Globalia tendencija tapęs popieriaus trūkumas pakels knygų kainą – tačiau tai dar ne blogiausia žinia

Dėl žaliavų trūkumo ir iki šiol neregėto popieriaus pabrangimo spaustuvės susiduria su netikėtais iššūkiais – negali įvykdyti užsakymų, o leidyklos būgštauja, kad negalės išleisti visų suplanuotų knygų – šių problemų pasekmės esą labiausiai išryškės per patį kalėdinės prekybos piką.

Paklaustas, ar tikrai yra tokie „prasti popieriai“, kaip kalbama, leidybos namų „Tikra knyga“ vadovas Jaunius Lingys sakė, kad realiai neaišku ir tai, kas viso šio sektoriaus laukia kitais metais: „Spaustuvės negauna kontraktų, visi laukia – kokia bus kaina. Jeigu tiekėjai įsipareigos tiekti žemesne kaina, o ji pakils – turės pristatyti už senąją. Tokia situacija – dėl popieriaus trūkumo nemažai knygų, manau, Kalėdoms pavėluos, bus Naujiems metams arba Trims Karaliams. Gauname pasiūlymus – vietoj planuotos gruodžio pradžios atspausdinti knygas tik sausio pradžioje.“

Popieriaus trūkumas ir padidėjusi jo kaina – globali tendencija

Spaustuvininkų asociacijos tarybos nario Sauliaus Mudėno teigimu, popieriaus trūkumas ir padidėjusi jo kaina – globali tendencija. „Trūkumą kol kas pavyksta išspręsti, bet mes dirbame su keturiais tiekėjais. Pateikiamumas sumažėjo, turime popieriaus ieškoti visur. Ar ta situacija ateityje bus apsunkinta? Visaip gali būti. Kai kurie popieriaus didmenininkai, kurie užsiima popieriaus sandėliavimu, limitus pabaigę, metų galo laukiame su nerimu. Apsunkintas gavimas“, – situaciją komentavo S. Mudėnas.

S. Mudėnas atkreipė dėmesį į skaičius: rugsėjo mėnesį kreidinio popieriaus sunaudojimas pasaulyje, lyginant su praėjusių metų pasauliniu rodikliu, padidėjo 25 proc. Padėdamas geriau suprasti paklausos situaciją, jis peržvelgė pagrindines rinkas. S. Mudėno duomenimis, Europos rinkoje juntamas padidėjimas 17 proc., o Azijoje sumažėjo vos 2 proc., Šiaurės Amerikoje – 87 proc., Pietų Amerikoje – šimtu procentu.

Kalbėdamas apie pasiūlą S. Mudėnas pažymėjo, kad mūsų regionas aprūpinamas popieriumi iš Skandinavijos ir Vakarų Europos fabrikų. „Su popieriaus tiekimu tokia situacija: praeitų metų rugpjūčio mėn., Švedijos kapitalo popieriaus koncernas „Stora Enso“ uždarė fabriką Šiaurės Suomijoje, kurio apimtis – milijonas tonų. Palyginimui, – tos pačios kategorijos popieriaus europinė rinka – keturi milijonai tonų. Vadinasi, 25 proc. sumažėjo pasiūla. Tas pats koncernas „Stora Enso“ rugsėjo mėn. uždarė dar vieną fabriką (ofsetinio popieriaus) – 760 tonų, tai sudaro apie dešimt proc. Europos rinkos. Apžvelgiant tuos faktus – pasiūla yra sumažėjusi, paklausa – padidėjusi. Natūralu, tokia situacija kelia kainą“, – aiškino S. Mudėnas, pridurdamas, kad rinkoje susiklostė deficito ekonomika.

Bandydamas prognozuoti projekciją į ateitį, S. Mudėnas vylėsi, kad popieriaus pasiūla ateityje nebus padidėjusi, nes tai, anot jo, – inerciški procesai. „Iš kitos pusės, jeigu kalbėtume apie fabrikus, kurie uždaryti – ne iš gero gyvenimo, dirbo nuostolingai. Leidėjai nemažai užsakinėdavo spaudos paslaugų Azijoje, natūralu, kad pirkdavo vietinių gamintojų popierių. Dėl transporto krizės matome popieriaus sunaudojimo sumažėjimą. Amerikos, Europos gamintojai savo užsakymus yra atkėlę į artimas rinkas, perka popierių iš šalia esančių fabrikų – Skandinavijos, Vokietijos“, – trumpai apibūdino esamą situaciją S. Mudėnas.

Pasak S. Mudėno, knygų leidybos rinkoje tam tikras vartojimo pakilimas yra jaučiamas. „Žvelgiant į maždaug devynių mėnesių (trijų ketvirčių) rezultatus, kiek man yra tekę kalbėtis su leidyklų vadovais – jie mato 15 proc. augimą, lyginant su 2019-aisiais. Galima būtų bandyti paaiškinti šį aspektą kaip pandemijos pasekmes, dėl kurios kitos pramogų rūšys kaip teatrai, koncertai, sporto renginiai buvo uždarytos. Knygos tapo ta pramoga, kurios visuomenė ėmė daugiau vartoti“, – pastebėjo jis.

Nereikėtų stipriai įsitempti

Atgimimo laikotarpiu knygos buvo leidžiamos ant itin blogo popieriaus, tačiau, kad jų nusipirktų, žmonės stovėdavo eilėse, ar nebus taip ir dabar? „Gal taip nebus, istorijoje krizės nebūna vienodos. Palietėte kokybės temą – nemanau, kad kas nors bus suprastėję. Popierius per pastaruosius tris mėnesius pabrangęs beveik 40 proc., per visą Nepriklausomybės laiką tokios situacijos niekada nesame stebėję, netikėta situacija. Prognozės – to popieriaus kaina ateityje nenukris. Ką tai galėtų indikuoti? Jeigu apie 40 proc. pabrangsta popierius, tai vidutiniškai 20 proc. gali pabrangti spausdinimo paslauga. Koks santykis tarp knygos spausdinimo ir leidybos kaštų, tarp pardavimų – skirtingose leidyklose proporcija kita, visgi tai atsilieps – tikėtina, kad knygos gali dėl popieriaus problemų pabrangti 10 proc.“, – darė prielaidą S. Mudėnas.

Pašnekovo manymu, dėl šios situacijos nereikėtų stipirai įsitempti: „Reikėtų džiaugtis, kad visuomenė atsigręžia į knygas. Popieriaus pabrangimas globalus – didesnių turbulencijų nesukels. Lyginant su kitomis pramogų rūšimis – knyga nėra brangus laisvalaikio praleidimo būdas. Reikia žvelgti filosofiškai, per daug nenukabinti nosies. Mėgautis galimybėmis, naujais leidiniais, manau, brangimo lygmuo neviršys bendros infliacijos tendencijos. Dėl medžiagų – įtampa yra, tikiuosi, ji bus suvaldyta, galutinis vartotojas to nepajaus.“

Su tokia situacija dar neteko susidurti

Leidyklos „Kitos knygos“ vadovas Gediminas Baranauskas pastebėjo, kad apskritai spaustuvių verslas yra išsivystęs, turi pajėgumus, tačiau dabartinė situacija paliečia visus – trūksta ne tik popieriaus, bet ir darbo jėgos, komponentų iš Kinijos. „Kadangi artėja kalėdinis sezonas, kai žmonės daugiau perka, prieš jį daugiau spausdinama knygų. Kiekvienais metais taip būna – leidyklos susiduria su tokiomis problemomis: suplanuoja knygą atsispausdinti lapkričio mėnesį ir paaiškėja, kad viskas nusitęs. Kitas dalykas, pasigirsta kalbų, kad leidyklos žada išleisti neįprastai daug knygų šiemetiniam kalėdiniam periodui. Neįprastai daug knygų – neįprastai daug problemų su pajėgumais, su popieriaus stygiumi, jo pabrangimu“, – kalbėjo G. Baranauskas.

