Organizatoriai jau 15 metų stengėsi įtikinti Kiniją tapti garbės viešnia penkias dienas truksiančiame renginyje, kuris atspindi pasaulines literatūros pasaulio tendencijas ir pristato populiariausius kūrinius. Tačiau jie taip pat tikisi aktyvių diskusijų ir ruošiasi galimiems protestams.
Vokietijos leidėjų ir knygų platintojų asociacijos prezidentas Gottfriedas Honnefelderis įžanginėje spaudos konferencijoje išreiškė viltį, kad "mūsų kolegoms - Kinijos autoriams ir leidėjams - bus suteikta derama laisvė gyventi savo gyvenimą ir atlikti savo darbą".
61-osios Frankfurto mugės direktorius Juergenas Boosas pabrėžė, jog organizatoriai turėjo "pasirūpinti, kad galėtume pristatyti daugelį balsų", taip pat sakė laukiantis "kontraversiškos ir ne visada patogios knygų mugės".
Kinijos disidentas poetas Bei Lingas kitoje spaudos konferencijoje sakė, jog jis ir kiti aktyvistai nori, kad mugės lankytojai išgirstų ne vien "oficialiųjų rašytojų balsą".
"Turime kitą balsą - tai pogrindžio literatūros, pogrindžio poezijos balsas", - Bei Lingas sakė renginyje, kurį parėmė Tarptautinė draugija už žmogaus teises (The International Society for Human Rights).
Rugsėjį Kinijos delegacija išėjo iš Frankfurto knygų mugės organizacinio simpoziumo, kai jame pasirodė Bei Lingas ir žurnalistė disidentė Dai Qing, kurių dalyvavimo Pekino atstovai nepageidavo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo iškelti cenzūros klausimą pokalbyje su Kinijos viceprezidentu Xi Jinpingu, su kuriuo ji antradienį 17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku oficialiai atidarys knygų mugę.
Šis Pekino politikas laikomas vienu iš galimų dabartinio prezidento Hu Jintao įpėdinių.
"Savo pokalbyje aiškiai pareikšiu Kinijos atstovams, kad nuomonės laisvė yra ne grėsmė, o galimybė", - Vokietijos kanclerė sakė savaitgalį savo tinklalapyje paskelbtame garso įraše.
A.Merkel 2007 metais supykdė Kinijos vyriausybę, kai susitiko su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama.
Jau 61-ąjį kartą rengiama kasmetinė Frankfurto mugė yra vienas iš svarbiausių autorinių teisių prekybos renginių, kuriame pristatomos ne vien knygos, bet ir filmai bei kompiuteriniai žaidimai. Joje vis daugiau dėmesio skiriama elektroniniams leidiniams ir kitoms naujoms informacijos pateikimo formoms.
Šiemet mugėje taip pat bus pristatyta viena iš pagrindinių pastaruoju metu sparčiai populiarėjančių naujienų - knygos, kurias galima skaityti mobiliaisiais telefonais.
Tačiau didžiausią sambrūzdį šiemet turėtų sukelti Kinijos, kurioje veikia griežta cenzūra, pasirodymas.
"Tikiuosi, jog tai gali tapti kultūrinio dialogo pradžia", - J.Boosas neseniai sakė žurnalistams.
"Tai ypač svarbu Vokietijai. Mes jau matėme diskusijų poveikį: kai kalbatės vieni su kitais, galite sugriauti sienas", - pridūrė jis, turėdamas omenyje Berlyno sienos griuvimą prieš 20 metų.
Mugės metu įvyks apie 500 su Kinija susijusių renginių, iš kurių apie pusę finansavo Kinijos kultūros ministerija, o kitą pusę - mugės organizatoriai. Šiuose renginiuose bus mėginama suteikti žodį tiek Pekino kritikams, tiek tiems, kuriuos remia Kinijos vyriausybė.
Renginiuose taip pat dalyvaus dešimtys nevyriausybinių organizacijų, daugiausiai įvairių žmogaus teisių judėjimų, tokių kaip rašytojų asociacija "PEN International". Mugės kuluaruose dalyvausiantys Kinijos etninių mažumų, tokių kaip musulmonų uigūrų ir tibetiečių, organizacijos tikisi, jog A.Merkel jų neužmirš paminėti atidarymo kalboje.
Frankfurto knygų mugėje neretai pasitaiko skandalų, o pernai jos garbės viešnia tapusi Turkija taip pat buvo kritikuojama dėl žodžio laisvės suvaržymų.
Iki sekmadienio vyksiančioje mugėje dalyvaus apie 6 900 dalyvių ir maždaug 100 šalių - apie 400 mažiau nei pernai. Dauguma leidėjų taip pat sutrumpino savo dalyvavimo laiką.
Praeitais metais Frankfurto knygų mugėje apsilankė 300 tūkst. žmonių.