aA
Rugsėjo 24 – spalio 4 dienomis vyksiantį Tarptautinį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį (VDFF) atidarys menininko Dariaus Žiūros kino filmas „Gustoniai Gustoniuose“.
Filmo „Gustoniai Gustoniuose“ autorius Darius Žiūra: kaime vis labiau jaučiama ryški vartotojiškos kultūros invazija
© DELFI / Andrius Ufartas

Gustoniai – tai kaimas šiaurės Lietuvoje, Pasvalio r. Taip vadinasi ir šiuolaikinio meno projektas, kurį 52-ejų autorius tęsia nuo 2001-ųjų: kas trejus metus nufilmuoja kiekvieno kaimo žmogaus, sutikusio dalyvauti projekte, vienos minutės portretą ir iš šių portretų sukuria video filmą.

„Prašau visų Gustonių kaime gyvenančių žmonių žvelgti į kamerą vieną minutę. Kas trejus metus iš nufilmuotos medžiagos sukuriu po video filmą. Šiuo metu yra sukurti septyni filmai, apimantys beveik devyniolikos metų laiko tarpą. Palaipsniui „Gustoniai“ tampa reiškiniu, neturinčiu analogų kultūriniame kontekste. Šiais metais VDFF pasirodysiantis kino filmas pasakos apie šį projektą ir jo kūrimo procesą“, – pasakojo D. Žiūra.

Socialinis peizažas pasikeitė

1990-2000–ieji, pasak menininko, Gustonių kaime buvo gūdus laikas – visiška socialinio nesvarumo būsena. Po Sovietų Sąjungos griuvimo visos struktūros buvo subyrėjusios, kažkas naujo dar nesusikūrę.

Kaimuose tas virsmas vyksta lėčiau, nei mieste. Bet, D. Žiūros pastebėjimu, vis labiau jaučiama ryški vartotojiškos kultūros invazija. „Kaimas kuo toliau, tuo labiau atsiskiedžia, maišosi. Daugėja žmonių iš miesto, kurie įsigyja sodybas ir dalį savo laiko praleidžia ten. Tai keičia socialinį peizažą“, – pažymėjo jis.

Dabar kaime vaizdas kitoks, tikrųjų gyventojų mąžta. „Tuos žmones atsimenu nuo savo vaikystės. Deja, daugelio jau nebėra, – teigė D. Žiūra. – Visada norėjau juos kažkaip įamžinti. Tai nepaprastai raiškūs, autentiški veidai, kilę iš tikro Lietuvos kaimo. Tokių veidų nepamatysi jokioje kitoje pasaulio vietoje.

D. Žiūra studijavo tapybą, bet paveikslų ant drobės netapo. „Mano santykis su tapyba nėra tiesioginis. Tačiau studijų metu įgytos žinios praverčia dirbant su vaizdu. Galiojančius dėsnius galima konceptualiai naudoti tiek kino kadre, tiek fotografijoje, tiek kituose vaizdo formatuose. Tai šviesa, kompozicija, spalviniai santykiai“, – vardijo menininkas, Vilniaus dailės akademijoje įgijęs magistro, o vėliau – meno daktaro laipsnį.

Tapybos studijas jis traktuoja, kaip išsilavinimą, kuris suteikia papildomų galimybių. „Man stojant į akademiją dar nebuvo Fotografijos ir medijos meno katedros. Tapyba tuo metu atrodė vienintelis pasirinkimas norinčiam studijuoti vaizdinę raišką“, – sakė D. Žiūra.

Filmo „Gustoniai Gustoniuose“ autorius Darius Žiūra: kaime vis labiau jaučiama ryški vartotojiškos kultūros invazija
© DELFI / Andrius Ufartas


Besimokant akademijoje, atsirado Gintaro Šepučio pasirenkamosios videomeno studijos. „Jų metu susipažinau su video kamera ir esminiais video vaizdo kūrimo principais“,– prisiminė D. Žiūra.

Studijų Vilniaus dailės akademijoje (VDA) metu D. Žiūra sukūrė nemažai trimačių objektų. Kaip tik šių, prieš dvidešimt metų kurtų darbų paroda šiuo metu vyksta galerijoje „Trivium“. Nors kai kurie iš jų perdaryti naujai, bet vis dėl to, tai anot kūrėjo, retro paroda, nukelianti mus į praeitį.

