G. Masteikaitė laidoje „ARTimai“ pasakojo, kad Žagarė ir Ukmergė šiemet kaip partneriai pasirinkti neatsitiktinai: Žagarėje tuo pačiu metu vyksta ir festivalis „Žagarė Fringe“, jau seniai ieškojęs galimybių bendradarbiauti, o dabar kaip tik atsirado tam tinkamas projektas, o Ukmergė šiemet švenčia 690 metų jubiliejų ir nusprendė norintys jį minėti rokenrolo dvasia – kas tam galėtų tikti labiau nei šiuolaikinis šokis?

Danų choreografas Taneli Törmä, jau anksčiau buvęs Lietuvoje ir dirbęs su vaikais, kurie mokosi baleto meno, šįkart Žagarėje ir Ukmergėje kurs darbą kartu su atsirinktais aštuoniais Lietuvoje gyvenančiais menininkais – festivalio pabaigoje jų kūrybos rezultatas bus parodytas ir Vilniuje, MO muziejaus prieigose.

Ukmergėje festivalio lankytojai taip pat galės pamatyti Švedijos šokėjo ir choreografo Sindri Runudde kūrinį.

„Tai choreografas, kuris turi regos negalią, šiuo metu labai mažai mato, bet labai jautriai dirba su šviesa, su judesiu ir su vizualiaisiais menais“, – pasakojo G. Masteikaitė.

Žiūrovų lauks ir jaunųjų lietuvių choreografų Dovydo Strimaičio ir Grėtės Šmitaitės duetas, planuojantis pasirodymus tiek Ukmergėje, tiek Vilniuje.

Sostinėje pagrindinė festivalio programa bus pristatoma Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, vidutinės apimties spektakliai bus rodomi Menų spaustuvėje, dalis renginių vyks MO muziejuje, jo prieigose ir Nacionalinėje dailės galerijoje. „Ten pristatysime dar vieną projektą, Ainos Alegre iš Ispanijos, Prancūzijos kūrinį – tai tikrai toks labai konceptualus, gražus šokio spektaklis apie baskų tradicinius šokius ir jų samplaiką su šiuolaikiniu šokio ritmu“, – kalbėjo festivalio vadovė.

Ragina tiesiog pajausti šokį

Šiemet festivalio reklaminė kampanija kalba apie šiuolaikinio šokio nepaaiškinamumą. G. Masteikaitė pasakojo, kad toks sprendimas priimtas todėl, kad jie jau daug metų kalba apie tai, kad šiuolaikinį šokį, ir apskritai šokį, reikia pajausti.

„Nereikia ieškoti to paraidinio vertimo, kad aš perskaitau tekstą, spektaklio aprašymą ir, jei nematau to, kas ten parašyta, jaučiuosi, kad aš nesuprantu ir gal neteisingai vertinu. Svarbiausia šokio spektaklius yra jausti – šokis yra universali kūno kalba, kaip mes sakome, seniausia kalba, kuria kalbėdavosi žmonės, per šokį perduodavo tradicijas, tam tikras žinias. Šiuolaikinis šokis irgi perduoda žinią, šokėjai perduoda tam tikrą jauseną, energiją, kurią žiūrovai priima ir ją išverčia, supranta per asmeninę perspektyvą ir asmenines patirtis“, – sakė ji.

G. Masteikaitė aiškino, kad šiemet jų programa yra lyg žingsniu priekyje.

„Mes pristatome kūrėjus, kurie šiuo metu atradinėja naujas formas, tik įeidinėja į didžiąją šiuolaikinio šokio areną – tai yra nauji choreografai, labai daug šviežių, dar nepažintų vardų, ir ta mūsų pagrindinė žinutė „nepaaiškinama“ labai gražiai susidėliojo, nes mes nenorime nieko paaiškinti prieš ateinant, bet sakome, kad ateikite ir pajauskite. Net ir šių metų reklaminė kampanija irgi yra žingsneliu priekyje, nes pasitelkėme į pagalbą dirbtinį intelektą, kuris mums sugeneravo visą vizualinę medžiagą ir ji yra tikrai sunkiai paaiškinama“, – šypsojosi ji.

Lietuviai išsiskiria asmeniškumu

G. Masteikaitė prisipažino, kad jai pačiai sunku vertinti, kuo lietuvių šokėjai išsiskiria tarptautiniame kontekste, bet iš kolegų užsienyje ji sako dažnai girdinti, kad labai matosi jų drąsa ir energija.

