aA
Šį rudenį Lotynų Amerikos kultūros gerbėjus džiugins sugrįžtantis festivalis „IN LATINO“, kurio programoje – fotografo ir keliautojo Denio Vejo paroda „Rezidentai ir lankytojai“ (isp. Residentes y Visitantes). Drauge su Meksikos ambasada Švedijoje organizuojamą parodą, sukurtą penktus metus besitęsiančių kelionių po Meksiką metu, Vilniaus Gedimino prospekto praeiviai galės išvysti spalio 25–lapkričio 8 dienomis baro „Nauji vėjai“ (Gedimino pr. 27) vitrinose.
Fotografas Denis Vejas: noriu suteikti balsą žmonėms, kuriems ta istorija priklauso
© Denis Vejas

Apie artėjančią parodą, fotografiją ir laisvę D. Vejas pranešime žiniasklaidai pasakojo dar vienos jo kelionės į Meksiką, kur jis taip pat pristatys savo nuotraukas, išvakarėse. Šios šalies vardą tekste sutiksite dar ne kartą – tai, kaip pas D. Vejas sako, yra antrieji jo namai.

– Kaip save pristatote?

– Keliautojas ir fotografas. Turbūt tai geriausiai mane apibūdina.

– Kaip šios dvi sritys atsirado jūsų gyvenime?

– Viena išsiliejo iš kitos. Pradėjau keliauti 19-os, pirmą kartą iš Lietuvos išvažiavau 2005 metais ir nesustojau, kiekviena kelionė darėsi vis ilgesnė. Visada turėjau su savimi fotoaparatą. Kai tiek keliauji, viskas aplinkui keičiasi – žmonės, pomėgiai, požiūriai, o fotoaparatas kaip buvo, taip ir liko. Mėgstu sakyti, kad tai vienintelis dalykas, kuris nepakito, taip prie jo pripratau, kad esu su juo lyg vienis. Niekada neplanavau būti fotografu, savo darbus gana vėlai pradėjau vertinti kaip meno kūrinius. Žmonės pradėjo man sakyti „pažiūrėk, kaip tu fotografuoji!“ ir tada kitomis akimis pamačiau, ką dokumentavau, kiek unikalių vietų aplankiau.

– Ar kelionės padiktuoja fotografinius pasakojimus, ar atvirkščiai – keliaujate ten, kur norite fotografuoti?

– Skirtingais etapais skirtingai buvo. Jeigu iš pradžių tik šiaip kažką fotografavau, nes turėjau fotoaparatą, tai dabar, planuodamas kelionę, jau žiūriu į tai ir iš fotografo perspektyvos: kas ten įdomaus, ką galima pamatyti. Žinau, kas mane traukia, kaip fotografą, ir kas traukia, kaip keliautoją, iš tikrųjų, tie dalykai gražiai tarpusavyje dera. Dabar, kai analizuoju ankstesnius darbus, matau, kad pats kultūros pažinimas ateina labiau per fotografiją, tarsi darydamas nuotraukas vystau istoriją, kuri veda į tą pažinimą. Galiausiai patį kultūros pažinimą perteikiu per fotografiją.

Fotografas Denis Vejas: noriu suteikti balsą žmonėms, kuriems ta istorija priklauso
© Denis Vejas


– Kaip atsirado paroda „Rezidentai ir lankytojai“?

– „Rezidentai ir lankytojai“ yra labai asmeninis mano Meksikos pažinimas. Ten bus darbų, kuriuos publikavau žurnale „Vice“, tačiau bus ir niekur iki šiol nerodytų nuotraukų. Tai fotografinis koliažas iš labai skirtingų Meksikos vietų. Keliaudamas po šią šalį pradėjau atkreipti dėmesį į krikščionišką simboliką: ten jos yra visur, visomis įmanomomis formomis. Meksika tokia kultūriškai turtinga, kad pavažiavus 100 kilometrų ta pati krikščionybė jau visai kitaip atrodo, kartais net absurdiškai. Religijų, kultūrų maišymasis, tas mišinys, man visada buvo įdomu.

