aA
Su teiginiu, kad lietuvių autoriai yra parašę puikių knygų, kurios nusipelno didesnio dėmesio nei pastaruoju metu visuomenėje ažiotažą sukėlęs E. L. James romanas „50 pilkų atspalvių“, turbūt sutiktų daugelis. Tačiau jei šis pasaulinis bestseleris konkuruotų būtent su erotiško prieskonio turinčiais lietuviškais romanais?
Filmo "50 pilkų atspalvių" stopkadras
Filmo "50 pilkų atspalvių" stopkadras
© Stopkadras

Apskritai, ar daug erotikos atspalvių mūsų grožinėje literatūroje? Ir jei jau skaitytojams šiuo metu reikia erotikos romanų (kurie pastaruoju metu karaliavo perkamiausių knygų topuose), galbūt jiems būtų galima rekomenduoti lietuvišką, ne „importinę“ produkciją?

Į šiuos klausimus padėjo atsakyti VU Lietuvių literatūros katedros doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė.

Pasak jos, lietuvių rašytojai ir poetai erotikos elementų nestokojo nuo senų laikų. Tiesiog ją perkeldavo apdainuodami rūtas, žirgus ir raskilas.

„Kas žino, kiek atspalvių yra ar gali būti apskritai, ir kokio intensyvumo. Esame drovios padermės tauta, kurios tautosakoje nuo seniausių laikų dominuoja eroso fantazijos perkėlimas į asociatyvius vaizdinius, į aplinką, į aplinkos realijas. Į rūtas, į žirgus, į raskilas ir rasą. Bet ar nuo to sumažėja paslapties atspalvių? Tikrai ne, nes pasaulis yra gyvas tiek, kiek dalinasi erosu, kaip ir prieš tūkstančius metų, taip ir dabar. Žmogus, knyga, atminties fragmentai. Mirę reiškiniai nėra erotiški iš principo. Prievarta taip pat. Prievarta prieš eroso valią, bet ne prieš eroso kūnus, kurie būdami žemės molio atitikmens, priima visus poveikius: nuo žaibo prieš sėją, iki pjautuvo per pjūtį“, – pabrėžia docentė.

Vertindama lietuvių autorių literatūrą, A. Peluritytė-Tikuišienė prisimena Sigito Gedos žodžius: „Aukštosios meilės akimirkos, intensyviausieji išgyvenimai yra ir didžiosios kūno patirtys. Ne vien kokios neapčiuopiamos ir susigūžusios dvaselės...“

Sigitas Geda
Sigitas Geda
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tačiau, anot jos, ne taip čia viskas paprasta, nes iš naujo artikuliuoti erosą, tai lyg iš naujo artikuliuoti pasaulį, svarstyti, ne tik tai, kas tas pasaulis yra, bet svarbiausia - kaip jis esti, tveriasi, neišsenka.

„O dar literatūroje, kurioje 50 metų dominavo propagandiniai imperatyvai, skelbiantys tabu ir cenzūrą ne tik erosui, bet ir natūraliai pasaulio sąrangai. Su literatūros prievaizdais, saugančiais režimo dorą ir sistemos skaistybę, ir ne tik literatūros“, – sako VU Lietuvių literatūros katedros docentė, primenanti, kad totalitarinių režimų skiriamasis bruožas – nepakantumas erosui, jo spontaniškai laisvei.

„Ir nors konkreti sistema yra atsitraukusi jau ketvirtis amžiaus, didžiausia lietuvių literatūros ir jos skaitytojų iš tos epochos paveldėta trauma tikriausiai yra negebėjimas prisipažinti, kad gyvenome iškreiptų vertybių sistemoje, kur simuliuoti dorą be eroso buvo lengviau nei ištverti meilę su eroso pasekmėmis. Privati eroso patirtis yra sudėtingas išbandymas ne tik rašytojo asmeniui, bet ir literatūros procesui, susaistytam gelminių mentaliteto sprendimų ir vertinimų inercijos, ir nepasiduodanti nei unifikacijai, nei galutiniams apibendrinimams. Bet mes šiandieną neturėtume vertos dėmesio literatūros, jei erosas nebūtų prasmukęs ir į sovietinę lektūrą“, – neabejoja A. Peluritytė-Tikuišienė.