D. Žiūra pasakojo, kad link 90-ųjų pabaigos objekto menas priėjo aklavietę. „Susikaupė nemažai darbų, kurių nebuvo kur dėti. Jie buvo padaryti iš trapių medžiagų ir reikalavo specifinių sandėliavimo sąlygų. Po parodų jie tapdavo niekam nereikalingi. Pasauliniame meno kontekste objektas taip pat tapo tarsi atgyvenęs ir užleido vietą kitoms meno formoms. Tuo metu įsigijau video kamerą.“

Kamera nukreipė kūrybiškumą kiek kita linkme. Atrodė fantastiškas dalykas – viskas telpa į video kasetę, kurią gali išskleisti į didžiulę projekciją. Nereikia rūpintis sandėliavimu, pervežimais ir kitomis problemomis. „To meto sąlygomis tai buvo ideali raiškos priemonė, leidžianti kurti įspūdingus dalykus minimaliomis sąnaudomis, – sakė D. Žiūra.

Visgi su laiku pasimatė, kad video darbai irgi sensta: susidėvi ir išsimagnetina juostelės ir pan. Bet, tada tai atrodė taip toli, kad tiesiog neegzistavo. „Video kamera buvo tarsi šviežio oro gurkšnis – naujų galimybių ir atsiveriančio pasaulio“, – su užsidegimu kalbėjo pašnekovas.

Filmavo tai, kas vyko aplink

Tuo metu menininkas tiesiog gyveno kartu su kamera: „ Ji buvo tarsi neatskiriama kasdienybės dalis – filmavau viską, kas vyko aplinkui: savo gyvenimą, keliones, neformalius vakarėlius.“

Tačiau kamera provokavo naujiems raiškos eksperimentams. D. Žiūra prisimena Dziga Vertovo filmą „Žmogus su kino kamera“. Čia kamera patenka į netikėčiausias situacijas, išstudijuojamos visos galimybės, ką su ja galima daryti.

D. Žiūros manymu, vienas tokių jo paties eksperimentų – kelionė į Gustonių kaimą su tikslu nufilmuoti visus ten gyvenančius žmones „Buvo neaišku, kas iš to išeis ir kaip žmonės reaguos į pasiūlymą filmuotis. Tarkim, fotografuojantis daugelis yra atradę būdus, kaip pozuoti, kaip save parodyti. Čiagi filmuoju minutę, tačiau kartais gali pasirodyti, kad ji trunka amžinybę – laikas priešais kameros objektyvą eina visiems skirtingai“, – su proceso subtilybėmis pažindino kūrėjas.

Ne visus kaimo žmones pavyko prikalbinti filmuotis. Tai, pasak menininko, esą visiškai normalu – kiekvienas turi skirtingą santykį su kamera, negali žmogaus priversti dalyvauti projekte prieš jo valią. Tačiau didžioji dauguma sutiko. „Man pačiam buvo netikėta, kad kažkas iš to gavosi,“ – sakė D. Žiūra ir pridūrė, kad projekto pradžia buvo panaši į avantiūrą. Dabar šis projektas jau yra įgavęs tam tikrą statusą ir simbolinę vertę. Tačiau pirmosios filmavimo sesijos buvo lyg vaikščiojimas po visiškai nežinomą ir beveik nelegalią teritoriją. Todėl buvo atvejų, kai žmonės tiesiog nenorėjo bendrauti ir užtrenkė duris.

Kokią žinutę nusiųstų sau į praeitį, jei galėtų susitikti su D. Žiūra iš 90-ųjų? „Tai labai priklauso nuo to susitikimo aplinkybių. Gali būti, kad bandyčiau duoti patarimų. Bet ne apie kūrybą, o pragmatiškus, gyvenimiškus dalykus. Tačiau nesu tikras, ar pavyktų su savimi susikalbėti. Jei susitiktume gyvai, kažin kuo visa tai pasibaigtų“, – juokėsi jis. Tačiau surimtėjęs, po neilgos pauzės pridūrė, kad turėtų, ką jam, Dariui, iš 90-ųjų pasakyt.

Darius Žiūra gimė 1968 m. Joniškėlyje. 1991–1997 m. Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, 2017 m. apsigynė Meno daktaro laipsnį.


Yra surengęs virš dešimties personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, taip pat dalyvavo grupinėse parodose (Kraujas ir žemė, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, 2019; Laukiant kito atėjimo, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, Šiuolaikinio meno centras „Zamek Ujazdowski“, Varšuva, Lenkija, 2018; Laikinasis ateičių institutas, Antverpeno modernaus meno muziejus M HKA, Belgija, 2017; 10-oji Kauno bienalė, 2016; Manifesta 7, Trentinas-Pietų Tirolis, Italija, 2007; Manifesta 5, San Sebastianas, Ispanija, 2004; ARS 01, Šiuolaikinio meno centras „Kiasma“, Helsinkis, Suomija, 2001, ir kitos parodos).


