Šį ilgą procesą Lietuvos nacionalinio muziejaus vidiniame kiemelyje bus galima stebėti penktadienį ir šeštadienį: pirmą dieną bus sukraunamas laužas, sudedami ir iki 23 val. vakaro degami indai, o lankytojai bus vaišinami smailiadugniame puode ant spragsinčio laužo išvirta arbata; šeštadienį bus išimami lauže išdegti keraminiai indai, pristatomos išdegtos akmens amžiaus puodų rekonstrukcijos ir aptariami rezultatai.

Atskleisti puodų degimo akmens amžiuje paslaptis žadantis Dainius Strazdas tikina, jog būdas, kurį išvys lankytojai, yra žymiai romantiškesnis už šiuolaikinį: „Išdegti keramiką šiandieninėse elektrinėse krosnyse nėra sudėtinga – sukrovei dirbinius, nustatei reikalingą režimą, paspaudei mygtuką ir gali keliauti, nes krosnis pati sureguliuos temperatūros kilimo kreivę, laiku išsijungs ir atauš. Autoriui teliks iškrauti jau išdegtus dirbinius. O praktikuojant senuosius būdus, tarp autoriaus, kuris kartu tampa degėju, ir dirbinių susiformuoja vidinis ryšys. Juk keramikos degimas atvirame lauže reikalauja nuolatinės priežiūros, čia atsipalaiduoti nėra kada, turi kiekvieną minutę jausti dirbinių būklę ir atitinkamai reaguoti“.

Vienam puodų degimo seansui tenka sunaudoti keletą glėbių malkų, kurios yra bent kelis kartus ilgesnės už tas, kurios naudojamos krosnims kūrenti. D. Strazdas pripažįsta, kad tai gana eksperimentinis būdas, tačiau lankytojai įsitikins, jog tam reikalinga ypač didelė meistrystė.

„Sudėti visų malkų iškart negalima, nes net ir gerai išdžiovintame molyje yra vandens. Jis turi pasišalinti palaipsniui, galutinai išgaruoja tik 450–500 laipsnių karštyje. Degimas iki šios temperatūros ir yra atsakingiausias ir sudėtingiausias momentas, nes užviręs vanduo gali suplėšyti indą. Malkos taip pat sudega ne iš karto, karštį jos atiduoda palaipsniui, tad padėdamas kelis žabus kūrentojas turi nujausti, kaip pasikeis temperatūra joms sudegus. Degimo metu patartina nuolat stebėti indų paviršių atspalvius. Prie 400 laipsnių jie įgauna pilkšvumo. Tuomet galima kūrenti drąsiau. Būtent vakaro ar nakties metas palankus indų degimui, nes tuo metu lengviau matosi dirbinių spalvos ir atspalviai, pagal kuriuos galima nuspėti temperatūrą“, – apie procesą pasakoja D. Strazdas.

Aštuonias valandas trunkančio puodų degimo metu dirbiniai įkais net iki 750–850 laipsnių temperatūros. Kai puodų spalva taps tokia pat kaip žarijų, kūrenimas bus baigiamas, o indai paliekami lauže natūraliai ataušti. Rezultatą bus galima pamatyti tik kitą rytą, kuomet jie bus išimami. Lankytojai galės pasiteirauti puodininkystės meistrų apie procesą, o numatytomis valandomis ir išklausyti jų pasakojimų.

Europos archeologijos dienos – visoje Lietuvoje

Visos Europos archeologijos dienų programos Lietuvos nacionaliniame muziejuje tema – Akmens amžius. Tai ilgas ir svarbus žmonijos priešistorės laikotarpis, trukęs net kelis milijonus metų. Būtent šiuo laikotarpiu žmogus išmoko sukurti laužą, prisijaukino gyvūnus, išrado ratą, nupiešė pirmąjį piešinį, nulipdė pirmąjį puodą.

„Senojo arsenalo lankytojams pasiūlysime nemokamą archeologijos ekspozicijos lankymą, naują parodą „Paveldas – mano, visuomenės, valstybės“, daugybę edukacinių veiklų su moliu, titnagu ir gintaru. Muziejaus restauratoriai pristatys savo veiklą, bus galima pasimatuoti akmens amžiaus rūbus ir apavą, papramogauti mėtant medinę ietį į tolį, išbandyti jėgas traukiant virvę, turėsime ir mažųjų lankytojų pamėgtą archeologinę perkasą“, – kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus bendruomenių projektų koordinatorė Agnė Putelytė.

Birželio 16–18 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos – penktus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologinio paveldo pristatymui. Šiais metais jose dalyvaus 26 dalyviai dešimtyje apskričių. Gausi programa kvies apžiūrėti parodas, dalyvauti edukacijose, prisijungti prie ekskursijų, klausyti paskaitų, dalyvauti piliakalnių tvarkymo akcijose ir žygiuose.

Visi renginiai nemokami, programa skelbiama čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt