aA
1933 m. liepos 17 d., perskridę Atlanto vandenyną, lėktuvui nukritus Soldino miške (tuomet Vokietija, dabar Lenkija – Myslibožas) žuvo lėktuvu „Lituanica“ iš Niujorko į Kauną skridę lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas.
Darius ir Girėnas
Darius ir Girėnas
© Archyvo nuotr.

Katastrofos priežastys ir dabar dar nėra visiškai aiškios. Oficialiai pranešta, kad avarija atsitiko dėl audros ar motoro gedimo. Egzistuoja versija, kad lėktuvą pašovė vokiečiai, palaikę „Lituanicą“ priešų žvalgybiniu lėktuvu.

S. Darius ir S. Girėnas įveikė Atlantą per 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Lietuvos lakūnai blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau negu tuometiniai kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis.

Lakūnai buvo palaidoti Kauno centrinėse kapinėse Vytauto pr., 1944 m. jų palaikai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsiuose, o 1964 m. perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.

Šio paminklo vaizdais baigiamas režisieriaus Raimondo Vabalo vaidybinis filmas „Skrydis per Atlantą“ (1984 m.). Savo metu šį filmą žiūrėjo visa Lietuva. Istorinis Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą suvienijo tautą du kartus – tragiškomis prieškario dienomis per lakūnų laidotuves ir filmo „Skrydis per Atlantą“ premjeros metu. Vėliau panašų emocijų ir vienybės troškimą žadino tik pirmosios Sąjūdžio dienos.

„Skrydis per Atlantą“ atkuria Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbį, ilgą rengimąsi skrydžiui per Atlantą, kurio svarbiausias tikslas buvo išgarsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Nors filmo kūrėjų uždavinys buvo labai sunkus, autoriai stengėsi maksimaliai tiksliai atkurti visas istorinio skrydžio aplinkybes.

Filmo įvykiai prasideda 1927 metais, kai keikiantis atgyvenusią techniką ir mėgstantis rizikuoti jaunas Kauno karo aviacijos lakūnas kapitonas Steponas Darius jau yra sumanęs skrydį per Atlanto vandenyną, kad ir kaip fantastiškai toks sumanymas skambėtų. Pakeliui į Ameriką, kurioje gyvena jo motina ir seserys ir kur jis tikisi surinksiąs lėšų lėktuvui, Darius apsistoja Paryžiuje. O čia – tikra nacionalinė šventė: prancūzas lakūnas Nanžeseras (jį suvaidino Juozas Budraitis) lėktuvu „Baltoji paukštė“ taip pat paskelbė pasiryžęs įveikti vandenyną. Laikraščiai jau praneša apie Nanžesero pergalę, bet paskui tenka spausdinti paneigimą: prancūzų ekipažas dingo be žinios.

Darius neišgąsdina nei ši žinia, nei tai, kad maršrutas „Niujorkas – Kaunas“ trečdaliu kelio ilgesnis nei prancūzų.

Pasirodęs Čikagoje, Darius panyra į lietuvių bendruomenės gyvenimą, uždarbiui dalyvauja įvairiose avialenktynėse. Viename oro uoste lietuvis susipažįsta su tautiečiu mechaniku Girėnu, laisvalaikiu iš atskirų detalių montuojančiu savą lėktuvėlį. Bet abu svajoja apie geriausią reputaciją tais laikais turintį „Bellancos“ markės lėktuvą. Būtent tokiu „oro paukščiu“ jiedu ir leisis į mirtinai pavojingą skrydį Kaunan.

Narsuolį Steponą Darių suvaidino Remigijus Sabulis, o Eimuntas Nekrošius – valstietiškai išmintingą ir atsargų Stasį Girėną. Kituose vaidmenyse (net ir visai mažuose) matome bemaž visus mūsų ano meto kino aktorius.

„Skrydis per Atlantą“ iki šiol laikomas vienu geriausių Lietuvoje sukurtų istorinių filmų, susilaukęs rekordinio 647 000 žiūrovų skaičiaus.

Dokumentiniai filmai apie „Lituanicą“

Rengiantis pažymėti legendinio skrydžio 50-ąsias metines, Lietuvoje buvo sukurti dar du dokumentiniai filmai. Režisierius Robertas Verba žiūrovams pristatė dokumentinį filmą „Lituanikos sparnai“ (1983 m.). Jame pasakojama apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pasiruošimą kelionei į Lietuvą, patį skrydį per Atlantą ir žūtį 1933 m. liepos 17d. Soldino miške.

Archyvinę medžiagą padėjo surinkti JAV gyvenantys lietuviai. Scenarijų parašė garsi Sąjūdžio laikų videometraštininkė Laima Pangonytė, o atsiminimais ir įžvalgomis apie Dariaus ir Girėno skrydį dalinasi aviacijos veteranai: mjr. Milevičius, plk. Gavelis, psk. Miežlaiškis, kpt. Stanaitis, taip pat kino veteranas Steponas Uzdonas, Stepono Dariaus žmona Jaunutė, dukra Nijolė, lakūnas Jonas Dovydaitis.

Ne mažiau įdomią istorinių įvykių rekonstrukciją su autoriniais komentarais dokumentiniame filme „Berlincheno trikampis“ (1983 m.) pateikė ryškus savo kartos kinematografininkas mėgėjas Vitolis Laumakys, nepaprastai įdomios biografijos žmogus. Jis gimė Kaune 1929 m. spalio 22 dieną, jo mama Julija dirbo ekonomiste Finansų Ministerijoje, o tėtis Jonas buvo Kauno Jaunimo teatro aktorius, Nepriklausomos Lietuvos savanoris, apdovanotas už Širvintų-Giedraičių mūšius.

Vitolis, sidabro medaliu baigęs „Saulės“ gimnaziją, 1948 metų spalį buvo suimtas ir už tarybinės tėvynės išdavimą, anot paties Vitolio, „po trumpo pokalbio gavo pamąstymams 10 metų ir veltui buvo nuvežtas į Vorkutos šachtas“.

Į gimtinę Vitolis sugrįžo 1955 metų liepą, o 1962 m. įkūrė Kėdainių kino studiją „Mėgėjas“, kuri egzistuoja iki šiol. Jos archyve – 75 baigti ir nebaigti filmai (iš jų sudaryta 61 filmo kolekcija, 2013 m. įtraukta į UNESCO respublikinį registrą „Pasaulio atmintis“).

Filme „Berlincheno trikampis“ Vitolis Laumakys ir Adolfas Morėnas atskleidžia, kada kilo sumanymas kurti dokumentinį filmą apie Dariaus ir Girėno skrydį bei su kokiomis problemomis teko susidurti ieškant išskirtinių kadrų.

O Remigijus Sabulis „Skrydyje per Atlantą“ suvaidinęs lakūną Steponą Darių, 2014 m. festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovams pristatė savo dokumentinį filmą „LITUANICA paslaptis“. Režisieriumi tapęs populiarus teatro ir kino aktorius šiuo filmu pabandė atsakyti į klausimą: Ar vis dar svarbi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio legenda naujajai lietuvių kartai?

Kadras iš filmo „LITUANICA paslaptis“
Kadras iš filmo „LITUANICA paslaptis“
© Stopkadras

Pristatydamas savo darbą festivalio žiūrovams R. Sabulis įspėjo, jog tai nebus šabloninė dokumentika, o greičiau šiuolaikinis žmonių ryšys su to skrydžio herojais.

„Labai nemėgstu daryti to, kas jau padaryta, visuomet ieškau įdomesnės formos. Kai kuriuos gal šis filmas šiek tiek šokiruos, pažadu ir netikėtumų. Kurdamas kalbinau specialistus, kurie kalbėjo ne tik apie skrydį, jo pasekmes, bet ir asmenybes. Šis filmas – mano ieškojimo kelias“, – tikino filmo kūrėjas.

