aA
Vėlų penktadienio vakarą pilnutėlė Lietuvos nacionalinio dramos teatro salė ovacijomis ir šauksmais „Bravo!" sutiko išėjusius į sceną nusilenkti režisierių Eimuntą Nekrošių ir jo aktorius. Žiūrovai, net ir stovintys salės pasieniais, ištvėrė premjeros „Pradžia. K.Donelaitis. Metai" keturias su puse valandos - tai ilgiausias E.Nekrošiaus spektaklis.
Eimuntas Nekrošius
© ELTA
K.Donelaičio „Metai" - pirmas šio pasaulinio garso režisieriaus susitikimas su lietuvių literatūros klasika.

„Metai" - neabejotinai dar vienas teatro šedevras, niekuo nenusileidžiantis jo režisuotų VV.Sha-kespeare'o tragedijų „Hamletas", „Makbetas" ir „Otelas" ciklui, o kai kuo jį pranokstantis.

Iki šiol dar neteko matyti tokio asmeniško, net savaip autobiografinio E.Nekrošiaus spektaklio. Kovo 19 dieną įvyks E.Nekrošiaus spektaklio „Pradžia. K.Donelaitis. Metai" Europos teatrų sąjungos premjera Budapešte.

Vertėjai nebuvo daug darbo

Tačiau ir Vilniuje suvaidinto trijų dalių spektaklio pagal K.Donelaitį premjeros metu teatro fojė ir žiūrovų salėje greta lietuvių skambėjo anglų, vokiečių, italų, rusų kalbos. Iš Rygos į E.Nekrošiaus premjerą buvo atvykusi net 52 latvių teatralų grupė.

Vis dėlto vertėja, spektaklio metu tarptautinei publikai vertusi į anglų kalbą K.Donelaičio tekstą, daug darbo neturėjo.

Kaip įprasta E.Nekrošiui, ir naujajame spektaklyje ankšta žodžiams, vyrauja nebyli režisūrinė dramaturgija, kuri ne tik nemėgina iliustruoti K.Donelaičio žodžio, bet ir sąmoningai su juo kontrastuoja arba kuria naujas prasmes.

Amžinai modernus K.Donelaitis

Elitinė Vilniaus ir Europos sostinių publika jau įpratusi prie tokių įspūdingų E.Nekrošiaus spektaklių mastų ir laiko trukmių, viršijančių standartines pustrečios ar tris valandas.

E.Nekrošiaus donelaitiško spektaklio monumentali laiko tėkmė, kurios negali sutrikdyti, paskubinti ar nutraukti, -joks atsitiktinumas, regis, nereikšmingų detalių ir žmogaus veiksmų sureikšminimas ir kruopštus tyrinėjimas, pagaliau ištęstumas, pasikartojimai primena M.Prousto ar J.Joyce'o modernistinę prozą, kuriai irgi reikia laiko, skaitytojo pastangų, kantrybės ir net užsispyrimo.

E.Nekrošiaus netikėtai atskleistas lietuvių literatūros klasiko modernumas dar labiau sustiprėja trečioje spektaklio dalyje „Rudens gėrybės", kurias aktorius Salvijus Trepulis (nauja lietuvių teatro žvaigždė, tiktai prieš metus baigęs Dalios Tamulevičiūtės kursą Muzikos akademijoje) pradeda sukrečiančiu monologu.

K.Donelaičio žodžiai apie saulelę, kuri „irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia", „o šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia", padvelkia niūriu S.Becketto poezijos grožiu.

Nėra nieko, ko nebūtų gyvenime

Be abejo, E.Nekrošiaus „Pradžia. K.Donelaitis. Metai" - ne apie metų laikus ar gamtos ciklą. Tai tik žmogaus gyvenimo dramos fonas - nuo vaikystės („Pavasario linksmybių") iki senatvės („Rudens gėrybių").

Spektaklis pradedamas skaidria pavasario ir vaikystės kaime scena, kai jau šviečia kaitri saulė, bet dar blizga ledas, plačiai atlapojami trobų langai ir šveičiami stiklai. Spektaklio herojai „iš tamsos į svieto ritasi šviesą", bando pažvelgti į būties gelmę, vis pastuksena į kietą paviršių, tartum tikrindami, ar už jo kas nors slypi.

Jau pradžioje kaimo vaikas, norėdamas prasiskverbti pro blizgantį paviršių, į stiklą prasikerta galvą, kurią susiuva kaimiškais vilnoniais siūlais.

E.Nekrošiaus teatre niekad nebūna nieko, ko nebūtų gyvenime: kiekviena detalė, rekvizito daiktas - realus ir autentiškas, tačiau jam suteikta meno malonė, išvaduojanti jį iš natūralizmo tironijos. Kaip tas lauko akmuo. „Truputėlis degančios materijos", - šie žodžiai, kuriais kitados buvo nusakyta vieno garsaus dailininko tema, galėjo būti skirti ir E.Nekrošiui.

Jo spektakliuose liepsnoja ir ledas („Hamletas"), ir Jago pirštas („Otelas"), o štai dabar net lauko akmuo, lyg Biblijos degantis krūmas, iš kurio pranašas Mozė išgirdo Dievo balsą.