Pasak jos, prasmukęs, kad ir mažomis dozėmis, jis sukėlė nemažai erzelio skaitytojų tarpe. Kad ir Sigito Gedos „Pėdos“ (1966). Beje, tokios misterijos pilna arba apypilnė ir Romualdo Granausko ir Juozo Apučio sovietmečio proza.

Jurga Ivanauskaitė
Jurga Ivanauskaitė
© DELFI

Tačiau pašnekovė pripažįsta, kad misterinė poezijos prigimtis sovietmečiu buvo palankesnė erosui tvenktis, negatyvi eroso patirtis lietuvių prozoje iki Leonardo Gutausko „Vilko dantų karolių“ (1991) ir Jurgos Ivanauskaitės „Raganos ir lietaus“ (1993) nebuvo nei pripažįstama, nei reflektuojama, o juk ji tokia neabejotinai yra, ir proza yra palankesnė tokiai patirčiai išaiškinti. Ekstazinė dvasingumo patirtis visada turi ir savo šešėlius: geismą ir abejingumą, stoką ir išsekimą. Neišaiškinta patirtis lieka nesuvokta, ir neišlaisvina naujų kultūros galių.

„Dvidešimtojo amžiaus lietuvių poezija, Salio Šemerio, Birutės Pūkelevičiūtės dar gebėjo labai autentiškai, pagal archaiškiausius archetipus pagauti pirmapradžio eroso alsavimą, beveik nesusilietusį su modernybės haliucinacijomis. O juk jau tiksėjo europinės modernybės pabaiga, kurio ryškiausias modernybės vyzdy pagautas eroso pavidalas yra Vinco Mykolaičio – Putino „Altorių šešėlių“ (1933) Liudo Vasario pasaulis, pilnas egzaltuotų baimių ir sublimacijų. Šių baimių ir sublimacijų analizė įvyksta sovietmečiu, Sauliaus Tomo Kondroto romane „Žalčio žvilgsnis“ (1981), išeivijoje – Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo“ (1957), kuriuose erosui sugrąžinamas jam priklausantis pirminės pasaulio tvarkos principas, – pasakoja VU Lietuvių literatūros katedros docentė. – Aišku, gyvą erosą pagauna ir šiuolaikinė literatūra, Marcelijus Martinaitis, Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Korenlijus Platelis, Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, tačiau jau kitaip. Literatūroje tas kaip yra ne mažiau svarbus nuo kas, nuo patirties turinių. Ir nors šiuolaikinio žmogaus vaizduotė kyla iš tų pačių gyvybės instinktų, kaip ir archaiškojo gamtos pasaulio žmogaus, eroso fantazija ieško atitikmenų mūsų kasdienybės patirtyje“.

Laura Sintija Černiauskaitė
Laura Sintija Černiauskaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Lietuvių poezija su tokia patirtimi tvarkosi vis dar sėkmingiau nei proza, kur, jei jau klausiate apie „sekso scenas“, tai lietuvių literatūra, net ir po Jurgos Ivanauskaitės, yra vis dar išsigandusi eroso turinių ir retokai pagauna tuos subtilius niuansus, todėl su tokiomis scenomis tvarkosi gana sunkiai. Tačiau kai kam vis geriau sekasi, pavyzdžiui, Laurai Sintijai Černiauskaitei“, – pastebi A. Peluritytė-Tikuišienė.

Pasak pašnekovės, kai Antano A. Jonyno ruduo kurio nors lietuvių prozininko ar prozininkės kūryboje iš eilėraščio virs prozos pasakojimu, lietuvių literatūra įžengs į savo brandos laiką, kartu su ją laikančiu erosu: „Numetęs savo kruvinus lapus / ruduo dar demonstruoja nuogą kūną / ir srūva dideli lietaus lašai / randuotais jo raumenimis / dar medžių sausgyslėse krūpčioja jėga / dar tvinkčioja dangaus smilkiniuose / aistra ir ryžtas o grakšti žiema / ir vėl iškarsto patalus vėdintis / ir krinta iš dangaus lengvi pūkai / lyg žilos pleiskanos nuo rudenio galvos“ („Žaibuojantis ruduo“).