Savo kūryboje koncentruojasi į ilgalaikius projektus, kurie veikia kaip sistemos, kuriančios daugiasluoksnes struktūras, užpildytas įvairialypės patirties turiniu. D. Žiūros projektas „Garbės sargyba“ buvo vienas iš penkių Lukiškių aikštės memorialo konkurso finalininkų. Šiuo metu menininkas gyvena ir kuria Vilniuje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.0000

„Dienoraštis iš Bergen-Belzeno koncentracijos stovyklos 1944–1945“ sudarytoja Saskia Goldschmidt: netikiu, kad blogis kada nors bus sunaikintas

Dar viena tikra istorija. Iki skausmo autentiška, mėginanti pagriebti kiekvieną gyvybės akimirką....

Diopo „Naktį visų kraujas juodas“ – romanas apie gedulo ir beprasmio karo sužeistą žmogų

Kokia turi būti knyga apie Pirmąjį pasaulinį karą, kad praėjus daugiau nei 100 metų po jo...

Lietuvoje bus teikiami nacionaliniai architektūros apdovanojimai

Lietuvoje nuo kitų metų bus teikiami Nacionaliniai architektūros apdovanojimai, kuriais siekiama...

„Saulė ir jūra“ Londone: akmenėliai iš Temzės ir britų žiniasklaidos liaupsės

„Šis vizionieriškas pasirodymas yra širdį veriančiai graži elegija apie mūsų santykius su...

Festivalio „Mes – Ukraina‘22“ konkursinės programos nugalėtojas – režisierius iš Ukrainos

Lietuvos rusų dramos teatre praėjo dvi dienas trukęs dramaturgijos festivalis „Mes –...

Top naujienos

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Įvertino sumaištį Europoje dėl Kaliningrado tranzito: tai buvo absoliuti klaida ir mes negalėjome šito dalyko leisti

Tarptautinę isteriją dėl tranzito į Kaliningradą sukėlusi Rusija, panašu, gali supriešinti...

Rusijos karinėje vadovybėje – drastiški pokyčiai: prabilo apie didžiausią problemą (2)

Analitikų teigimu, Rusijos gynybos ministerijos išplatinti oficialūs pareiškimai ir filmuota...

Už tokį laisvalaikį savo balkone galite gauti apvalią baudą: tokia veikla – draudžiama (3)

Vasarą ant žarijų keptas maistas skaniausias gamtoje, tačiau lietuviai – išradingi: jiems...

Po audros Lenkijoje – naujas smūgis: iš evakuacijos grįžę festivalininkai nesulaukė to, dėl ko atvažiavo, aidėjo nepasitenkinimas

Akivaizdu, kad penktadienį Lenkijos festivalyje „ Open'er “ įsisukusi didelė audra sujaukė...

Karas Ukrainoje. Zelenskis pabrėžė, kad Odesos puolimas yra tikslingas Rusijos teroras, Lysyčanskas ir toliau apsupamas okupantų

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos bombardavimas...

Delfi Mokslas

Paprasta, bet genialu: inžinieriai išsprendė labiausiai erzinančią ličio jonų baterijų savybę

Mokslininkai patobulino ličio jonų akumuliatorių eksploatacines savybes dideliame šaltyje,...

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys – apie sudėtingą pasitraukimą iš Rusijos ir tęsiamą prekybą su Kinija

Aukštųjų technologijų lietuviška bendrovė „ Teltonika IoT Group “ šiuo metu sprendžia ne...

Verslas PliusJulija Leimonė

Pačiame pandemijos įkarštyje autoservisą atidaręs alytiškis: žmonės klausia, kaip mano verslas susijęs su Elonu Musku

Mesti gerai apmokamą darbą Vilniuje ir pačioje pandemijos pradžioje atidaryti nuosavą...

Išsiaiškinę, kad vedė tą pačią moterį, galiausiai tapo draugais: akivaizdūs įspėjimo signalai įtarimų sukėlė iš karto po vestuvių

Du apgauti vyrai atskleidė, kaip jie tapo geriausiais bičiuliais, kai sužinojo, kad yra vedę......

Tarptautinė kompanija kritikuoja paplitusį darbo modelį: tokie darbuotojai nebus laimingi (1)

Kompanija gali būti sėkminga tik tuomet, kai jos darbuotojai atspindi visuomenės įvairovę. Tuo...