Nei vyžų, nei skrandų

E.Nekrošiaus herojai - ne kokie „suskretę būrai", ne „vyžoti nabagai". Jo spektaklyje nėra nei vyžų, nei skrandų, nei kitos etnografijos (kostiumų dailininkė -režisieriaus žmona Nadežda Gultiajeva).

Mat E.Nekrošiaus spektaklyje gyvai pulsuoja laiko ir istorinių įvykių klodai, įsiterpę tarp šiandienos ir K.Donelaičio „Metų". Iš čia ir orkestrėlis lyg Lietuvių giedotojų ar „Birutės" draugijos laikų, ir knyga, ir laikraščiai, su kuriais rankose mėgo fotografuotis senieji lietuvininkai.

Spektaklyje pagal K.Donelaitį nė žodžiu neužsiminta, kad Prūsų Lietuva buvo lietuviškos knygos ir žiniasklaidos lopšys. Bet visa tai pasakyta.

Lietuvininkų epas

Neatsitiktinai Mariaus Nekrošiaus (režisieriaus sūnaus) scenografijoje vyrauja balta mediena ir raudonos plytos - lietuvininkai šioje žemėje kūrėsi amžiams.

Būties trapumo ir bandymo pakloti jai tvirtus pamatus stulbinantis kontrastas, kai aktoriaus S.Trepulio herojus skriedamas sūpuoklėmis mūrija sieną.

Bet šis žmogaus rankomis sukurtas pasaulis gali pažirti į medinius šipulius, kiekvienas širdies tvinksnis gali būti paskutinis, o iš kelionės į turgų galima nesugrįžti ir padėtus šeimininko po akmeniu namų raktus jau ras svetimi.

Ši atplėštos tautos kamieno dalies ir išvarytų iš gimtųjų namų lietuvininkų tragedija pateikta netiesmukai, subtiliu punktyru, kaip tie atskelti nuo pliauskų ir jau niekad nesužaliuosiantys pagaliukai, lyg sniego pūga sūkuriuojantys scenoje.

"Lietuvos rytas"
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Naujojo cirko savaitgalis’19“: nuo kvapą gniaužiančios akrobatikos iki mokslinio cirko

Rugsėjo 10–15 dienomis į Vilnių sugrįžtantis 14-asis tarptautinis šiuolaikinio cirko...

Muzikinę vasarą Užutrakyje išlydės ypač retai atliekamu Aramo Chačaturiano kūriniu

Septynias savaites trukusi muzikinė vasara Užutrakio dvaro rūmuose artėja į pabaigą. Šį...

Geriausia operos solistė pasaulyje Asmik Grigorian surengs vienintelį koncertą Kaune (2)

Geriausia operos solistė pasaulyje Asmik Grigorian spalio 31 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje,...

Mokslininkai ir menininkai: ką kartu jie gali sukurti?

MO muziejuje nuo pavasario eksponuota biomeno paroda „Bendrabūvis“ (angl. „Shared Habitats“)...

Teatrui „Meno fortas“ pratęsiama pastato panaudos sutartis

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo pagal panaudos...

Top naujienos

Vilniuje surado ypatingą gatvę: taip, kaip žmonės ten gyvena turi pamatyti visa Lietuva (140)

Kaimynas kaimynui ne akmenį į langą meta, o komplimentą pasako. Kaimynas kaimynui ne skundą...

„Artėja paskutiniojo teismo diena“: gyventojus išgąsdino žaibiškai užtemęs miestas (58)

Dėl didžiausių atogrąžų miškų gaisrų Brazilijos istorijoje viename mieste sutemo 15 val., nes...

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia (136)

Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje...

Puikus virškinimas, saldus miegas ir rami nervų sistema: išbandykite 3 ingredientų kokteilį (25)

Bananų ir cinamono kokteilis akimirksniu atgaivins organizmą ir pastatys ant kojų peršalus!

Lietaus debesys pasitrauks ir sugrįš šiluma (2)

Ketvirtadienio dieną įžūlūs lietaus debesys iš Lietuvos pasitrauks. Jau naktį žymesnio lietaus...

FIBA atnaujintame pasaulio čempionato pajėgumo reitinge – Lietuvos rinktinės šuolis aukštyn (87)

Prieš pasaulio krepšinio čempionatą FIBA skelbia jau antrą „FIBA 2019“ turnyro dalyvių...

Veidrodinė ministerija Kaune: išvadino akių dūmimu, bet darbuotojai atgal į sostinę nebenori (56)

Balandžio pradžioje atidaryta vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune.

Stebuklingoje Graikijos vietoje atostogavusi Vaida Skaisgirė dalijasi pavydą keliančiais kadrais (134)

Neseniai Graikijoje esančioje Mikonos saloje su sūnumi atostogavusi Vaida Skaisgirė socialiniame...

Ar seksas lėktuve yra nelegalus ir ar galima už tai sulaukti bausmės? (31)

„Mylios aukščio klubas“ – taip kartais apibūdinami žmonės, kurie yra mylėjęsi lėktuve....

Įspėja, kas nutiktų, jei tarp JAV ir Rusijos kiltų karas: Žemę ištiktų branduolinė žiema (83)

Mokslininkai atliko simuliacijas ir skelbia oficialius rezultatus: net ir šiandien branduolinis...