lydėjo noras kitu kampu pažvelgti į šią priešpriešą ir vadovautis mintimi, kad menui bei kultūrai ribų ar konkurencijos nėra. Tai – visuomenės pasaulėžiūrą plečiantis ir lavinantis reiškinys. Ilgametė draugystė su MO bei partnerystė su Kaunas 2022 tik dar labiau sustiprina mūsų siekį skatinti sąjungą tarp miestų, įmonių ir žmonių“, – pasakoja Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“, šios parodos ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ didžiojo partnerio vadovas.

Parodoje eksponuojami įvairūs meno kūriniai: tapyba, fotografija, videomenas, instaliacijos. Iš viso parodoje yra 202 meno kūriniai (151 – Vilniuje ir 51 – Kaune), iš kurių net septyni sukurti specialiai šiai parodai. Kuratoriams buvo labai svarbu matyti Vilnių ir Kauną kaip čia ir dabar sąveikaujančius, vienas kitą veikiančius ir menininkų kritiškai apmąstomus miestus. Todėl sąmoningai įtraukta nemažai jaunesnės kartos menininkų.

Parodoje taip pat galima susipažinti net su 123 skirtingais eskizais, plakatais, karikatūromis, internetiniais memais, vaikų piešiniais, socialinių platformų vaizdo įrašais ar dainomis.

Paroda atsiskleidžia įvairiais pjūviais – iš meninės, geografinės, sociologinės ir netgi lingvistinės perspektyvų – Kauno ir Vilniaus temą analizuojanti knyga. Parodą patirti ir Kaune, ir Vilniuje padės paruoštas parodos e. gidas lietuvių ir anglų kalbomis.

MO muziejus ir Kauno miesto muziejus į parodos temą įtraukti nori ir vaikus. Todėl tradicinė kiekvienai parodai kuriama MO muziejaus kūrybinių užduočių knygelė vaikams išplečiama – su jos užduotimis susipažinti ir ją spręsti galės vaikai tiek Vilniuje, tiek Kaune. Ir tai dar ne viskas – parodos lankytojų laukia specialiai sukurta viktorina, leisianti sužinoti, kaip gerai jie pažįsta Vilnių ar Kauną, o galbūt puikiai išmano apie abu miestus ir yra Kaunavilnio vizionieriai. Viktorinoje bus galima dalyvauti tiesiogiai MO muziejuje arba internetu.

Tarp parodos bendraautorių – net šeši meno, kultūros, istorijos ir kitų humanitarinių sričių atstovai. Parodos koncepcijos autorius – Tomas Vaiseta, kuratoriai ir ko-kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė. Parodos kuratorius konsultavo: Julijana Andriejauskienė, Marija Drėmaitė, Linara Dovydaitytė, Giedrė Godienė, Lara Lempertienė, Jurgita Verbickienė, Sigita Žemaitytė-Strazdė. Parodos architektai: Vladas Suncovas, Julijonas Urbonas, dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė.

Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ veiks nuo balandžio 23 d. iki rugpjūčio 28 d.