„Labai matosi, kad šokėjams rūpi, ką jie kalba, ir kad šiuolaikinis šokis kaip veikla Lietuvoje nėra savaime suprantama, pavyzdžiui, kaip kokioje Prancūzijoje, kur šokio menininkas yra aiški profesija. Lietuvoje vis dar yra labai daug darbo ir to tokio ėjimo per negaliu, kad jeigu noriu gyventi iš šiuolaikinio šokio, jei noriu būti šiuolaikinio šokio menininku, tai reiškia, kad bus labai mažai finansų, kad man reikės labai daug dirbti, labai daug kurti ir kartais tikrai lipti per save, kad pasakotum savo labai stiprias patirtis. Dažniausiai visi Lietuvoje pristatomi šiuolaikinio šokio spektakliai yra labai asmeniški – būtent per išgyventas savo patirtis. Užsienio profesionalai tikrai mato ir vertina, kad tai yra labai tikras, gyvas, jautrus, aštrus, fiziškas, nesumeluotas šiuolaikinio šokio atspindys“, – pasakojo ji.

Žiūrovų auditorija Lietuvoje taip pat nuolat plečiasi ir auga, vis daugiau žmonių atranda šiuolaikinį šokį. „Žiūrovai atranda, kad tai irgi yra meno forma, kuri iš tikrųjų yra labai liberali, labai demokratiška, labai laisva ir kartu labai įvairi – šiuolaikinio šokio žanras gali būti nuo iki. Vieną spektaklį gali pamatyti pilną fizinio, gryno šokio, kitas gali būti labai teatrališkas, trečias – labai performatyvus, kiti darbai yra susiję su kino instaliacijomis, su video menu, šokio filmais, ir kitomis raiškos priemonėmis“, – kalbėjo ji.

Organizavimą apsunkino sudėtingėjantis susisiekimas su Lietuva

Į festivalį atvyksta šokėjai iš Prancūzijos, Kanados, Norvegijos, Danijos, Ukrainos, kitų šalių. G. Masteikaitė džiaugėsi, kad šiais metais, priešingai nei praėjusiais, niekas nebekėlė klausimo, ar atvykti čia saugu. Tačiau nauju iššūkiu tampa prastėjantis susisiekimas su Lietuva.

„Įtaką, matyt, daro ir krizės, ir covidas, ir skrydžių sumažėjimas – mes labiau susidūrėme su skrydžių klausimais, kaip atskraidinti kai kurias trupes iš kai kurių vietų, nes tos kelionės pasidarė labai ilgos ir sudėtingos“, – organizavimo iššūkius atskleidė ji.

Gintarė Masteikaitė, Jūratė Žuolytė

Didžiausia Europoje Ukrainos šokio platforma

Tačiau, žiūrint plačiau, festivalis pagaliau grįžta į įprastas vėžes.

„Festivalio apimtys didelės, šiemet vyksta tris savaites – jaučiame, kad grįžome į pilną apimtį, bet, aišku, mes nuo karo niekur nepabėgome ir, būdami socialiai atsakingi ir kolegiški su kolegomis iš Ukrainos, nusprendėme skirti tam didelį dėmesį. Kartu su Ukrainos kuratoriumi Antonu Ovchinnikovu sukūrėme pilną dviejų dienų programą, tai yra Ukrainos šokio platformą, kur pristatome net šešis ukrainiečių kūrinius: tų, kurie pabėgo, persikėlė iš Ukrainos, arba tų, kurie dar atvyksta tiesiai iš Kijevo ar Lvivo į Vilnių pristatyti darbų, kurie buvo sukurti po vasario 24-os dienos invazijos. Tad mūsų laukia dviejų dienų labai intensyvi, labai jautri, emocionali šiuolaikinio šokio kelionė. Aš labai kviečiu žiūrovus nepabijoti ir ateiti pasidomėti, kuo šiuo metu gyvena Ukrainos šokėjai – bus tikrai nuostabių, jautrių darbų, gali būti, kad prives iki ašarų, bet šitas palaikymas yra be galo svarbus. Mes tą platformą darome ne šiaip sau, kad juos atsivežtume, bet kviečiamės ir labai daug profesionalų iš užsienio, kad jie atvyktų, kad juos pamatytų – tai bus didžiausia Ukrainos šiuolaikinio šokio platforma Europoje po vasario 24-os. Susidomėjimas iš Europos yra labai didelis, palaikymas – taip pat, ir tikiuosi, kad Lietuvos žiūrovai taip pat tą palaikymą suteiks“, – vylėsi ji.

Daugiau apie tai, kokios užsienio žvaigždės atvyksta, ką ypatingo rengia lietuviai ir kokių renginių šiemet festivalyje negalima praleisti žiūrėkite laidoje „ARTimai“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt