A. Švilpa dainuoja Alto muzikiniame teatre Esene (Vokietija). Alto muzikinis teatras naujas, atidarytas 1988 metais. Puikios akustikos modernaus teatro salėje telpa 1120 žiūrovų. 2008-ųjų rugsėjyje žurnalas „Operos pasaulis“ apklausė penkiasdešimt nepriklausomų muzikos kritikų iš įvairių šalių, kurie pripažino šį teatrą „Geriausiu visose vokiškai kalbančiose šalyse“. 2009-aisiais, po tradicinių rinkimų, šis titulas vėl atiteko Alto muzikiniam teatrui.
A. Švilpa visose vokiškai kalbančiose šalyse žinomas ne tik kaip geriausio teatro dainininkas. Jis įžymybe tapo sėkmingai dainuodamas Vienos liaudies operoje, Zalcburgo festivalyje, Drezdeno Semper, Berlyno, Diuseldorfo, Štutgarto ir Hanoverio valstybinių, Enšedo ir Kiolno nacionalinių operų scenose. Dainininko repertuare ne tik populiariausi, bet ir retai atliekami boso vaidmenys, tarp kurių ypač sėkmingi: Olandas (R. Vagnerio „Skrajojantis Olandas“), Jonas Krikštytojas (R. Štrauso „Salomėja“), Mefistofelis (Š. Guno „Faustas“), Orestas (R. Štrauso „Elektra“), Don Bazilijus (Dž. Rosinio „Sevilijos kirpėjas“), Didysis inkvizitorius (Dž. Verdžio „Don Karlas“), Sparafučilė (Dž. Verdžio „Rigoletas“), Figaras (V. A. Mocarto „Figaro vedybos“), Votanas (R. Vagnerio tetralogija „Nybelungo žiedas“), Zacharijas (Dž. Verdžio „Nabukas), Kunigaikštis Igoris (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris) ir kt.
Dėl savo ypatingai gražaus, spalvingo balso, puikios dikcijos, be priekaištų parengtos muzikinės partijos, solistas A. Švilpa kiekvieno pasirodymo metu prikausto ne tik publikos, bet ir žinovų dėmesį. Ir ne tik todėl, kad atlikėjas sugeba sodraus ir stipraus balso atspalviais perteikti vaidmens charakterio subtilybes, bet dar ir todėl, kad keri įsimenančia ir impozantiška vaidyba.
Gimtajame mieste Almas Švilpa koncertavo prieš metus. Jau tąsyk jis išsakė nerimą dėl apgailėtino muzikinio teatro pastato, dešimtmečiais nekintančios jo būklės ir tų, nuo kurių priklausytų naujo teatro statybų pradžia, abejingumo.
Eseno teatre dirbantis solistas sako, kad Vokietijoje net mažas miestas turi savo operos teatrą. Jų visoje šalyje yra apie aštuoniasdešimt, valstybinių – dvidešimt vienas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra tryliktas iš valstybės biudžeto finansuojamas teatras. Dvidešimt ketverius metus jis veikia ne vien muzikinei, bet ir teatrinei veiklai nepritaikytose patalpose. Į tai dėmesį atkreipė balandyje uostamiesčio Muzikiniame teatre koncertą surengusi operos primadona Violeta Urmanavičiūtė- Urmana, tapusi Naujo teatro statybų globėja, ir birželyje dvi savaites teatre dirbęs ir koncertus surengęs violončelininkas Davidas Geringas.
Savo koncertu A. Švilpa nori ne vien suteikti džiaugsmo klaipėdiečiams, bet ir paraginti juos kiekvieną dieną prisiminti, priminti tiems, kurių valioje yra miesto pokyčiai, kad be tikro, puikios akustikos teatro Klaipėda nepajėgs tapti visaverčiu Europos miestu.
Kiekvienam skoniui tinkanti A. Švilpos koncerto programa žada tikrai nuostabias akimirkas: Don Bazilijas ir Figaras pagal K. Goldonį sukurtose Dž. Rosinio ir V.A.Mocarto operose, Zacharijas ir garsusis Vergų choras iš Dž. Verdžio „Nabuko“, itin retai atliekamas virtuoziškasis Farlafo rondo iš M. Glinkos operos „Ruslanas ir Liudmila“ ir Malūnininko arija iš A. Dargomyžskio „Undinės“, Olando monologas iš R. Vagnerio „Skrajojantis Olandas“, Votano ugnies užkeikimo scena iš R. Vagnerio „Valkirija".
Koncerto programą diriguos Latvijos nacionalinės operos dirigentas Normundas Vaicis, grieš teatro orkestras, dainuos choras (chormeisteris V. Konstantinovas).
