Po parodą vedžioja Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkas Povilas Barštaitis.

Priklausė aukštuomenei

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis prasidėjo kovomis už Nepriklausomybę, tuomet susidurta su karininkų trūkumu. Sprendžiant šią problemą 1919 m. sausio 25 d. Kaune buvo atidaryta Karo mokykla, o vėliau ir Aukštieji karininkų kursai. Karininkai vadovavo kariuomenei mūšio laukuose, ruošė kitus karius ir visomis išgalėmis siekė išsaugoti laisvą Lietuvą.

Įsivyravus taikai dėmesys buvo sutelktas į kariuomenės autoritetą, prestižą. Karininkai privalėjo turėti nepriekaištingą reputaciją ir būti sektinas pavyzdys visuomenės akyse. Tarpukario spaudoje rašoma, kad karininkas privalo pasižymėti pilietine, patriotine branda, fizine ir psichologine tvirtybe, valia, drausme, pareigingumu, aukšta morale, bendruoju ir specialiuoju išsilavinimu, kultūringumu. Šie bruožai turėjo atsispindėti tarnyboje, laisvalaikiu, šventėse, atostogaujant, šeimoje, buityje. Jie priklausė aukštuomenės, inteligentijos sluoksniui.

Laisvalaikiu karininkai su žmonomis aktyviai dalyvaudavo karininkų ramovės pokyliuose, įvairiose šventėse, sporto varžybose, medžiodavo, atostogaudavo prie jūros.

Atslinkus sovietinei okupacijai karininkų likimai klostėsi tragiškai: jie kartu su kitais inteligentais, intelektualais, mokytojais, mokslininkais buvo tremiami į Sibirą, daugelis jų žuvo lageriuose. Naikintas ir jų turtas, tačiau dalis sugebėjo išlikti bei atkeliavo į muziejų.

Brigados generolo J. Juodišiaus daiktai

Parodoje „Generolo kambarys“ daugiausiai eksponuojami brigados generolo Jono Juodišiaus (1892-1950) daiktai. Tai greičiau butas, nei kambarys, nes viename parodos kampe eksponuojama svetainės salelė, kitame – darbo kambarys, valgomasis.

Atslinkus sovietinei okupacijai J. Juodišius buvo ištremtas į lagerį, ten žuvo. Parodoje galima apžiūrėti brigados generolo J. Juodišiaus šeimai priklausiusį turtą, kurį pavyko išsaugoti giminaičiams: svetainės stalą ir kėdes ant margaspalvio kilimo, indaują, etažerę, šachmatų stalelį, rašomąjį stalą, firmos „Thonet“ kėdę, prašmatnius stalo įrankius, skrynios formos lagaminus, gramofoną, telefono aparatą. Vitrinose matyti papuošalai, stalo įrankiai.

Dėmesys skirtas ir brigados generolo žmonai Leokadijai Juodišienei: eksponuojami jos drabužiai, skrybėlės, dėžės skrybėlėms. Pasak muziejininko, karininkų žmonos atliko svarbų vaidmenį visuomenėje: dalyvavo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijoje, užsiėmė labdaringa veikla. Joms taip pat kelta aukšta erudicijos, kultūros, moralės kartelė.

„J. Juodišius, kaip būdinga to meto generolams, stažavosi Belgijoje. Dažna karininkų kryptis tęsti studijas bei stažuotis buvo ir Čekoslovakija, todėl turime nemažai stalo įrankių, pagamintų Čekoslovakijoje“, – pažymėjo muziejininkas P. Barštaitis.

Lietuviški baldai, stalo įrankiai, kosmetika

Ekspozicijoje matyti lietuviškos pramonės akcentai, kai kurie daiktai pagaminti Kaune. Parodoje eksponuojami ne tik J. Juodišiui, bet ir pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui generolui Silvestrui Žukauskui, generolui leitenantui Mykolui Velykiui, brigados generolams Vladui Nagevičiui, Kaziui Skučui, Teodorui Daukantui, paskutiniam Karininkų ramovės šeimininkui majorui Jokūbui Dagiui ir kitiems aukštiems kariuomenės atstovams priklausę daiktai.

Lankytojai išvys Kosto Petriko baldų fabrike pagamintą indaują, Mozės Grinšteino sidabrinių daiktų dirbtuvėse Kaune ir Samuelio Edelšteino dirbtuvėse Klaipėdoje pagamintus stalo įrankius. Stalelis, kurio viršus faneruotas šviesesnio ir tamsesnio medžio langeliais, suformuojančiais šachmatų lentą, irgi pagamintas Lietuvoje. Svetainės kampą puošiantis gramofonas pagamintas S. Voščino gramofonų, muzikos instrumentų ir dviračių firmoje Kaune.

Vitrinose matyti tarpukario Kauno parfumerijos ir muilo fabrike „Florance“ pagamintas „Jaunystės muilas“, Kauno kosmetikos laboratorijoje „Alma“ pagaminti milteliai dantims valyti „Aldona“, plaukams pirmykštę spalvą sugrąžinantis „Gražintojas“, atkeliavęs iš provizoriaus Julijono Juškevičiaus vaistinės Kaune.

Unikalūs eksponatai – monogramomis pažymėti sidabriniai stalo įrankiai, tuo metu jie buvo gana populiarūs. „Tokie įrankiai keliavo iš kartos į kartą, buvo dovanojami vestuvių progomis, minint įvairias sukaktis. Monograma žymi išskirtinę priklausomybę tam tikrai šeimai, pvz., „J. B.“ nurodo, kad įrankiai priklausė pulkininkui Juozui Barkauskui“, – aiškino muziejininkas.

Iš užsienio aukšto rango karininkai dažnai parsigabendavo porceliano gaminius: pulkininkas Domas Grabys turėjo dizainerio Gustav Moser-Millot sukurtą svetainės vazą iš Paryžiaus, kapitonas Juozas Gineitis buvo įsigijęs porcelianinį puodelį kavai su lėkštute iš Frydricho Simono firmos „Karlsbad“ Čekoslovakijoje, majoras Jokūbas Dagys turėjo indelį kiaušiniui, sviestinę ir kavinuką, pagamintus porceliano fabrike „Karl Steinmann“ Tiefenfurto miestelyje Silezijoje.

Paroda „Generolo kambarys“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki spalio 1 d.

Šaltinis
Temos
Kas vyksta Kaune