Eglei Gandai Bogdanienei Švedijoje suteiktas Menų srities garbės daktaro vardas

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkei prof. Eglei Gandai Bogdanienei Švedijos Boras universitete („University of Borås, Honorary Artistic“) buvo suteiktas Menų srities garbės daktaro vardas už pasiekimus tekstilės meno ir dizaino srityje. „Toks stebukliukas įvyko, pati negalėjau patikėti“, – sakė E. G. Bogdanienė.

Tekstilės industrijos sostinės statusą iškeitė į strategavimą

Boras miestas, tęsė ji, nuo XX a. pr. buvo tekstilės industrijos sostinė. Čia sutelkti pagrindiniai fabrikai – technologijų, dizaino ir menų centras. Tačiau apie 1970-uosius, kai pasaulyje prasidėjo įvairūs industriniai judėjimai, pramonės centrai persikėlė į Indiją, Iraną, Pakistaną, Kiniją, tad Švedija, kaip ir kitos šalys, dėl objektyvių priežasčių turėjo sumažinti tekstilės ir mados dizaino industriją.

„Nusprendė pas save pasilikti, kaip sakau, protą: prognozių kūrimą, eksperimentinius tekstilės gaminius, įvairiausias laboratorijas, susijusias su kosmosu, tikėtina, su karo pramone, nors tai ir nėra afišuojama. Boras miestas tapo Europos ir pasaulio tekstilės, mados inovacijų centru, nes dirba su pagrindiniais, didžiaisiais prekiniais ženklais“, – nupasakojo kontekstą LDS pirmininkė.

Nors ir neturi daug laboratorijų, kūrybinės mintys – neįtikėtinos

Prieš dvylika metų švedai sugalvojo sukurti tarptautinį tinklą ArcInTexETN, kuris aprėpė architektūrą, interjero dizainą, tekstilę ir mados dizainą, interaktyvų dizainą.

„Dizaino kryptys, kurias, anot jų, turėtų sieti tekstilė. Interaktyvumo galimybėms labai svarbus medžiagiškumas ir tekstiliškumas. Keičiasi medžiagos, medžiagiškos inovacijos, keičiasi siluetas, pats drabužis“, – pastebėjo E. G. Bogdanienė.

Įkūrus ArcInTexETN tinklą švedai pasikvietė prie projekto prisijungti Vilniaus dailės akademiją (VDA).

„Tada buvau Tekstilės katedros vedėja, nuvažiavau į Boras miestą pristatyti mūsų tekstilės programų, kaip mes jas matome. Buvo nustebę, pamatė, kad ji visiškai kitokia, kad mes nors ir neturime normalių laboratorijų eksperimentuoti, bet padarome labai įdomius darbus. Sako, pas jus techninė bazė apgailėtina, bet jūsų kūrybinė mintis – neįtikėtina! Kaip galima tiek mažai turint resursų padaryti tokius gerus darbus?“, – pačią įsitraukimo į tinklo veiklą pradžią prisiminė pašnekovė.

Prasidėjo įdomus etapas

Taip E. G. Bogdanienė buvo įtraukta į komitetą, kuris koordinuoja visą tinklo veiklą. „Pagalvojome, kad būtų smagu apjungti šešis universitetus į bendrą doktorantūrą. <...> Royal College of Art Londone, Berlyno menų universitetas, Eindhoveno technologijos universitetas, Heriot-Watt universitetas (Jungtinė Karalystė) VDA ir Boras universitetas – apsijungėme šešios aukštosios mokyklos“, – apie projektą, kurio tikslas – susieti tekstilės, architektūros ir interaktyvaus dizaino tyrimus, siekiant ištirti naujas tvaresnių gyvenimo būdų formas pasakojo pašnekovė.

Šitaip, anot E. G. Bogdanienės, ir prasidėjo įdomus etapas. „Keturi metai nuolatinio judėjimo, važinėjimo per kūrybines dirbtuves, tekstilės fabrikus, eksperimentines laboratorijas – tau rodo, kaip elektronika integruojama į tekstilę, kaip naujagimiai vyniojami į tekstilės audinius, kuriuose yra integruoti įvairiausi sensoriai, kurie stebi jų gyvybingumą, kūno temperatūrą, širdies plakimą, gali vėdinti, šildyti, šaldyti... Apjungiant tekstilę su įvairiausiais mokslais, ji gali būti taikoma nepaprastai plačiuose kontekstuose“, – įsitikinusi E. G. Bogdanienė.