Daugiau naujienų – „Facebooke“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

9200 gyvybių per vieną dieną: prisiminti „Didžiąją akciją“ kvies eisena Kaune (1)

Šiemet sukanka 80 metų nuo tragiškų 1941-ųjų, kai Lietuvoje du totalitariniai režimai –...

Vita Vilimaitė Lefebvre Delattre: ar įmanoma tapti sava tarp svetimų Paryžiuje? (2)

Prieš kelerius metus pasirodė rašytojos ir žurnalistės Vitos Vilimaitės Lefebvre Delattre...

EXPO Dubajuje Lietuvos kultūrą pristato Vilnius City Operos koncertų programa

Didžiausioje pasaulio parodoje, kurioje jau du šimtus metų tautos pristato pasiekimus verslo,...

Operos inovacijų paieškos: ar išvysime scenoje kompiuterinių žaidimų veikėjus? (1)

Kuris kompiuterinis žaidimas galėtų virsti opera? O galbūt opera galėtų tapti kompiuteriniu...

Giedrius Nakas naujajame albume stebina modernaus džiazo garsais: tai apie sapnus ir svajones, kurias pamirštam

Žinomas pianistas ir kompozitorius Giedrius Nakas pristato naująjį Rygoje įrašytą modernaus...

Top naujienos

Delta atmainą lygina su vėjaraupiais: daugelis mūsų susidursime su kovidu artimiausiu metu (66)

Delta atmaina plinta taip pat greitai kaip vėjaraupiai, o galbūt net dar sparčiau. Daugelis...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Pasaulis vėl atsiveria turistams: kokios šalys ir kada atveria savo sienas bei kokios sąlygos atvykstantiems?

Nors gana daug šalių vis dar neįsileidžia turistų, ekspertai pastebi, jog ledai pajudėjo....

Zdovco debiutas Kaune ir pirmosios pergalės medžioklė: „Žalgiris“ – „Bayern“ nuolat atnaujinama (62)

Eurolygos 5-ame ture sumažės pergalės skonio nejutusių komandų: Kaune susitinka pirmas ketverias...

Gydytojos atmintinė: kaip namuose gydyti karščiuojantį vaiką, tinkamai pamatuoti temperatūrą ir kokių vaistų duoti 10 dažniausių tėvų klaidų

Sukarščiavus vaikui tikriausiai ne vienam tėvui kyla panašūs klausimai – ką daryti, ar iškart...

Per visą Lietuvą jau slenka galinga audra: kai kur žaibuoja, dalyje rajonų – kruša  įspėja dėl nakties (71)

Penktadienio naktį Lietuvoje numatomas stiprus vėjas, įspėja tarnybos. Jau kai kuriose Lietuvos...

Europos Sąjunga oficialiai turi pirmąją ponią (17)

Europos Sąjunga (ES) oficialiai turi pirmąją ponią: Amelie Derbaudrenghien Michel.

Arūnas Milašius. Tapome neveikiančių užkeikimų šalimi, padėtų tik kelių šamanų importas (5)

Liaudies išmintis sako, kad daug kartų pakartojus vieną ar kitą frazę, ja patikėsi ir pats. Ar...

Kardiologė patarė, kaip sumažinti blogąjį cholesterolį: rezultatas pastebimas po poros mėnesių (3)

Padidėjusi cholesterolio koncentracija yra vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių....

Po Nausėdos kritikos dėl vakcinacijos – Dulkio atsakas

Žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje, teigia...

Baldų parduotuvės, kuriose galima rasti tikrų „perliukų“: patarimai, kaip įsigyti originalių daiktų už mažą kainą (1)

Dėvėtų baldų parduotuvėse galima rasti vintažinių dirbinių, originalių, kokybiškų baldų. O...