Prieš Meksiką apkeliavau 65 šalis, bet po jos, gal buvau tik 3–4 naujose vietose. Man taip patiko Meksikoje, kad galiu šią šalį vadinti naujais namais. Ir atrodo, jau esu visą ją išmaišęs, visą ją pažįstu, bet kaskart, kai atvažiuoju, šalis apkabina ir tik dar giliau į save pasiima. Atvykstu, atrodo, savaitei, aplankyti draugų, ir nebeišvažiuoju, ne kartą taip yra buvę. Labai spalvingas kraštas, įdomu jį stebėti.

Vienas įdomiausių kultūrinių ir religinių aspektų man buvo mirties sušventinimas. Populiariausia šventoji Meksikoje yra Gvadalupos Mergelė, mūsų šv. Marija. Visiems nusikaltėliams, prostitutėms, narkomanams, net homoseksualams, kurių Bažnyčia nelabai priima, egzistuoja ta pati Gvadalupa, bet juodoji, kuri atrodo, kaip Marijos skeletas, ją dažnai pastebėti galima pavojingesniuose rajonuose. Tai mirties garbinimo kultas, jo pavyzdžių yra ir daugiau. Jeigu Bažnyčia nepriima tam tikrų žmonių grupių, tai jie vis tiek meldžiasi, bet pritaiko ritualus sau.

Taip viskas ir prasidėjo: rasdavau krikščionišką simboliką gatvėse, religinėse šventėse, festivaliuose ir fiksuodavau gatvės fotografijos stiliumi. Per penkerius metus aplankiau labai daug skirtingų Meksikos čiabuvių apeigų, kurios, vienaip ar kitaip, būdavo susijusios su krikščionybe – arba labai prieš, arba pritaikant ją sau. Patekdavau į tokias vietas, kur net vietiniai nėra girdėję arba su kur su kameromis žmonių neįleidžia, bet mane, baltąjį su fotoaparatu, gražiai priimdavo.

Po kelionės į Meksiką Salvadoras Dali sakė, kad negali būti šalyje, kuri yra siurrealistiškesnė už jį patį. Šie žodžiai man stipriai surezonavo su tuo, kaip aš patiriu Meksiką. Ir turbūt ne tik aš, nes kai matai, kaip ten viskas maišosi, tai tikrai atrodo surrealu: prieš tai kolonizacija, dabar globalizacijos procesai, Amerikos įtaka, į religingumą, šventumą įsimaišanti popkultūra – viskas susiveda į absurdišką vaizdą.

– Kuo dar išsiskiria Meksika nuo kitų jūsų aplankytų kraštų?

– Pirmos kelionės metu įsiminė, kokia ji didelė ir įvairi, kiekvienas atrastų, ką ten veikti: džiunglės, dykumos, kalnai, vandenynas, gali atostogauti aktyviai, gali tinginiauti paplūdimyje, centrinėje Meksikoje tiek daug kultūros, modernaus meno, aktyvizmo. Vienas dalykų, dėl ko man patinka meksikiečiai, ir yra socialinis aktyvizmas. Ypač sostinėje, jeigu žmogus turi talentą (koks jis bebūtų), jis jo neslepia, o moko kitus. Nemažai laiko praleidau su gatvės cirko artistais ir mane taip žavėjo, kad jie važiuoja į emigrantų prieglaudas, visur, kur reikia kažkokios pagalbos, ir moko žmones savo meno. Man atrodo, visa Pietų Amerika tokia yra.

Fotografas Denis Vejas: noriu suteikti balsą žmonėms, kuriems ta istorija priklauso
© Denis Vejas


– Kaip žmonės reaguoja į jus? Ar jiems su sunku atsiverti svetimšaliui su kamera?

– Man atrodo, kad telefonai labai pakeitė fotografavimo procesą. Kalbant apie Afriką, kurioje pirmą kartą buvau 2010 metais, fotografuoti buvo labai sunku, žmonės bijodavo kameros, sunkiai į ją reagavo. O 2017 metais, kai jau visi turėjo fotografuojančius telefonus, žmonės patys prašėsi fotografuojami. Per 7 metus situacija tikrai pasikeitė, nors vis dar yra gana uždarų bendruomenių, ypač čiabuvių, kurios jaučia kolonizacijos nuoskaudą ir ne visada noriai priima baltuosius.

Nešoku iš karto fotografuoti, pirmiausia turiu pasikalbėti, pasipasakoti. Į kai kurias vietas net nevažiuodavau, nes vis jausdavau, kad mano ispanų kalbos žinios per prastos. Fotografuojant yra labai svarbu bendrauti, jie turi jausti, kad tau įdomu, kad gerbi jų tradicijas. Yra buvę visokių situacijų, ir kad labai supykdavo, bet galiausiai vis tiek tuos ledus pralauždavau. Svarbu nepyškinti visko kaip turistui.

– Kaip užsimezgė jūsų bendradarbiavimas su tokiais portalais ir žurnalais, kaip „Vice“, „Juxtapoz“?

– Norėjau su kažkuo padirbėti, nusiunčiau savo darbus Meksikos „Vice“ ir už trijų dienų sulaukiau skambučio – siūlė kažką kartu padaryti. Po to dirbau su Ispanijos, Amerikos „Vice“, dar vėliau ir iš Kanados parašė.

– Ar jums kaip fotografui svarbu, kad jūsų darbai būtų visuomenėje plačiai matomi?

– Aš manau, kad tikrai taip. Dar svarbiau, kad tie darbai pasiektų reikiamus žmones ir galėtų daryti pokytį. Daugelis mano darbų yra socialinė dokumentika: aš nenoriu pasakoti nuo savęs, bet noriu suteikti balsą žmonėms, kuriems ta istorija priklauso. Paskutinių savo darbų niekur nepublikuoju. Aišku, smagu, kai tavo nuotraukas mato, smagu gauti atsiliepimų, bet esi priklausomas nuo portalų, kaip jie pateikia tavo darbus, kokias antraštes naudoja, esu nudegęs porą kartų su clickbait (liet. antraštiniu masalu). Dabar turėsiu parodą Meksikoje, dalyvauju fotografijos festivalyje. Paroda bus apie moteris Afrikoje, kurios, apkaltintos raganavimu ir išvarytos iš visuomenės, gyvena uždaroje bendruomenėje. Šią nuotraukų seriją padariau 2017 metais, bet niekur nerodžiau, saugojau, kad galėčiau apie ją pasakoti pačių moterų žodžiais, turiu įrašęs jų istorijas. Svarbu, kad publikuotų, bet dar svarbiau, kad tokios žmonių istorijos nebūtų pateiktos, kaip vienadienis straipsnis.

– Šių metų festivalio „IN LATINO“ tema – laisvė. Ką jums pačiam reiškia šis žodis?

– Geras klausimas. Man atrodo, kad laisvė, visų pirma, yra kito žmogaus nevaržymas. Ji yra labiau apie kitą nei apie tave patį: savo buvimu nevaržyti kito žmogaus buvimo, leisti jam būti. Paradoksalu, bet laisvė yra ir atsakomybė, nes kitaip išeina lipimas vieni kitiems per galvas.

Man asmeniškai, laisvė yra fotografuoti. Kai pasiimu kamerą, praeina 5–10 minučių ir aš jau tame, viskas aplinkui išnyksta, pasaulį matau tik pro fotoaparatą. Kartu tai ir meditacija, šokis. Kelionių metų kažkuria prasme esi laisvas, bet kažkame esi labai nelaisvas, daug ką aukoji, pamiršti, kaip reikia prisirišti, lieki be inkaro. O kai jau reikia inkaro, norisi sustoti ir ramiai pabūti, tu nemoki. Pagalys su dviem galais.

Fotografas Denis Vejas: noriu suteikti balsą žmonėms, kuriems ta istorija priklauso
© Asmeninis albumas


– Kur šiuo metu yra jūsų namai?

– Mano namai yra Vilniuje. Dar laukia kelionės, bet jau grįžinėsiu čia, jau reikia to inkaro. Bandžiau jį mesti ir Barselonoje, ir Berlyne, bet galiausiai taip susiklostė, kad pasirinkau Lietuvą, nors mažiausiai to tikėjausi. Trylikos metų kelionėje labai mažai sustodavau. Esu padaręs daug darbų, bet jaučiu, kad jie nėra iki galo išpildyti, realizuoti. Norisi sudėlioti archyvą, pamatyti kažkokius to rezultatus. Kitų metų gale planuoju išleisti fotoknygą, laukia dar viena gan didelė paroda.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Menas persikelia į lauko erdves: ką įdomaus galima pamatyti?

Per karantiną be žiūrovų dėmesio likę menininkai siūlo būdų, kaip nenutolti nuo kultūros,...

Bulgarų tenoro Kameno Chanevo mirtis sukrėtė jo scenos partneres Vilniuje

Operos pasaulį apskriejo žinia apie skaudžią netektį: 56 metų tenoras Kamenas Chanevas...

Trims kultūros ir meno atstovams įteikti aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai (1)

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas trims Lietuvos kultūrai ir...

Romano „Tarp pilkų debesų“ herojės išgyvenimai sugulė į atsiminimų knygą knygos ištrauka

Apie Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę daugybė žmonių žino iš rašytojos Rūta Šepetys...

LRDT gimsta unikalus projektas „Kvėpuojame drauge“ demokratijai Baltarusijoje palaikyti (3)

Lietuvos rusų dramos teatras ( LRDT ), palaikydamas demokratinį judėjimą Baltarusijoje, pradėjo...

Top naujienos

Skandalingas rezultatas: Lietuvos rinktinė namie nusileido danams (951)

Lietuvos rinktinė istorine nesėkme atidarė FIBA „burbulą“ Vilniuje. Penktadienį Dariaus...

Garsų artistą vadino „didžiausiu visų laikų medicininiu stebuklu“: gimė su 3 kojomis, 16 pirštų ant 4 pėdų ir 2 lyties organais (12)

Frankas Lentini buvo vienas garsiausių XX amžiaus pradžios cirko artistų. F. Lentini, gimęs su...

Keisčiausias namas Lietuvoje: senolis pasistatė įspūdingo dydžio dvarą su baseinais ir net sostu (90)

Vos tik atvykus į Lentvarį mano geras draugas, Amerikoje magijos šou rengiantis iliuzionistas Rokas...

Įspūdinga Šaro pergalių serija Eurolygoje nutrūko – „Barca“ krito Vilerbane

Aštuntos pergalės iš eilės „Barcelona“ (8-2) Eurolygoje neiškovojo. Šarūno Jasikevičiaus...

Į Lietuvą veržiasi žiema: kai kur jau iškrito pirmasis sniegas pasnigo ir Vilniuje (16)

Penktadienio vakarą dalyje Lietuvos iškrito pirmasis sniegas . Feisbuko grupėse daugiausia...

Maskoliūnas teigia „prisiimantis visą atsakomybę“, bet pirštu rodo į apatiškus veidus (164)

Jokio azarto, jokio malonumo – tik kančia ant parketo. Bet Lietuvos rinktinė nesugebėjo nė...

Slaptų pomėgių nesustabdė net policijos įspėjimai: kratos metu – šokiruojantys įkalčiai (99)

Slaptų uteniškio pomėgių net nesustabdė policijos įspėjimai – kartą jau reikalų su...

Liudininkai apie tikrąją COVID-19 situaciją Rusijoje: tai lyg siaubo filmas (213)

Rusijoje per praėjusią parą nustatyta rekordiškai daug – 25 487 – nauji koronavirusinės...

Trumpas: Bidenas į Baltuosius rūmus gali įžengti tik vienu atveju (224)

Joe Bidenas taps JAV prezidentu tik tuo atveju, jei sugebės įrodyti, kad jo tariamas laimėjimas...

|Maža didelių žinių kaina