Knygų poreikio didėjimas siejamas su pandeminiu laikotarpiu, tačiau dabartinės sąlygos kiek laisvesnės – kodėl knygų vis tiek leidžiama daugiau? „Yra daug faktorių, net ir be pandemijos – pradeda trūkti įvairių prekių. Panašiai atsitiko su nekilnojamuoju turtu: negali nusipirkti kelionių – auga butų kainos. Aš asmeniškai bandau nusipirkti kokybiškų meškerių – mėgstu žvejoti, bet jų nėra – net Vokietijoje, net likučio. Tada galiu nusipirkti knygų – jų yra. Man atrodo, kad knygoms dabar aukso amžius. Susidėjo viskas – pandemija, ekonominės padėties pagerėjimas, įvedus eurą – knygos psichologiškai pradėjo atrodyti pigesnės. Būdavo, išleidi knygą, o ji niekaip negali būti pigesnė nei 50 litų – kokie tai pinigai! Galvodavome, kaip padaryti tą knygą pigesne? O dabar, prašom, 15 eurų – plonutė knygutė“, – dalijosi pastebėjimais G. Baranauskas.

Ypatingo pavojaus signalų nejaučia

G. Baranausko manymu, dar nėra taip, kad visa leidyba sustotų. „Knygos vėlavo, turbūt ir dėl karantino. Spaustuvė – gamyba, įsivaizduokime, jeigu susergama kovidu!“, – laikmečio išskirtinumą pabrėžė jis.

Visgi Lietuvoje, kaip sakė G. Baranauskas, su tokia situacija dar neteko susidurti: „Buvo krizė, bedarbystė, visi neturėjo pinigų – tokios problemos. O kad knygos nebūtų kaip atsispausdinti – dar to nebuvo, tiesiog visi pamiršo tokius dalykus. Turėk pinigų – viską tau padarys, taip buvo. Visi priprato prie to, o dabar kitaip. Paklausa knygų didelė, o jas reikia ir atspausdinti, ir pagaminti – kažkas turi dirbti prie to.“

Paklaustas, ar leidykla jau pajuto deficito pasekmes, G. Baranauskas sakė, kad ypatingo pavojaus signalų nejaučia – kol kas viskas veikia. „O kaip bus toliau – nežinome, mums atspausdino visas knygas, kurias iki šiol užsakėme. Tačiau ateities – nežinome. O jeigu viskas masiškai užsidarinės, daugės susirgusių – vėl strigs viskas, o gal ir ne. Nėra aiškumo“, – ateities situacija neužtikrintas pašnekovas.

Kaip pastebėjo leidybos namų „Tikra knyga“ vadovas J. Lingys, su šituo iššūkiu leidyklos susiduria gan seniai, tačiau šiemet kaip niekad pailgėjo vadinamasis gamybos terminas. „Vienas tokių niuansų – dėl popieriaus trūkumo. Žinoma, tas pandeminis knygų leidimo bumas irgi turėjo savo įtakos, nes didėjo skaitomumas. Kalbėti galiu kaip leidyklos ir leidėjų asociacijos atstovas – yra jaučiama, kad kai kurios popieriaus rūšys pabrangusios iki 30 proc., bet popierius sudaro tikrai nemažą dalį knygos gamybos procese, plius jaučiamas didelis jo trūkumas. Ką tik teko bendrauti su spaustuve, kuri pasakė – gamybos terminas nusikelia mėnesiui laiko, nes to popieriaus, ant kurio norėtume matyti savo knygą – jo nėra. Bus kažkada po Naujųjų metų. Galima rinktis kitą rūšį – ji brangesnė. Priežastys įvardinamos įvairios. Viena jų – pakuočių poreikio padidėjimas, ryšium su pandemija, su siuntimais. Vėlgi kiek čia teisybės, sunku pasakyti, gali būti, kad ir popieriaus fabrikai buvo pristabdę veiklą. Aišku, brangstant dujoms, elektrai, popieriui, matyt, neišvengiamai turės kilti ir knygų kainos, kokiais 20-30 proc.“, – konstatavo J. Lingys.

Pašnekovas nemano, kad popieriaus rinka visiškai užstrigs, anot jo, pasiūla bus vienokia ar kitokia: Kitas klausimas – dėl pristatymo terminų, esą bet kokia logistika su gamyklomis yra sutrikusi, ir visur ta pati problema – viskas vėluoja. „Kalbama, kad ši situacija su popieriaus trūkumu išsispręs po Naujųjų metų, tuomet viskas ir sugrįšią į vėžias.“