Ieškodami naujų tragedijos interpretacijų autoriai gilinasi ne tik į istorinio skrydžio detales. Jie pasitelkia kino kronikos kadrus, naujausių archyvų dokumentus, lakūnų dienoraščius (ištraukas iš jų skaito Andrius Mamontovas), kalbina filosofus, istorikus, aviacijos specialistus, Dariaus anūką Skirmuntą Maštarą ir, kaip dabar madinga, net pasitelkia ekstrasensą, kuris itin vaizdžiai ir jautriai apibūdina paskutiniąsias istorinio skrydžio akimirkas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.9500

Amžinybėn iškeliavo teatro ir kino aktorius Algirdas Paulavičius (43)

Pirmadienį J. Miltinio dramos teatrą, Panevėžį ir visus teatro gerbėjus pasiekė liūdna žinia...

„Sidabrinių gervių“ renginys sulaukė kino bendruomenės kritikos: neskoninga ir įžeidu (77)

„ Sidabrinės gervės “ sugrįžo po metų pertraukos, regis, su trenksmu. Kino bendruomenė...

„Scanorama“ baigė sezoną: apdovanoti jaunieji kino talentai

Sekmadienio vakarą kino mylėtojai savo namuose stebėjo Europos šalių kino forumo „Scanorama“...

Paskelbta, kam atiteko „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai: didžiausio įvertinimo sulaukė „Nova Lituania“ (26)

Į Lietuvą vėl sugrįžo kino šventė – „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai. Nors...

Ričardo Gavelio prozos konkurso laureatė Ieva Marija Sokolovaitė atrado sąsajų su žymiuoju rašytoju (2)

„Ir keistas, ir smagus jausmas, va, taip išlįsti, kaip Pilypui iš kanapių – nei kieno...

Top naujienos

Septynių vaikų tėtis Vytautas atvirai apie šeimos kasdienybę ir mintis dėl aštuntojo vaiko: kantrybė ir galimybės nėra beribės (68)

Kol vienos šeimos svarsto, ar susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko, Vytautas Salinis prie savo...

Mokslininkas palygino pirmąjį ir antrąjį karantinus: pasakė, kurioje vietoje padarėme klaidą (102)

Vilniaus universiteto dėstytojas, Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys,...

Viena taisyklė, kaip tinkamai vartoti česnaką: organizmui – kone stebuklingas poveikis (17)

Turbūt daugeliui teko girdėti apie česnako naudą mūsų organizmams. Sako, kad vyraujant...

Akibrokštas KET pažeidėją nufilmavusiam vyrui: po trijų mėnesių policija pranešė „trūksta duomenų“ (13)

Prieš kelis mėnesius kovinio filmo verstą sceną Vilniaus gatvėse įamžinęs vyras tuojau apie...

Gabrieliaus Landsbergio laukia nelengvi metai, o Nausėdos – sunkūs sprendimai (310)

Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims demokratams ( TS-LKD ) laimėjus rinkimus ir su...

Gydytoja Babajan – apie vampyrišką procedūrą nuo senėjimo: jaunystės eliksyras slypi mūsų pačių kūne (34)

Viena iš klinikos „GK klinika“ steigėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...

Agnė Keizikienė | D+ nariams

Kartą ir visiems laikams: ginekologė „nubraižė“ žemėlapį, kaip rasti G tašką (1)

Apie G taško egzistavimą ir moteriško orgazmo galimybes žmonės ginčijosi jau prieš 2 tūkst....

Slapti ženklai, kad partneris gali būti jums neištikimas

Pradėjo kankinti abejonės, kad jūsų partneris yra jums neištikimas? Kūno kalbos ekspertė...

Kurjeriams – pats darbymetis: siuntų kiekis kai kur jau gerokai viršija praėjusių metų Kalėdų lygį (15)

Siuntas pristatančiose bendrovėse – pats darbymetis. „ DPD Lietuva “ komunikacijos vadovas...

|Maža didelių žinių kaina