Režisierė R. Lang (32) gimė Strasbūre, Prancūzijoje. Savo kūrybos biografijoje ji turi du trumpametražius filmus. Pirmasis, „Dėl tavęs kovočiau“ (For You I Will Fight, 2010), kurį ji kūrė kaip studijų baigiamąjį darbą, Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje iškovojo „Sidabrinį liūtą“. Antrasis filmas – „Baltosios ropės trukdo miegoti“ (White Turnips Make It Hard to Sleep, 2012). Juos abu sieja ta pati pagrindinė veikėja – Ana (akt. Salomé Richard). Pilnametražis R. Lang debiutas, taip pat apie Aną, sudaro ir užbaigia šią filmų trilogiją.
„Baden Badene“ 26 metų Ana meta įkyrėjusį darbą filmavimo aikštelėje ir išvyksta į gimtąjį miestą Strasbūrą. Čia laukdama iš ligoninės grįžtančios močiutės (akt. Claude Gensac) ji susikuria sau užduotį – suremontuoti močiutės vonios kambarį ir įrengti patogią dušo kabiną. Strasbūre ji nerūpestingai „miega“ su savo geriausiu draugu Simonu, įsipainioja į nenaudingus sąntykius su buvusiu vaikinu Borisu, ja beprotiškai žavisi vietinės parduotuvės asistentas Gregoras, o ją pačią intriguoja paslaptingas Amaras, dirbantis statybose.
Anos trilogija režisierė norėjo pavaizduoti jauno žmogaus virsmą suaugusiu ir apskritai – virsmą į žmogų, bet ši trilogija taip pat ir apie pastangas suvokti sąntykį tarp aistros ir veiksmo: kaip gyventi gyvenimą aktyviai, konstruktyviai, kai iš tiesų esi įvairiausių aistrų objektas. „Praleidžiame vasarą kartu su veikėja, kurią formuoja jos sutikti žmonės. Galiausiai gauname tam tikrą pojūtį ir emociją jaunos moters, kuri piešiama taškuotomis eilutėmis“, – kalbėjo režisierė.
Pirmajame trilogijos filme „Dėl tavęs kovočiau“ tam, kad nebegalvotų ir užmirštų save, Ana įstoja į kariuomenę. Disciplinoje ji randa ramstį savajai egzistencijai. O štai filme „Baltosios ropės trukdo miegoti“ Ana ieško racionalių jos egzistencinės painiavos paaiškinimų. Atsakymus ji randa baltųjų ropių vitamine C. „Baden Badene“ Ana nebeieško stebuklingų sprendimų jai iškylančioms problemoms. Betonuodama akmenines grindis, ji ieško tam tikros struktūros savo chaotiškam gyvenimui.
„Mano tikslas buvo panaikinti bet kokias veikėjo lytiškumo detales: norėjau šnekėti apie universalius dalykus, o ne apie merginą, ar vaikiną. Kūriau „unisex“ veikėją, norėjau, kad Ana reprezentuotu daugiau nei moteriškąją kategoriją. Nenorėjau, kad ji būtų fantazija ar troškimų objektas. Norėjau kad ji būtų aktyvi, nepriklausoma nuo kitų žmonių žvilgsnių. Išėmiau visus moters seksualinio patrauklumo požymius“, – teigė režisierė R. Lang.
